Pirmųjų Europoje atsiradusių bonsai tėvynė yra Japonija, kur jie ištisus metus auga gryname ore.

Daugelis jau žino, kad miniatiūrinius medelius galima formuoti ir tokius išlaikyti ištisus dešimtmečius. Tie žmonės, kurie neturi sodo ar tinkamo balkono, greitai sureagavo į idėją, kad galima auginti medelius ir krūmelius namų sąlygomis. Dėl atsiradusio šių miniatiūrinių augalų importo iš Kinijos pomėgis labai išpopuliarėjo: medelių formavimas ir jų auginimas yra gerai nuteikiantis, raminantis procesas.

Iš pradžių gali pasirodyti keista, kad tradicinis kinų ir japonų pasaulio supratimas tampa menu, dominančiu šiuolaikinį žmogų, kuris taip skuba, kad beveik neturi laiko pamąstymams. Norint išsivalyti sielą, ramybės minutės kiekvienam iš mūsų tampa būtinos.

Bonsai suteikia puikią galimybę pasireikšti tiems, kurie neturi sodo, tačiau užsiima šių nepakartojamų šiek tiek žmogaus „pakoreguotų" gamtos kūrinių auginimu.

Žodis „bonsai" - yra kilęs iš japonų kalbos, jis reiškia augalą („sai"), augantį žemame konteineryje („bon"). Šiuo žodžiu vadinami nedideli dirbtinai suformuoti medeliai, augantys dekoratyviame konteineryje. Tokių medelių aukštis paprastai nesiekia vieno metro.

Bonsai yra visiškai įprasti medžiai, tokie kaip bukas, klevas, eglė arba pušis, kurie yra sodinami į puodus (pusdubenius) ir prižiūrimi, o einant metams jiems yra suteikiama tam tikra forma. Iš esmės bonsai formavimui tinka bet kokios rūšies medžiai, kurie turi smulkius lapus ir kurie po genėjimo greitai išleidžia daug jaunų atžalų. Medžiai, turintys stambius lapus, naudojami labai retai.

Tačiau ne kiekvienas medelis, augantis žemame konteineryje, yra bonsai. Bonsai meno supratimas yra pakankamai griežtai apibrėžtas. Tikrasis bonsai - tai dailininko sukurtas meno kūrinys: vadovaudamasis tam tikromis gyvos gamtos atkūrimo ir idealizavimo taisyklėmis, jis savo kūriniui panaudojo gyvą augalą.

Įsigyti bonsai medelį galima įvairiai. Paprasčiausias būdas - tiesiog nusipirkti jau suformuotą medelį, tačiau iš užsienio įvežami seni medeliai yra pakankamai brangūs; šiuo metu prekyboje yra daug jaunų medelių, kurie kainuos žymiai pigiau. Be to, galite patys užsiauginti medelį ir suteikti jam bonsai formą arba iš turimų medelių susikurti visą kompoziciją. Kuo bonsai senesnis, tuo didesnė jo finansinė vertė.

Bonsai medelis

Bonsai laistymas

Bonsai laistymas. Užtenka trumpam apleisti (straipsnio autorius tai patyrė, išvykęs atostogų), nepalaistyti vieną ar kelias karštesnes dienas, ir medelis gali žūti. Laistyti bonsai medelį tenka ir du tris kartus per dieną. Visi žinome, kad skirtingose klimatinėse zonose lietus lyja nevienodai. Augalai, kilę iš tų klimatinių zonų, kur iškrinta gausūs kritulių kiekiai, lyginant su kitais analogiškais augalais, augusiais žymiai sausesnėse klimatinėse juostose, paprastai reikalauja daugiau vandens. Tos pačios taisyklės tinka ir bonsai medeliams. Taigi, smulkialapę karmoną (Carmona microphylla) reikia laistyti reguliariai, o afrikinė portulakarija (Portulacaria afra) be vandens gali ištverti ir keletą savaičių. Jei per dažnai yra laistomas, pavyzdžiui, storalapis (Crassula obliqua), jo šaknys labai greitai pradeda pūti.

