Kaip padaryti, kad mažas žalias stiebelis, sodinamas ankstyvą pavasarį, nesudegtų, nevystų, o išaugtų sveikas ir savo šeimininkams užaugintų maksimalų derlių?

Kol kas žmonija dar nesugalvojo jokio kito būdo išsaugoti ir auginti  žaliuosius augalus, kaip specialiai sukonstruotas šiltnamis.  Šiuo žodžiu vadinami ir keli seni puslankiai, įrengti agurkų lysvėje bei uždengti plėve, ir profesionaliai sukonstruoti gigantiški šiltnamiai, skirti jauniems daržovių bei gėlių daigams.

Taigi kokios konstrukcijos leistų padaryti šiltnamius ergonomiškais ir maksimaliai funkcionaliais?

Geriausia šiltnamio vieta

Maža sprendimo pasistatyti savo sklype šiltnamį - taip pat būtina išsiaiškinti, kur šiltnamį pastatyti, norint gauti geriausius rezultatus ir gerą derlių. Iš pat pradžių tai priklauso nuo šiltnamiui skiriamos teritorijos bei projektuojamo pastato dydžių.

Planuojant savo sklype įrengti šiltnamį, reikia iš anksto vadovautis keletu reikalavimų:

• Klimato zona
• Auginamos kultūros (daržovės, daigai, gėlės, žalieji augalai)
• Darbo režimas ( visi metai, pavasaris-vasara, ruduo-žiema )
• Technologija (gruntas, dirbtinis substratas, hidroponika (augalų auginimas ne žemėje,o vandenyje)).

Nustačius būsimo šiltnamio paskirtį, reikėtų pagalvoti, kur stovės šiltnamis, kokia bus šiltnamio danga ir koks bus karkasas. Pradėsime nuo vietos paieškos.

Renkamės sausą ir iškilią vietą, kurioje šiltnamis gautų pakankamai šviesos. Tai turėtų būti rami ir maksimaliai nuo vėjų apsaugota vieta. Pageidautina, jog šalia šiltnamio neaugtų medžiai ar nebūtų pastatų, galinčių sudaryti šešėlį. Šiltnamio fasadai turėtų būti nukreipti į vakarus ir rytus - taip pateks daugiausia saulės šviesos (visą dieną). Priklausomai nuo šiltnamio rūšies būtina pasirinkti kryptį - rytai-vakarai (žieminis šiltnamis) ar šiaurė-pietūs (pavasario - vasaros šiltnamis).

Kaip bebūtų keista, metų laikas, kurio metu jūs statote šiltnamį, taip pat įtakoja jo pastatymo vietą.

Jeigu šiltnamio funkcionavimas numatomas pavasario - vasaros laikotarpiui, pastatas turi būti nukreiptas iš šiaurės į pietus - priešingai, negu „žieminis šiltnamis", statomas iš vakarų į rytus. Tai leidžia efektyviai naudoti saulės teikiamos šilumos resursus - tai sutaupoma, nes statinių nereikia apšiltinti.

Jeigu vietovei, kurioje norite statyti šiltnamį, būdingi stiprūs vėjai, pasirūpinkite, kad jūsų statinys nuo jų būtų aptvertas. Tokiu atveju tikslingiausia išrinkti tokią šiltnamio rūšį, kad šiltnamis taptų kito pastato priestatu. Tai taip pat leis sujungti šiltnamį su reikiamomis komunikacijomis - ypač, jeigu šiltnamiu planuojama naudotis visus metus. Be to, tai naudinga energijos išsaugojimo atžvilgiu - daug šilumos išsaugojama dėl pagrindinio pastato sienos.

Jeigu pasirinkote šiltnamio projektą, kuriame šiltnamis - gyvenamojo namo priestatas, šiltnamis turi būti pietinėje pastato pusėje. Bet kokia apsauga nuo šiaurės vėjo leis sutaupyti apšiltinant šiltnamį ir pasiekti geresnio derliaus.

