Žiemos sodą gali įsirengti tik didelį namą ar būtą turintys asmenys, nes tai - sudėtingas inžinerinis ir techninis objektas. Žiemos sodo šildymo, vandens tiekimo, vėdinimo ir apšvietimo sistemoms keliami labai aukšti reikalavimai: mažiausiai sutrikimai gali baigtis retų egzotiškų augalų, žuvyčių ar reptilijų žūtimi. Taigi, šiuolaikinis žiemos sodas nėra tik šiltnamis su palmėmis ir fikusais: tai ištisa ekologinė uždaro ciklo sistema, palaikoma sudėtingos gyvybės palaikymo sistemos. Vienas žmogus savarankiškai nesugebėtų prižiūrėti viso šio inžinierinio komplekso, todėl visi šiuolaikiniai žiemos sodai valdomi kompiuterinėmis sistemomis, dažniausiai kartu su „sumanaus namo" įranga.

 

Žiemos sodų istorija

 

Nuo XV a. žiemos sodams pradėtos naudoti stiklinės sienos. Tai buvo naujas architektūrinis sprendimas. XVI a. statiniai su stiklinėmis sienomis pradėti statyti kaip oranžerijos, o nuo XVII a. žiemos sodų buvo kiekvienų rūmų teritorijoje. Deja, atvežtiniai augalai ilgai neišgyvendavo, nes nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos jiems augti. Bandymų apšildyti vadinamuosius to laikmečio žiemos sodus buvo įvairių: spiraliniais dūmtraukiais, kuriuos įmūrydavo į akmenines sienas; oranžerijose statydavo didžiules dėžes su karštomis anglimis. Vandeniu žiemos sodai pradėti šildyti XIX a. Olandijoje, o 1802 m. Anglijoje pirmą kartą panaudota pūvančios medžio žievės šiluma. Puvėsiai labai tiko tropinių augalų šiltnamiams apšildyti, nes ne tik šildė, bet ir drėkino orą.

XIX a. galima laikyti žiemos sodų klestėjimo amžiumi. Tai susiję su stiklo ir plieno pramoninės gamybos pradžia.

XX a. Europoje žiemos sodai pradėti naudoti gyvenamojo ploto didinimui. Stiklinės, šviesai laidžios konstrukcijos tam puikiausiai tiko. Tuomet žiemos sodų statyboms nereikėjo specialių leidimų, tad jų statyba buvo paprasta ir greita.

Iš pradžių tai buvo atskira erdvė, vėliau žiemos sodai sujungti su namo erdve.

 

Žiemos sodų tipai

 

Šiuolaikinius žiemos sodus galima suskirstyti į pristatomus prie pagrindinio namo ir statomus atskirai. Be to, žiemos sodus galima skirstyti į dviejų (kitos dvi sienos glaudžiasi prie namo) ir trijų fasadų (prie namo glaudžiasi viena siena).

Žiemos sodai būna buferiniai - tai dažniausiai negyvenama, nešildoma patalpa (gali būti įstiklintas balkonas ar įėjimas į namus, įrengtas kaip žiemos sodas).

Statomos ir oranžerijos - negyvenami, iš dalies šildomi, labai tankiai apželdinti klasikiniai žiemos sodai.

Žiemos sodai gali būti:
1. Laisvo planavimo
2. Geometrinio planavimo
3. Mišraus planavimo

Projektas atliekamas:
1. Mastelio pasirinkimas
2. Žiemos plano braižymas.
3. Zonuojama teritorija.
4. Apgalvojama, kas kur ir kaip bus sodinama.
5. Atliekamas žiemos sodo brėžinys iš viršaus ir iš šono.

 

Žiemos sodo projektavimas

 

Jei nusprendėte pasistatyti žiemos sodą, žinokite, kad tai nėra paprasta. Parengti žiemos sodo projektą - sudėtingas ir daug užsakovo, architekto, statybininko ir net elektriko ir santechniko pastangų reikalaujantis darbas.