Jei abejojate dėl optimalaus vieno ar kito augalo vandens rėžimo, rekomenduojama juos laistyti tuomet, kai substratas, į kurį jis pasodintas, visiškai išdžiūna. Laistant tokiu būdu, augalas gauna vandens būtent tada, kai jau būna išnaudojęs sukauptus žemėje drėgmės resursus. Pateikiame pavyzdžius, kada neatsižvelgiant į jo rūšį, augalą reikia dažnai laistyti:

• augalas turi daug stambių lapų;
• medelis seniai auga tame pačiame konteineryje, arba jis augalui per mažas;
• medelio konteineris pernelyg plokščias, todėl substrato dengiamas paviršius yra labai didelis;
• patalpa, kurioje yra laikomas augalas, yra pernelyg šilta.

Jei žemės paviršius išdžiūsta per dieną, tai norint išvengti dažno laistymo, augalą būtina persodinti į didesnį konteinerį, pridėti papildomai žemės.

Kasdien būtina patikrinti, ar augalo nereikia palaistyti, ar neatsirado kokių ligų, ar neapniko kenkėjai.

Bonsai  įmirkymas

Laistant įprastai, dirvoje dažniausiai pradeda kauptis druskos, kurios būna ištirpusios vandenyje. Tuo pat metu jų perteklius gali pažeisti medelio šaknis ir sutrikdyti vandens įsisavinimo procesą. Jei turite galimybę laistyti lietaus vandeniu, tai pavojaus užteršti žemę druskomis beveik nėra. Laistymo privalumas yra tas, kad žemė nuolat yra sudrėkinta ir taip nesikaupia joje perteklinis vanduo. Kita vertus, augalą reikia pakankamai dažnai ir reguliariai laistyti.

Įmirkymas suteikia kitą galimybę aprūpinti bonsai medelį drėgme. Augalas su visu konteineriu yra pamerkiamas į vandenį ir taip laikomas iki tol, kol nebeišsiskiria oro burbuliukai. Drėkinant tokiu būdu, beveik nėra pavojaus užteršti žemę druskomis, kadangi didžioji dalis perteklinio vandens nuteka per drenažo skylutes, esančias apatinėje konteinerio dalyje, iškart po augalo panardinimo į vandenį. Taip išplaunama didelė dalis į žemę papuolusių druskų, tarp jų ir naudingų. Dėl šios priežasties augalus drėkinant įmirkymo būdu būtina reguliariai ir pakankamai dažnai tręšti.

Įmirkymo trūkumas - perteklinis drėgmės kiekis. Tačiau jei oro temperatūra aukšta, vanduo greitai išgaruoja ir tokiu būdu drėgmė sumažėja iki optimalaus augalui reikalingo jos kiekio. Įmirkymas, lyginant su paprastu laistymu, yra žymiai sudėtingesnė procedūra. Tačiau, kita vertus, toks augalo aprūpinimo vandeniu būdas leidžia sutaupyti laiko, nes šios procedūros nereikia atlikti kiekvieną dieną.

Geriausias būdas bonsai augalams palaikyti vandens rėžimą - kombinuotas abiejų laistymo būdų naudojimas. Įmirkoma vieną kartą per savaitę, retkarčiais palaistant augalą, kai jo dirvos paviršius lengvai išsausėja. Tokiu būdu galima efektyviai išnaudoti abiejų bonsai aprūpinimo vandeniu būdų privalumus, sušvelninant jų abiejų trūkumus.

Kokį vandenį naudoti bonsai laistymui

Vandens kokybė turi labai didelę reikšmę, todėl plačiau aprašysime bonsai laistymui naudojamo vandens charakteristikas.

Lietaus vanduo

Dažniausiai kambarinių bonsai laistymui yra naudojamas lietaus vanduo. Daugelis augalų labai gerai įsisavina būtent lietaus vandenį, kurio sudėtyje yra labai mažai ištirpusių druskų ir, be to, jis yra pakankamai minkštas. Lietaus vandeniu apsirūpinti paprasta, užtenka lyjant prisipilti jo tiesiog iš po lietvamzdžio ar pastatyti indą jam kauptis. Lietaus vandeniui, kuris iš pradžių yra pakankamai rūgštus ir turi nemažai pavojingų nuosėdų, reikia leisti nusistovėti. Jei bonsai medeliai yra laistomi tik lietaus vandeniu, norint išvengti ženklaus kalkių, esančių žemėje ir turinčių labai didelę reikšmę mikroorganizmų gyvybingumui, kiekio sumažėjimo, rekomenduojama kas kiek laiko bonsai palaistyti kietu vandentiekio vandeniu.