Taip pat reikia turėti omenyje pavasarinių potvynių bei užšalimų žiemos metu tikimybę. Didžiausia tikimybė užšaldyti ar „paskandinti" gruntą - tirpstant sniegui ar užėjus liūtims, kai šiltamis pastatytas žemumoje. Būtent dėl to šiltnamį statyti rekomenduojama iškilioje vietoje.

Žinoma, idealiausias variantas - įvertinti visus aprašytus faktorius, pridėjus prie jų estetinį - kaip šioje vietoje atrodo šiltnamis. Tačiau, neturint tokios galimybės, atsiminkite, jog svarbiausia tai, kad derlingumas šiltnamio sąlygomis tiesiogiai priklauso nuo į pastato vidų patenkančios saulės kiekio. Tai ir turi būti pagrindiniu kriterijumi renkantis vietą.

Dabar galime imtis kito etapo - šiltnamio įrengimo. Nepriklausomai nuo projekto ir būsimojo statinio išvaizdos, pradėti reikėtų nuo teritorijos paruošimo. Paviršius turi būti lygus, be akmenų bei medžių šaknų, o norint naudotis šiltnamiu ištisus metus, būtina pagilinti gruntą. Reikalinga įkasti šiltnamį į optimalų gylį priklausomai nuo vietovės klimato bei dirvos. Tai leidžia apsaugoti statinį nuo žiemos vėjo.

Šiltnamio Karkasas

Paruošus šiltnamiui vietą, galima montuoti karkasą. Geriausia, jeigu tai bus lengva transportuojama konstrukcija - tokiu atveju išlieka galimybė pakeisti šiltnamio vietą, jeigu dirva išseks ar atsitiks kas nors nenumatyta.

Jeigu norite stacionaraus šiltnamio, kuris visąlaik stovės vienoje vietoje, geriausias sprendimas - pamatai, ant kurių vėliau bus sumontuotas karkasas. Tai statiniui suteiks papildomo tvirtumo bei standumo, o pamatai išspręs padidinto dirvos drėgnumo problemą rudens-žiemos periodu.

Priklausomai nuo to, kokią dangą pasirinksite, karkaso surinkimas truks skirtingai. Stikliniam šiltnamiui reikalingas kiek daugiau pastangų reikalaujantis karkaso montavimas ir kur kas standesnis karkasas. Tikriausiai teks dėti iškart įstiklintus rėmus. Jeigu vis dėlto jums labiau patinka stiklas, tai geriausia būtų suklijuoti skaidriais klijais du plonus stiklo lapus , negu iškart imti storą stiklo lapą. Tai padidins šilumos izoliacijos savybes bei padidins atsparumą smūgiams. Storas stiklas negarantuoja ilgesnio eksploatacijos periodo.

Karkasai gali būti mediniai, suvilgyti specialiomis medžiagomis nuo puvimo, aliumininiai arba iš cinkuotos geležies. Plėvelė greičiau sensta tose vietose, kur prisiliečia prie atraminių karkaso konstrukcijų - jų temperatūra visada būna aukščiausia. Kuo tamsesnės spalvos karkasas, tuo jis karštesnis - šiltą vasaros dieną termometro stulpelis gali siekti net 70 laipsnių. Pagrindinis būdas sumažinti karkaso temperatūrą - nudažyti jį balta spalva (arba padengti šviesia medžiaga). Kai karkaso danga šviesi, plėvelės temperatūra beveik su kartus žemesnė, negu kai danga tamsi. Taip plėvelė, įrengta su cinkuotu plieniniu karkasu, gali siekti net 59 laipsnius, esant surūdijusios geležies karkasui - iki 62 laipsnių, tačiau jeigu karkasas nudažytas baltais emaliniais dažais, plėvelės temperatūra neviršys 36 laipsnių. Be to, šiltnamyje, kurio karkasas baltas, šviesos yra 5-10 proc. daugiau - tai sąlygoja geresnį derlių.

Būtina, kad visi karkaso paviršiai būtų lygūs. Ant lygių paviršių plėvelė nesideformuos bei nesusigadins.

Statomą šiltnamį geriau suplanuoti taip, kad saulė bei vėjas veiktų išilgąją jo  dalį. Tarpas tarp karkaso elementų turi būti apie 1-1,2 m.