Projektuoti žiemos sodą turėtų tik specialistai: kaip teisingai sumontuoti šildymą, išvedžioti vėdinimo sistemą, įrengti kanalizaciją ar pasirūpinti stogo valymu žiemą. Pagrindinis klausimas, kurį sprendžia užsakovas, - finansai. Žinant, kokią sumą galima skirti, bus aiškiau, kokio dydžio ir sudėtingumo bus žiemos sodas. Statinio konstrukcijos nėra pigios, jos turi būti tvirtos, saugios. Žiemos sodo kaina priklauso nuo profilių tipo, jų kamerų skaičiaus, sienų, o ypač stogo konstrukcijos ir jai naudojamų medžiagų, varstomų langų ir ventiliacijos angų skaičiaus. Atskiras žiemos sodas - namukas brangesnis už įrengtą prie namo arba namo viduje, su stogu - brangesnis už sodą be stogo, aukštas - už žemą.

Taip pat tiksliai turi būti sumontuota vėdinimo sistema, numatytas pavėsis, nes vasarą oras žiemos sode gali siekti + 50 C.

Žiemos sodas gali būti orientuotas labai įvairiai, nuo šiaurinės iki pietinės pusės. Nuo vietos priklauso, ar kai kurie iš pasirinktų augalų galės augti pasirinktoje vietoje, ar ne. Vieta turėtų būti architektūriškai integruota į pastato visumą ir maksimaliai tenkinti augalų bei gyventojų poreikius.

Tinkamiausia vieta žiemos sodui yra pietrytinė, pietvakarinė, vakarinė namo pusė. Populiariausi pietinėje namo pusėje esantys žiemos sodai ir lodžijos. Patalpos, esančios pietinėje pusėje, kaupia saulės energiją. Tai privalumas žiemą, o trūkumas vasarą, nes patalpa gali įkaisti daugiau nei iki +50 ºC. Dažnai, kad name būtų šilčiau, žiemos sodas statomas šiaurinėje pusėje. Tokiu atveju žaliajai oazei reikia parinkti pavėsį mėgstančius augalus. Šiaurinė pusė gali tikti, jei į ją patenka saulės iš rytų ir/arba vakarų pusės. 

Žiemos sodas nebūtinai turi būti atskiras statinys prie namo.

 

Žiemos sodo medžiagos ir laikantieji profiliai

 

Žiemos sodams paprastai naudojamos šviesai laidžios konstrukcijos, skirtos atvirų aikštelių įstiklinimui. Klasikinio tipo žiemos sodą sudaro vertikalios stiklinės sienos ir šviesai laidus stogas. Reikiamos konstrukcijos (iš aliuminio, plieno, PVC (polivinilchloridas) ir net kietos medienos profilių,mišri technologija) apskaičiuojamos atsižvelgiant į būsimo sodo dydį, įvertinus vėjo ir sniego apkrovas. Kartais sodą tenka sutvirtinti papildomu metaliniu karkasu. Metalas gali liestis su aliuminio profiliu, todėl, siekiant apsaugoti pastarąjį nuo neigiamo poveikio, jis gruntuojamas ir dažomas.

Svarbiausias žiemos sodo elementas - stiklas: jis sukuria buvimo lauke ir kartu patalpoje pojūtį. Nuo tinkamo jo parinkimo gali priklausyti žiemos sodo mikroklimatas. Pagrindiniai stiklai skirstomi į šilumą ir garsą izoliuojančius, saulę kontroliuojančius, saugius (grūdinti, laminuoti), ornamentinius, priešgaisrinius ir kt. Šiuolaikinės technologijos leidžia sumontuoti bet kokios formos stogą. Žiemos sodui svarbiausia konstrukcijos saugumas, vidinės erdvės apsauga nuo atvėsimo ir perkaitimo, karkaso stiprumas ir tvirtumas, optimalus šviesos pralaidumas ir atsparumas atmosferos reiškiniams.  Stoginiai stiklai privalo būti pagaminti tik iš laminuoto stiklo, kuris gaminamas klijuojant keletą stiklo lakštų specialia PVB plėvele, kuri padidina saugumą: duždamas toks stiklas nesukris į patalpos vidų. Konstrukcija turi būti tvirta, langai skaidrūs. Žiemos sodo stogas turi būti ne plokštesnis kaip 20 laipsnių, kad nesikauptų vanduo ir sniegas, be to, statūs stogai gauna daugiau šviesos žiemą.

Žiemos sodas nebūtinai turi būti kaip akvariumas. Jis gali turėti ir varstomus langus ir duris.Dieną pro pakeltus stoglangius ir pro grindyse įmontuotą ventiliaciją į vidų pateks šviežio oro. Ant visų langų įrengus žaliuzes, augalai turėtų pavėsį, o vidus per daug neįkaistų.