Vandentiekio vanduo

Skirtinguose regionuose vandentiekio vandens sudėtis gali labai stipriai skirtis. Jo kietumas arba minkštumas priklauso nuo to, kaip tas vanduo yra išgaunamas. Pavyzdžiui, vanduo iš vandens saugyklos gali būti labai minkštas. Priekrančių filtratas, priešingai, skiriasi tuo, kad savo sudėtyje turi daug kalkių ir įvairių druskų. Apie vandens, „paduodamo" į jūsų namo vandentiekį, kokybę galima sužinoti vandenį tiekiančioje įmonėje.

Kietas, t.y., daug kalkių turintis vandentiekio vanduo netinka laistyti tuos augalus, kuriems reikalinga rūgšti terpė (рН mažiau 7). Užvirinus vandenį, galima šiek tiek sumažinti vandens kietumą. Įvairiuose regionuose esančio vandens druskų kiekio rodiklis yra skirtingas, tačiau jis vis tiek keletą kartų viršija lietaus vandenyje esančių druskų kiekį. Vandentiekio vandenį naudojant laistymui, rekomenduojama kas kiek laiko augalą įmirkyti arba gausiai jį palieti, kad didžioji vandens dalis pasišalintų per drenažo skylutes.

Jei jūs turite galimybę laistyti tik kietu vandentiekio vandeniu, tai geriau nepirkti augalų, kurių augimui yra reikalinga žemą pH rodiklį turinti žemė. O minkštas vandentiekio vanduo, priešingai, tinka laistyti tokiems augalams. Jei laistymui naudojamas tik vandentiekio vanduo, vieną kartą per metus yra rekomenduojama pakeisti 2/3 augančio bonsai medelio žemės.

Distiliuotas arba jonizuotas vanduo

Vandenyje esančių druskų kiekį galima sumažinti maišant jį su distiliuotu arba jonizuotu vandeniu santykiu 1:1. Tada druskų kiekis vandenyje sumažėja perpus. Jei laistymui naudosime tik distiliuotą vandenį, gali sumažėti žemės mišinio, kuriame pasodintas augalas, rūgštingumas, o tai gali augalui pakenkti.

Šaltinio vanduo

Daugelis bonsai laistymui naudoja vandenį, semiamą iš šulinių, kuriuose kaupiasi gruntinis vanduo. Tokį vandenį galima naudoti tik po to, kai yra atlikti vandens tyrimai: dažniausiai gruntiniai vandenys turi labai daug druskų, kurios yra žalingos augalams.

Kokia reikalinga oro drėgmė auginant bonsai

Medeliams reikia gero apšvietimo, tinkamo oro drėgmės lygio, geros oro cirkuliacijos. Mūsų namuose apšvietimas neretai pakankamai blogas, o oras dėl centrinio šildymo sistemų sausas. Kai kurios rūšys, teisingai parinkus vietą bei tinkamai prižiūrint, gali sėkmingai augti ir tokiomis sąlygomis.

Dauguma augalų, kurie gali šilumoje (šiltuose butuose) vegetuoti ištisus metus, pas mus pateko iš tropikų, kur, kaip žinome, oro drėgmės lygis yra labai didelis. O mūsų namuose, atvirkščiai, ji yra pakankamai žema. Norint padidinti patalpose esančio oro drėgnumą, galima įsigyti akvariumą. Sveikas patalpos klimatas taip pat yra palaikomas tada, kai yra kambarinių augalų, kurie nuolat į orą išgarina drėgmę. O jei jų ir bonsai kaimynystė nedera, trukdydama medelių unikalumui ir patrauklumui, patalpoje galima pastatyti oro drėkintuvą.