Optimali temperatūra šiltnamio „aprengimui" 5-15°C. Plėvelė turi būti gerai įtempta, nekabėti - tokiu atveju jos neblaškys vėjas, o „duobutėse" nesikaups lietaus vanduo. Taip pat stebėkite, kad plėvelė nebūtų įtempta per stipriai - tai irgi neatneša naudos. Prekyboje esančios plėvelės būna rankovės ar netgi visos drobės formos. „Rankovių" formos plėvelę rekomenduojama tiesti taip, kad jos susilenkimo vieta eitų ties šiltnamio kraigu. Vėliau šią vietą galima sustiprinti.

Įsitikinkite, jog metaliniai jūsų šiltnamio karkaso elementai cinkuoti, tai apsaugosjuos nuo korozijos. Darbų eigos metu vadovaukitės šiltnamio projektu - priešingu atveju klaidą galite pastebėti, kai šiltnamis bus jau baigtas ir naudojamas.

Saulė šiltnamyje 

Europos daržovių augintojai sąlyginai apsaugotame dirvožemyje (šiltnamiuose) vadovaujasi taisykle: vieno procento apšvietimo sumažėjimas sąlygoja vienu procentu mažesnį derlių. Žinoma, čia yra daug aplinkybių, tačiau pagrindinė taisyklė išlieka: kuo mažiau saulės šviesos patenka į šiltnamį, tuo menkesnis derlius. Egzistuoja daugybė faktorių, veikiančių šiltnamio laidumą šviesai:

• dangos pralaidumas šviesai
• nešvarumai ant dangos paviršiaus
• šešėlį sudarančios konstrukcijos ir įrangos elementai
• šviesą atspindinčios medžiagos konstrukcijos viduje, grindų paviršius ir t.t.

Į šiltnamio vidų patenkančios šviesos kiekis priklauso nuo daugelio faktorių. Dengiamoji medžiaga (plėvelė, stiklas ar polikarbonatas) - tik vienas jų. Didelės reikšmės turi šviesos spindulių kritimo kampas, priklausantis ne tik nuo šiltnamio dangos formos, bet ir nuo saulės padėties priklausomai nuo metų laiko.

Taip aukšta plėvele uždengtų šiltnamių konstrukcija sukuria mažiau šešėlių ant šiltnamio grindų, nes plastikas - lengva medžiaga, nereikalaujanti daug pastangų bei konstrukcijos sustiprinimo.

Be to, plėvele dengtiems šiltnamiams dėl aukšto šviesos išsklaidymo laipsnio dažniausiai nereikia uždengimo sistemų nuo aktyvių saulės spindulių. Polietilenas praleidžia dalį ultravioletinių spindulių (spektras UV-A). Tai laikoma tokios dangos privalumu auginant gazonines kultūras ir gėles. Tai, kad polietilenas praleidžia šviesą vabzdžiams apdulkintojams optimaliu bangos ilgiu,  leidžia kamanėms geriau orientuotis šiltnamyje. Matomas vabzdžiams spektras yra pasislinkęs į ultravioletinių spindulių pusę žmogaus atžvilgiu. Pastaba bitininkams: stiklas, atvirkščiai, sulaiko dalį UV spindulių, būtinų normaliam avilių darbui.

Tačiau žmonija pažengė dar toliau ir nusprendė autonomiškai (be saulės) reguliuoti augalų augimą. Pavyzdžiui, Nyderlanduose aktyviai naudojamos padėtį keičiančios lempos: tokiose apšvietimo sistemose lempos juda bėgiais pirmyn-atgal 2-4 metrų (artimoji šviesa) ir iki 25 metrų (tolimoji šviesa) atstumu. Japonijoje jau parengtas nepertraukiamojo ciklo augalų auginimo fabrikas, kur augalai auginami ant stalų ir stelažų, naudojant tik dirbtinį apšvietimą be jokių saulės spindulių. Skirtingai, negu Nyderlanduose, kur tokie fabrikai yra dar retenybė, Japonijoje jau veikia 35 komercinės augalininkystės įmonės, auginančios daigus bei žaliuosius augalus. Auginimo procesas yra visiškai kontroliuojamas - galima valdyti augalų augimą bei vystymąsi vadovaujantis keliamais įmonei uždaviniais.

