.png)
Dideli stiklo paviršiai šiuolaikinėje architektūroje naudojami fasadams, durims, pertvaroms, balkonams ir kitoms konstrukcijoms. Tačiau paprastas stiklas tinka ne visur. Vietose, kur žmogus gali atsitrenkti į stiklinę konstrukciją arba kur sudužęs stiklas galėtų sužaloti, naudojamas saugusis stiklas. Viena pagrindinių jo rūšių yra grūdintas stiklas.
Kaip grūdinamas stiklas
Grūdinant paruoštas stiklo lakštas įkaitinamas maždaug iki 600–650 °C, o paskui greitai ir tolygiai aušinamas oro srautu. Stiklo paviršiuje susidaro gniuždomieji, o viduje – tempiamieji įtempiai. Tokia struktūra padidina stiklo mechaninį ir terminį atsparumą.
Visos angos, išpjovos ir kraštų apdirbimo darbai turi būti atlikti prieš grūdinimą. Jau užgrūdinto stiklo negalima pjauti, gręžti ar šlifuoti, nes pažeidus įtempių pusiausvyrą jis gali iš karto subyrėti.
Kuo jis skiriasi nuo paprasto stiklo
Paprastas atkaitintas stiklas nuo smūgio dažniausiai skyla į dideles, aštrias šukes. Grūdintas stiklas atsparesnis smūgiams ir staigiems temperatūros pokyčiams. Sudužęs jis paprastai subyra į daugybę smulkių, palyginti neaštrių fragmentų, todėl sunkaus susižalojimo tikimybė yra mažesnė.
Dėl tokio dužimo pobūdžio grūdintas stiklas laikomas saugiuoju. Vis dėlto sudužęs lakštas išbyra iš konstrukcijos ir jo vietoje lieka atvira anga. Todėl grūdinimas neišsprendžia visų saugumo uždavinių.
Kur naudojamas grūdintas stiklas
Grūdintas stiklas tinka dušo kabinoms, vidaus durims, pertvaroms, baldams, lentynoms, vitrinoms ir kitoms konstrukcijoms, kur svarbus atsparumas smūgiams bei saugesnis dužimas. Jis taip pat naudojamas fasaduose, stiklo paketuose ir įvairiose berėmėse konstrukcijose.
Tikslus stiklo storis ir tvirtinimo būdas parenkami pagal lakšto matmenis, apkrovas, atrėmimo sąlygas bei naudojimo vietą. Vien tai, kad stiklas yra grūdintas, dar nereiškia, kad jis tinka bet kuriai konstrukcijai.
Kada grūdinto stiklo nepakanka
Stogeliams, perdangoms, grindims, laiptams, turėklams ir balkonų atitvarams svarbu, kad pažeistas stiklas kuo ilgiau liktų savo vietoje. Tokiose konstrukcijose paprastai naudojamas laminuotas arba iš grūdintų lakštų pagamintas laminuotas stiklas.
Laminuotą stiklą sudaro du ar daugiau lakštų, sujungtų tarpsluoksniu. Stiklui įtrūkus, šukės lieka prikibusios prie šio sluoksnio. Konstrukcija gali išlaikyti dalį vientisumo ir nepalikti iš karto atsiveriančios angos. Dėl šios priežasties grūdintas ir laminuotas stiklas nėra tarpusavyje pakeičiami gaminiai – jų saugos funkcijos skiriasi.
Termiškai sustiprintas stiklas
Termiškai sustiprintas stiklas gaminamas panašiu principu kaip grūdintas, tačiau aušinamas lėčiau. Jis atsparesnis už paprastą stiklą, tačiau sudužęs gali suskilti į didesnes šukes. Todėl vien termiškai sustiprintas stiklas paprastai nepriskiriamas smūgio atveju saugiai subyrančiam stiklui.
Ši rūšis dažnai naudojama laminuoto stiklo sudėtyje. Didesni įtrūkusio lakšto fragmentai geriau laikosi ant tarpsluoksnio, todėl tam tikrose konstrukcijose toks derinys gali būti naudingesnis už laminuotą grūdintą stiklą. Galutinį sprendimą turi lemti konstrukcijos paskirtis ir skaičiavimai.
Savaiminio sudužimo tikimybė
Grūdintas stiklas retais atvejais gali sudužti be matomo išorinio smūgio. Viena galimų priežasčių – stiklo masėje esančios nikelio sulfido dalelės. Keičiantis jų struktūrai, stiklo viduje gali susidaryti įtempiai, kurių pakanka lakštui suardyti.
Šiai rizikai sumažinti atliekamas terminio patikrinimo bandymas, vadinamas „Heat Soak Test“. Grūdinto stiklo lakštai tam tikrą laiką laikomi maždaug 290 °C temperatūroje. Lakštai su pavojingais intarpais dažniausiai sudūžta bandymo metu. Patikrinimas riziką labai sumažina, tačiau visiškai jos nepanaikina.
Stiklo kraštų ir montavimo reikšmė
Grūdinto stiklo paviršius yra atsparus, tačiau kraštai ir kampai išlieka jautrūs pažeidimams. Smūgis į kraštą, per stipriai priveržtos tvirtinimo detalės, stiklo sąlytis su metalu arba netinkamas montavimas gali sukelti viso lakšto sudužimą.
Stiklas montuojamas naudojant tam skirtas tarpines, laikiklius ir tvirtinimo sistemas. Reikia palikti pakankamus tarpus šiluminiam plėtimuisi ir užtikrinti, kad lakštas nesiliestų su kietomis konstrukcijos dalimis. Montavimo kokybė saugumui yra tokia pat svarbi kaip ir paties stiklo savybės.
Saugos klasė ir ženklinimas
Grūdinto saugiojo stiklo savybės Europoje aprašomos EN 12150 standarte, o po terminio patikrinimo tiekiamo stiklo – EN 14179 standarte. Žmogaus smūgio poveikis ir dužimo pobūdis vertinami pagal EN 12600. Laminuoto saugiojo stiklo reikalavimai pateikiami EN ISO 12543 standartų grupėje.
Apsaugą nuo įsilaužimo, šūvių ar sprogimo apibūdina kiti standartai ir atskiros atsparumo klasės. Paprastas grūdintas stiklas savaime nėra nei neperšaunamas, nei atsparus įsilaužimui.
ES darboviečių saugos reikalavimuose taip pat nurodoma, kad stiklinės pertvaros ir kitos skaidrios konstrukcijos žmonių judėjimo vietose turi būti aiškiai pažymėtos, pagamintos iš saugios medžiagos arba apsaugotos taip, kad nekeltų pavojaus susidūrimo ir sudužimo atveju. Stiklo rūšis turi būti parenkama įvertinus visą konstrukciją, jos paskirtį ir galimas pasekmes stiklui sudužus.