Bonsai medelį galima įstatyti į didelį padėklą, pripildytą vandens. Kadangi vanduo garuoja, arti padėklo sukuriama optimali oro drėgmė. Kuo oras drėgnesnis, tuo mažiau vandens reikia augalui. Ir priešingai, jei oras yra labai sausas, augalui reikia labai daug vandens, nes didelį drėgmės kiekį jis per lapus išskiria į supančią aplinką. Be to, nemažai vandens išgaruoja per substrato paviršių.

Šviesos rėžimas auginant bonsai

Neaukštiems medeliams, kurie natūraliomis sąlygomis auga miške, pakanka ir nedaug šviesos. Šie augalai nepakenčia tiesioginių saulės spindulių. Prie tokių medžių, pavyzdžiui, yra priskiriami Šeflerio medžių tipai. Miniatiūrinius šios rūšies medelius taip pat galima laikyti ant tų palangių, kur jie bus apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Daugelis bonsai reikalauja būtent natūralios saulės šviesos. Medeliai, galintys išaugti įspūdingo dydžio, savo tėvynėje auga tankiuose miškuose. Kai kurie iš jų kaip kultūriniai augalai auginami plantacijose, gaunančiose daug saulės spindulių. Vadinasi, norint įkurti juos namuose, reikia surasti gerai saulės apšviečiamą vietą. Geriausia bonsai įkurdinti ant palangės, kur dienos metu pasirodo saulė ir apšviečia jį bent jau dvi ar tris valandas per parą. Kita vertus, tiesioginiai saulės spinduliai neturėtų patekti tiesiogiai ant augalo, nes gali jį perkaitinti.

Ant naujo ūglio esantys atstumai tarp lapelių (tarpubambliai) parodo, ar augalas, įkurdintas ant palangės, gauna pakankamai šviesos. Pakankamai dideli tarpubambliai parodo, kad augalui trūksta šviesos. Tokiu atveju medelį reikėtų perstatyti į geriau apšviestą vietą arba apšvietimo lygio padidinimui pastatyti specialią lempą.Ggalima naudoti ir įprastas, ir liuminescencines lempas, taip pat efektyvias ištiesiamas gyvsidabrio lempas. Lempų, skirtų augalų apšvietimui, galima įsigyti bet kokioje specializuotoje elektros prekių parduotuvėje.

Geriausia bonsai formuoti tada, kai ant šakelių esantys lapai yra išsidėstę netoli vienas kito.

Bonsai tręšimas

Bonsai tręšimui galima naudoti bet kokias skystas ar granuliuotas trąšas.

Skystos trąšos yra labai greitai įsisavinamos ir tai yra jų pagrindinis minusas. Granuliuotos trąšos veikia žymiai lėčiau ir todėl veikia žymiai ilgiau.

Tręšimui naudokite pusę kambariniams augalams rekomenduojamos trąšų normos. Trąšų perteklius augalams yra žalingas.

Pirmas keturias savaites po persodinimo bonsai negalima tręšti. Naujas vazono (puodo) kompostas savo sudėtyje turi visas būtinas maistines medžiagas. Pavasarį ir vasaros pradžioje padidinkite azotinių trąšų kiekį.

Trąšomis, sudėtyje turinčiomis mažai azoto, plačialapius medelius rekomenduojama tręšti rugsėjį ir spalį, o spygliuočius - rugsėjį - lapkritį. Prieš tręšiant įsitikinkite, kad dirvožemis yra drėgnas.

Kambarinių bonsai žiemos metu tręšti nereikėtų. Daugeliui rūšių ramybės periodu (žiemą) reikalinga žemesnė temperatūra.

Lauko  bonsai laistymas

Pavasarį, vasarą ir rudenį bonsai reikalauja kasdienio laistymo, o kai oras sausas ir vėjuotas, juos reikia laistyti du kartus per parą. Ant piltuvėlio uždėkite sietelį mažomis skylutėmis ir iš aukštai laistykite. Tik atkreipkite dėmesį į tai, kad ant dar šlapių bonsai lapelių nepapultų saulė, nes kai kurių rūšių medeliai gali apdegti.

Geriausia laistyti vakare. Žemė, esanti ant šaknų, liks drėgna visą naktį ir medelis atsigers pakankamai vandens. Jei augalus laistote rytais, vanduo greičiau išgaruoja, o medelis gauna mažiau drėgmės.