Pabrėšime, jog vienas nuo kito šiltnamiai skiriasi pagal eksploatacijos periodą (pagal tai jie skirstomi į naudojamus rudenį-žiemą bei pavasarį-vasarą) bei pagal išvaizdą. Šiltnamio konstrukcija priklauso ne tik nuo vartotojo fantazijos ir galimybių, kaip dažniausiai manoma, bet ir nuo to, kokius būtent augalus šiame šiltnamyje ruošiamasi auginti. Kai kurie šiltnamiai optimaliai tinka tik konkrečioms augalų rūšims, kiti tuo tarpu yra plataus naudojimo diapazono.

Tokiems šiltnamiams, pavyzdžiui, priskiriamas pristatomasis šiltnamis, kuris statomas kaip pagrindinio pastato priestatas.

Be pristatomų šiltnamių, tradiciniams šiltnamiams taip pat priklauso šiltnamiai, turintys lygiašonį dvišlaitį stogą ir šiltnamiai su ¾ stogo nuolydžiu. Dvišlaitis stogas leidžia optimaliausiai išnaudoti naudingąjį plotą, o šiltnamiuose su ¾ nuolydžiu patrumpinta dalis išdėsčiusi  išilgai pastato sienos. Tai daro šiuos šiltnamius panašius į pristatomus. Skirtingai nuo šių šiltnamių, olandiško tipo lengvasis šiltnamis ne tik reikalauja atviros vietos, bet ir turi besileidžiančias sienas, kas leidžia į šiltnamį patekti maksimaliam saulės šviesos kiekiui.

Tradiciniai šiltnamiai paprastai statomi įrengiant medinį arba aliumininį karkasą, bei visi, išskyrus olandiškąjį šiltnamį, gali turėti uždaras sienas.

Specialios paskirties šiltnamiai parenkami atsižvelgiant į numatomų auginti augalų specifiką. Pavyzdžiui, mini šiltnamis skirtas auginti labai žemus augalus arba daigus, kuriuos ateityje numatoma sodinti į atvirąjį gruntą. Tokiems šiltnamiams svarbu numatyti užtamsinimo pusdienio laikotarpiui galimybę, kad nebūtų viršijama augalams leistina temperatūra.

Taip pat populiarūs  kupolo formos bei daugiakampiai šiltnamiai.  Aukšti kupolo formos šiltnamiai dažniau naudojami kaip oranžerijos, o daugiakampiai papildomi stelažais, kadangi šviesa optimaliai krenta iš visų pusių.

Alpių tipo šiltnamis naudojamas kalnų augalams, kuriems būtina gauti daug šviesos ir vėsumo. Jeigu sodininkui svarbiausias kriterijus - apsauga nuo vėjo ir blogo oro, tai jam puikiai tiks tunelio pavidalo šiltnamis. Jis nereikalauja papildomų komunikacijų ir didelių finansinių idėjimų, o derlingumas geresnis, negu atvirame grunte.

Iš pradžių buvo stiklinis šiltnamis 

Pirmieji stiklo statiniai, skirti augalams auginti, atsirado Prancūzijos pietuose XVI a. pradžioje. Iš pradžių šiltnamių statybai naudotas stiklas, kadangi tai buvo vienintelė prieinama medžiaga, netrukdanti patekti šviesai iš visų statinio pusių.

1915 m. buvo įdiegtas naujas lakštinio stiklo gamybos procesas (Fuko įrenginys). Šiuo metodu stiklas ištraukiamas atšaldyto plieninio volelio pagalba. Volelis taip pat atlieka stiklo juostos posūkio į horizontalią padėtį funkciją. Stiklas dėl palaipsniui vykstančio atšaldymo gauna mažesnį temperatūrų skirtumo krūvį. Tarp 1953 ir 1957 m. Alastair Pilkington ir Kenneth Bickerstaff išrado naują stiklo gamybos metodą,-  „Float Glass Process" (stiklo lakštai gaminami paskleidžiant išlydytą stiklą ant išlydyto alavo pagrindo). Jis leidžia gauti labai aukštos kokybės stiklą (taip pat vadinamas veidrodiškai poliruotu). Šiuo būdu dabar gaminama 90 proc. architektūrinio lakštinio stiklo. Alternatyvaus būdo gaminti stiklą oranžerijoms nebuvo net 200 metų.