 

Žiemos sodo šildymas ir vėdinimas

 

Augalai turi gauti pakankamai šilumos, šviesos ir drėgmės. Šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos žiemos sode - tai vientisa, sudėtinga sistema, kurią sudaro projektas, montavimas, išorės apdaila, augalų paskirstymas ir sodinimas, vandens drenažas.

Ventiliacija - natūrali (vėdinimas) ir mechaninė (suderintos šildymo ir ventiliacijos sistemų funkcijos - automatiniai dirbtinio klimato įrenginiai).

Žiemos sode šilumos apykaitos procesai priklauso nuo stiklo savybių: kaip praleidžiami trumpųjų bangų spinduliai, šildantys sienas, grindis ir kt. Įkaitusios detalės pačios pradeda spinduliuoti ilgąsias infraraudonąsias bangas. Stiklas neleidžia energijai patekti į išorę. Žiemos sodui naudingas yra ne tik tiesioginis, bet ir debesuoto dangaus spinduliavimas.

Augalams kasdien turi gauti pakankamai natūralios šviesos. Paprastai augalams užtenka apie 1 000-5 000 liuksų (lx), šviesą mėgstantiems egzotiniams augalams reikia per 10 000 liuksų (lx) šviesos. 

Šiuo metu yra daugybė įvairaus tipo ir paskirties lempų. Optimaliausia žiemos sodui - 250 W ir stipresnės natrio lempos. Augalams apšviesti dažniausiai naudojamos natrio ir metalo halogeninės lempos. Natrio lempų skleidžiama oranžinė ir raudona šviesa skatina augalus augti ir žydėti.

Šildymo, apšvietimo ir vėdinimo sistemos gali būti derinamos su įvairiais fasadų ir apdailos elementais.

 

Žiemos sodo augalų dizainas

 

Prieskoninių žolių kvapai, daugelio augalų išvaizda ir nauda yra rimtas argumentas, kad net nedideliame žiemos sode reikėtų skirti jiems kelis kvadratinius metrus.

Augalai žiemos sode jie sodinami tiesiai į žemę (dugne įrengiamas drenažas su nutekėjimo sistema) arba į vazonus (konteinerius),  taigi visus metus galima auginti šilumą mėgstančias kultūras. Vazonuose augalus paprasčiau prižiūrėti - genėti, laistyti ir tręšti, bet jie būna mažesni už augančiuosius žemėje.

Klasikiniame žiemos sode puikiai jausis katžolės ir melisos, ryškiai švies žydinčių mėtų ir valerijonų kompozicija. Puikiai žiemos sodą papildys jazminai, citrinos ir rozmarinai.

Pasirenkamos spalvos priklauso nuo to, ar toli gėlių kompozicija: 500-1000 m atstumu matyti tik spalvinis fonas, 50-300 m - struktūra, 10-50 m - paviršiaus faktūra.

Gėlės statomos grupėmis, nuo žemiausių iki aukštų, kad gražiai atrodytų ir jas tolygiai apšviestų saulė. Vieniems augalams visus metus reikia 20 ºC šilumos, o kiti žiemą ilsisi. Jie pernešami į šviesią ir vėsią patalpą. Žiemos soduose galima prailginti brugmansijų, lantanų, bugenvilijų ir kitų vasarą lauke auginamų egzotinių gėlių vegetaciją, pratęsti jų žydėjimą.

Meninės kompozicijos gali būti pačios įvairiausios, tačiau jų dekoratyvinis stiliaus turi būti vienodas.

Viduržemio pajūrio regiono atmosferai sukurti siūlomi augalai:

Stacionarioje talpoje:

• Dracenos - Draceana sanderiana
• Echinocactus grusonii
• Cerius peruvianus
• Euphoria trigona
• Sansejvera - Sansrvieria
• Ripsaliai - Rhipsalis

Vazonuose:

• Araukarijos - Araucaria
• Gebenės - Hedera helix
• Citrinmedis - Citrus madurensis
• Lauramedis - Laurus nobilis

Žemiau yra sąrašas kitų augalų, kuriuos galima panaudoti tokio tipo žiemos sode:

• Azalijos
• Citrinmedžiai
• Ciklamenai
• Fatsijos
• Fuksijos
• Jazminaičiai
• Kasijos
• Lantanos
• Levandos
• Medinilės
• Paprastieji oleandrai.
• Ceanotai
• Rozmarinai
• Targanos ir kt.
• Pandanai - Pandanus

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.