Atvirame ore augančiam bonsai žiemą reikia labai mažai drėgmės. Lapus metantys medžiai tuo metų laiku yra ramybės būsenoje, todėl Jums per žiemą bonsai reikės palaistyti tik keletą kartų. Spygliuočius reikės laistyti dažniau.

Kambarinių bonsai laistymas

Vegetacinio periodo laikotarpiu kambarinius bonsai medelius būtina reguliariai laistyti, o jų dirva turi būti nuolat drėgna. Daugelis augalų rūšių auga ir žiemą, todėl juos būtina reguliariai laistyti. Tačiau nemažai augalų žiemą ilsisi, todėl nereikalauja dažno laistymo (tai būdinga lapuočiams augalams). Patalpose esančio oro drėgmė yra gerokai mažesnė nei gamtoje, todėl kambarinius bonsai reikia reguliariai apipurkšti vandeniu. Tik purkšti reikėtų tuomet, kai augalas negauna tiesioginių saulės spindulių, kad jo lapeliai nenudegtų.

Temperatūros rėžimas ir vėdinimas

Temperatūros rėžimas auginant bonsai

Kambariniai augalai yra skirstomi į rūšis pagal tėvynę - subtropikus ir tropikus. Jie gali augti ir šildomose, ir nešildomose patalpose. Panašiai klasifikuojami ir bonsai.

Augalai, kurie gali augti nešildomose patalpose, žiemos metu turi būti šaltose patalpose, tačiau temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 0°С. Optimalus temperatūros rėžimas - 5-12°С. Tokias sąlygas galima sukurti nešildomame žiemos sode arba šiltnamyje, kurie yra apsaugoti nuo žemos temperatūros.

Augalai, kilę iš tropikų ir reikalaujantys daug šilumos, laikomi 18-24°С temperatūros patalpose. Vasarą ir vienus ir kitus galima išnešti į lauką, tačiau juos pamažu reikia pripratinti prie tiesioginių saulės spindulių, kasdieną pusvalandžiu didinant išbuvimo saulėje laiką. Kuo daugiau augalas gaus šilumos, tuo daugiau jam reikės šviesos. Be to, padidėjus aplinkos temperatūrai, augalai reikalauja ir daugiau vandens.

Vėdinimas

Natūraliomis sąlygomis vėjo ir atmosferos poveikis turi įtakos plačias lajas turinčių augalų vystymuisi, nes augalai saugomi nuo drėgmės išgarinimo bei atsparesni kenkėjams. Kadangi patalpose esantis oras beveik nejuda, medžiai suformuoja gležnus lapus, kurie gali tapti geru kenkėjų masalu.

Todėl vasarą rekomenduojama bonsai medelius kuriam laikui išnešti į balkoną ar sodą arba bent jau šalia pastatyti ventiliatorių.

Bonsai persodinimas ir formavimas

Formavimas. Bonsai, kad išliktų mažaūgiai, turi būti genimi. Jei nežinote, kaip tai daryti, paprasčiausiai patrumpinkite paaugusius ūglius iki buvusio ilgio, suteikdami medeliui buvusią formą. Patyrę meistrai įsivaizduoja, kokią formą norėtų suteikti medeliui ir pagal tai jį formuoja: prižiūri, laisto, performuoja, perriša formą suteikiančias vielas ir t.t. Procesas ilgalaikis: gali užtrukti ir 5, ir 10 metų (priklauso nuo to, ar medelis lapuotis, ar spygliuotis). Bonsai pagal kamienų skirstomi į vienakamienius ir turinčius du ar daugiau kamienų.

Jeigu medelio neketinate pirkti, o norite pats jį ‚susikurti", teks miške pasiieškoti reikiamos formos medelio (Jamadori), iškasti, persodinti ir auginami pagal bonsai taisykles.