Šiuo metu nemažai sodininkų vis dar yra ištikimi stiklui. Stiklas turi daug privalumų:

• aukštas skaidrumo lygis, nekintantis bėgant laikui, cheminis inertiškumas.
• ne mažesnis atsparumas abrazyviniams veiksniams. Tai suteikia stiklui nepriekaištingą išvaizdą neribotą laiką.

Stiklinių šiltnamių trūkumais galime laikyti sąlyginį trapumą, gan padorų svorį ir didelį šilumos laidumą. Kartais tai kenkia augalams: vasarą stiklas - perteklinės saulės radiacijos šaltinis. Pavyzdžiui, per 10 m2 stiklo patenka apie 6000 W perteklinės šilumos.

Kuo uždengti šiltnamį 

Dar visai neseniai neturėjome jokio alternatyvaus pasirinkimo - šiltnamiai buvo statomi iš medinio karkaso bei plėvelės.

Plėvelės - lengvos įrengti bei pigios medžiagos - trūkumai akivaizdūs: ši medžiaga pasižymi blogomis termoizoliacinėmis savybėmis, praleidžia kietus ultravioletinius spindulius ir greitai praranda eksploatacines savybes. Tai pati ekonomiškiausia medžiaga. Pagrindinis rodiklis renkantis plėvelę šiltnamiams - tankis, skaičiuojamas mikronais. Kuo jų mažiau, tuo plėvelė yra plonesnė - atitinkamai mažėja ir jos kaina. Čiupinėjant plėvelę paklaidos nustatyti praktiškai neįmanoma - plėvelės tankis matuojamas tik specialaus prietaiso - mikrometro - pagalba. Tačiau išeitis yra. Reikia svorį palyginti su perkamos atkarpos ilgiu. 80 mikronų storio plėvelės metras turi sverti apie 210 gramų, 100 mikronų plėvelės - 260 gramų, 12 mikronų - 320 gramų, 150 mikronų - 400 gramų, 200 mikronų - 530 gramų (skaičiavimai pateikti plėvelėms, kurių standartinis plotis - 1,5 m).

Stiklas yra gana brangi medžiaga, ganėtinai trapi. Ji nepraleidžia ne tik kietų ultravioletinių spindulių, bet ir naudingojo šių spindulių spektro. Kaip ir plėvele dengtuose šiltnamiuose, stiklinės dangos dalis teks keisti beveik kasmet.

Bet technologijos nestovi vietoje ir dabar šiltnamių dengimui siūlomos naujos medžiagos, daugiausia - plastikas. Skaidrusis plastikas būna kelių rūšių. Pavyzdžiui, skaidrusis korinis polikarbonatas, specialiai sukurtas šiems tikslams. Ši medžiaga kur kas geriau pritaikyta termoizoliacijai, negu stiklas, atspari klimato svyravimams. Polikarbonatas beveik nepraleidžia ultravioletinės spinduliuotės, taip kenkiančios augalams, tačiau jis labai pralaidus šios spinduliuotės naudingajam spektrui. O dėl aukšto atsparumo smūgiams bei ugniai laipsnio ši medžiaga tampa labai patogi naudoti. Temperatūra, kurią išlaiko tokia šiltnamio danga, gali būti labai plataus diapazono, kas daro ją ypač tinkamą visus metus naudojamiems šiltnamiams bet kokioje klimato zonoje. 6 mm storio panelės atsparumas smūgiams lygus 2,1 J. Tai reiškia, jog ji atlaikys 2cm skersmens krušą, lekiančią 114 km/h greičiu - tai atitinka uraganinio greičio vėją.

Be korinio polikarbonato, galinčio tarnauti 20 ir daugiau metų, šiltnamių dengimui dar naudojamas PVC skaidrusis šiferis arba skaidrusis polikarbonato šiferis. Visi šie medžiagų tipai turi panašias charakteristikas ir skiriasi tuo, kur būtent jas geriau naudoti statant šiltnamį.