Augalų persodinimas. Visi vazonuose auginami augalai turi būti reguliariai persodinami. Apie persodinimo būtinumą galima spręsti iš augalo šaknų sistemos vystymosi. Augalas persodinamas tada, kai šaknys pilnai apglėbia žemės, esančios vazone, gumulą, ir šis augalui pasidaro ankštas. Jauni ir greitai augantys augalai turi būti persodinami kasmet. Stambesni ir lėčiau augantys augalai yra persodinami kartą per 2 - 3 metus, nes bėgant laikui žemės mišinys tampa nebetinkamas -tankėja, keičia struktūrą, šaknys prasčiau aprūpinamos deguonimi, o anglies dvideginis, kurį išskiria šaknys ir žemėje esantys mikroorganizmai, kaupiasi dirvoje, žalodamas visą šaknų sistemą. Be to, nuolatinis laistymas ir tręšimas prisotina žemę įvairiomis druskomis, o ypač toksinėmis kalcio druskomis. Labai stambūs augalai yra persodinami dar rečiau, kai kubilas arba dėžė pasidaro ankšti arba tiesiog nebetinkami naudojimui.

Paprastai augalai yra persodinami pavasarį (nuo vasario galo iki gegužės), kad per vasarą jie suspėtų įsišaknyti ir prieš žiemą sutvirtėti. Jaunus egzempliorius, turinčius greitai besivystančią šaknų sistemą, per vasarą galima persodinti keletą kartų, tačiau žemės gabalas, gaubiantis šaknis, ir pati šaknų sistema nesuardoma. Paprastai tam yra naudojami moliniai arba plastmasiniai vazonai. Kita vertus, pastaruosiuose sunku kontroliuoti laistymo dažnumą, nes jų sienelės nepraleidžia drėgmės ir žemė juose ne taip greitai išdžiūsta.

Todėl sodinant augalus į plastmasinius vazonus reikia naudoti purų, greitai vandenį praleidžiantį substratą. Kai kuriuos augalus (peperomnijas, glioksinijas, azalijas, sukulentus) geriau sodinti į žemus vazonus arba plačius pusdubenius.

Svyrantys augalai sodinami į pakabinamus krepšius, pintines arba į išilgai perpjautus storus bambukų kotus.

Epifitai taip pat sodinami į pakabinamus krepšius, nupintus iš medžių ar bambukų vytelių, arba pritvirtinami plona vielute, o geriausia juostele, turinčia nelygų paviršių, šaknis apdedant drėgnomis samanomis.

Likus mėnesiui iki persodinimo, augalą 1 - 2 kartus reikia patręšti karbamido tirpalu (1 g/l). Dieną prieš persodinimą augalą reikia gausiai palaistyti. Persodinimui skirta žemė turi būti pakankamai drėgna, tačiau ne per daug (sugniaužtas į delną žemės gumulas, palietus turi subyrėti). Norint persodinti augalą arba tiesiog patikrinti šaknų būklę, jį reikia išimti iš vazono. Norint tai atlikti, vazoną reikia apversti dugnu į viršų, ir prilaikant augalą, smarkiai stuktelėti vazono kraštu į stalą - tuomet žemės gumulas lengvai išsiims iš vazono. Jei žemės gumulas yra nestipriai apėjęs šaknimis, o augalas atrodo sveikas, jį geriau palikti prieš tai buvusiame vazone. Nesuardant žemės gniutulo, augalą atsargiai reikia įleisti į vazoną, prieš tai šiek tiek pakoregavus drenažą, o po to lopetėle arba pirštais lengvai prispausti žemę prie vazono kraštelių. Galima nuimti seną žemę (iki išorinių šaknų) ir įberti naujos. Po to augalas yra palaistomas ir per vasarą reguliariai tręšiamas. Augalams, kurie yra pasodinti į kubilus, dėžes, didelius vazonus, viršutinį žemės sluoksnį rekomenduojama keisti kartą per 2 - 3 metus.

Jei nėra šviežio žemės mišinio, jo galima pasidaryti pašalinus dalį žemės ir ją sumaišius su durpėmis. Jei persodinimas yra būtinas, tai iš apatinės žemės gniutulo dalies pašalinamas senas drenažas, kur įmanoma, medinio pagaliuko pagalba pašalinama visa sena žemė, supuvusios šaknys, kirpimo vietas patepant anglimi, taip pat nukerpami nudžiuvę ūgliai, per ilgi patrumpinami.

Ūglius rekomenduojama trumpinti svyrantiems ir besivejantiems augalams, tada jie lengviau pakelia persodinimą. Kai kuriems žoliniams augalams, turintiems didelę šaknų sistemą, kietai, tarsi veltinis, apėmusią žemės gumulą (chlorofitai), galima iš apačios, o kartais ir iš šonų nupjauti dalį šaknų, tam, kad sumažintume žemės gniutulą ir galėtume pasodinti augalą atgal į seną vazoną.

Kai kada, norit greitai gauti stambų, gerai suaugusį egzempliorių, yra imamas didelis vazonas, kurio skersmuo, prieš tai buvusį viršija 2 - 4 kartus. Tai skirta greitai augantiems augalams, turintiems labai gerą šakninę sistemą. Sodinant tokius augalus į didelius vazonus, dedamas geras drenažo sluoksnis ir toliau atsargiai laistoma, kad žemė nepermirktų. Sergantys augalai, kurių šaknų sistema yra silpna, paprastai sodinami į tą patį vazoną arba net mažesnį, prieš tai išpjovus supuvusias šaknis. Sodinant augalą, tam, kad netrukdytų vandens nubėgimui, ant vazono dugno virš drenažo skylutės yišgaubtu paviršiumi į viršų dedama šukė.

Po to 2 - 3 cm sluoksniu dedamas drenažas (daužytos šukės, keramzitas, gargždas, stambus drėgnas smėlis). Kuo silpnesnė augalo šaknų sistema, tuo didesnis turi būti drenažo sluoksnis. Didelis drenažo sluoksnis taip pat dedamas sodinant augalą į jam per didelį ir per gilų vazoną, o taip pat į lovelius be skylučių, skirtų vandens nutekėjimui. Drenažo paviršius padengiamas plonu sluoksniu žemės ir tuomet į vazoną įstatomas augalas. Vazoną žemėmis reikia užpildyti iki pat jo kraštų, bet taip, kad dar liktų vietos jam palieti (apie 1,5 cm). Tuo pačiu metu reikia žiūrėti, kad augalas būtų pastatytas tiksliai vazono centre, o šaknys iš viršaus turėtų būti 1,5 - 2 cm užbertos žeme. Sodinant medžius ir krūmus, negalima užberti šaknų kaklelio, o žoliniams augalams, turintiems prie šaknų esančių lapų skrotelių, - augimo taško. Daugelį augalų iš aroninių šeimos (aglaomena, difenbachija, singoniumas, scindapsas) rekomenduojama sodinti giliau, kad dalis jų orinių šaknų patektų po žeme ir jis būtų atsparesnis bei geriau maitintųsi. Gilus senų, išsikerojusių egzempliorių pasodinimas stiebo bambliuose leidžia išaugti naujoms šaknims.

Žemė į vazoną beriama pamažu, ją sutankinat sodinimo lopetėle. Žemės sutankinimas prie vazono šonų lemia gerą augalo įsišaknijimą. Po persodinimo augalą reikia keletą kartų palaistyti šiltu vandeniu ir gerai apipurkšti. Sekančias 3 - 4 dienas vienodai drėkinti, o po to laistyti kaip visada, leidžiant žemei pradžiūti, kad nepradėtų pūti persodinimo metu pažeistos šaknys. Reikia prisiminti, kad persodinimas laikinai susilpnina augalą.

Rekomenduojama jį iš viršaus pridengti polietileno plėvele arba pastatyti į šiltnamį ir dvi savaites jį purkšti šiltu vandeniu. Kad augalas geriau įsišaknytų, jis turi stovėti šiltoje ir šviesioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių. Po persodinimo praėjus mėnesiui, juos jau galima tręšti. Patręšus arba palaisčius viršutinį vazone esančios žemės sluoksnį rekomenduojama supurenti.

Netinkamu metų laiku augalą persodinus ar performavus, jis gali susilpnėti. Jei pasiseks, persodintas medelis išgyvens ir gal net augs, bet reikės laiko jam atsigauti.

Požymiai, rodantys, kad augalui trūksta maistinių medžiagų:

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.