Tačiau neverta galutinai atsisakyti plėvelės. Pastaruoju metu sukurta keletas šios medžiagos rūšių, kurių charakteristikos pagerintos. Pavyzdžiui, kai kurių plėvelių oro barjere yra medžiagų, galinčių padidinti švelniųjų ultravioletinių spindulių veikimą, didinant vaisių nokimo greitį  bei gerinant derlingumą. Tokios plėvelės sudarytos iš trijų sluoksnių, dėl to jos yra ilgaamžiškesnės, ir pasižymi geresnėmis termoizoliacijos charakteristikomis.

Gruntas šiltnamyje 

Vietą jau pasirinkote, dangą irgi, o karkasas taip pat jau įrengtas. Prieš sodinant augalus, paruoškite dirvą. Tikriausiai ją teks papildomai patręšti priklausomai nuo to, kokias augalų rūšis sodinsite. Palaukite, kol dirva įšils ir įsitikinkite, jog šiltnamio komunikacijos tisingai išvedžiotos bei gerai funkcionuoja.

Šiltnamiuose naudojami tokie augalų auginimo būdai: gruntinės kultūros, kultūros, ant šieno, subirigacinės bei mažo tūrio kultūros, vandeninės, aerovandeninės bei aeroponinės kultūros.

Labiausiai paplitusi gruntinė kultūra auginant augalus natūraliuose arba dirbtiniuose gruntuose. Pagal sudėtį beriamieji gruntai skirstomi į organinius, organinius - mineralinius bei mineralinius.

Labiausiai paplitęs gruntas, naudojamas dažniausiai šiltnamiuose auginamoms kultūroms - agurkams - tai durpių (50-60 proc.) mišinys su lengvai smėliuota ar smėliuota dirva (20-25 proc.) bei mėšlo kompostu (20-25 proc. tūrio).

Auginant šiltnamiuose daržoves grunte, prieš jas pasodinant į dirvą, patręšiama mineralinėmis trąšomis. Kitomis trąšomis papildoma prireikus per laistymo sistemą kartu su laistymo vandeniu, naudojant lietaus ar lašelinio tipo laistymo sistemas.

Šiltnamių remontas ir dezinfekcija

Vasaros periodu šiltnamiai dažniausiai būna beveik laisvi, tad šiuo periodu jie dažniausiai remontuojami ir paruošiami ateinančiam rudens ar žiemos sezonui. Prieš tai iš šiltnamių pašalinami visi augalai, išskyrus augančius, nuo stelažų šalinama žemė, o patys stelažai prireikus remontuojami. Tuo pat metu apžiūrimi bei tvarkomi šildymo prietaisai.

Kai šildymas atliekamas vandeniu, praplaunama visa sistema, tikrinami vamzdžiai, ventiliai, prietaisai, kurie taip pat yra sandarinami.

Pasibaigus šiltnamio remonto darbams vykdoma jo dezinfekcija - šiltnamis iškūrenamas siera arba naftalinu. Tuo metu durys, langai bei orlaidės sandariai uždaromos, į patalpą įnešamos žarijos, ant kurių paberiama siera (50 g vienam kubiniam metrui) arba naftalinas.

Jeigu nėra galimybės keisti žemę arba ją garinti, dezinfekcija vykdoma naudojant 1 proc. kalio permanganato arba 3 proc. nitrofeno tirpalu, likus 15-20 dienų iki augalų sodinimo į šiltnamį.

Po visų šių procesų uždarojo grunto statinys bus paruoštas tolimesniam naudojimui.

Taip pat vertėtų prisiminti, jog stacionarieji šiltnamiai ir oranžerijos užmiesčio sklype ne visada apsimoka. Daugkartinis tų pačių kultūrų auginimas vienoje vietoje  sukelia „dirvos nuovargį" - taip didėja augalų ligų atsiradimo rizika. Kultūrų kaitaliojimas sodo sklype mažina pavojų netekti derliaus arba augalų.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.