Ekonomiškiausi ir geriausi sandėliavimo patalpų sprendiniai surandami, kai projektavime dalyvauja... gaisrininkas, konstruktorius ir architektas.

Planuojant nedidelės apimties sandėlio statybą, jeigu tai ne pavojingų medžiagų sandėliavimo patalpos, siekiant statybos ir projektavimo kainos balanso svarbu, kad sandėlys nebūtų priskiriamas ypatingų statinių kategorijai, nes tai kelia tiek projektavimo, tiek statybos kainą. Taip pat labai svarbu, kad priešgaisriniai reikalavimai būtų suderinti su architektūriniais ir konstrukciniais sprendiniais. Planuojant sandėliavimo patalpas taip pat verta pagalvoti apie galimybę plėstis ar nuomuoti patalpas.

 

Žemės sklypo naudojimas sandeliavimui 

Statybos įstatyme sandėliai apibrėžiami kaip pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: tai saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti.

Visų sandėliavimo patalpų projektas prasideda nuo žemės sklypo, kuriame ketinama statyti, analizės - t.y., sklypo paskirties ir naudojimo būdo identifikavimo, visų pagrindinių dokumentų patikrinimo. Būtina išsiaiškinti, kokiai užstatymo zonai sklypas priklauso, ar patenka į užstatomą, urbanizuojamą teritoriją. Tą rodo bendrasis tos vietovės planas ar specialieji planai, specialios žemės naudojimo sąlygos, jei tokie yra. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registre registruojami  duomenys apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Šios teritorijos atvaizduojamos kadastro žemėlapyje Nekilnojamojo turto registro posistemėje „GeoMatininkas".

Kartais vis dar painiojamas žemės sklypo paskirtis ir naudojimo būdas. Sklypo paskirtis labiau apibendrintas rodiklis, naudojimo būdas - konkretesnis. Pavyzdžiui, kai nurodoma, jog žemės sklypo paskirtis yra „Kita", tai reiškia, kad naudojimo būdas gali būti vienbučių, daugiabučių, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo patalpų, komercinės paskirties pastatais, infrastruktūros objektais  užstatyta teritorija. Vienam žemės sklypui gali būti nustatyti du ar daugiau konkrečių žemės naudojimo būdų, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Bendrajame plane nurodytą teritorijos paskirtį detalizuoja spacialieji planai, kuriuose jau nurodomi įvairūs rodikliai, pavyzdžiui, galimi sandėliavimo patalpų tūriai, komercinės paskirties pastatams - užstatymo intensyvumas ir kt.

Labai dažnai su tikslu statyti sandėliavimo paskirties pastatus įsigyjama, perkama žemės ūkio paskirties žemė. Pagal galiojančius įstatymus žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti tik žemės ūkio veiklai, ūkininko sodybai ar kaimo turizmo veiklai skirtus pastatus. Tokiu atveju, norint žemės ūkio paskirties žemėje statyti sandėliavimo patalpas, būtina pakeisti žemės ūkio paskirtį į „Kita", o naudojimo būdą - į  „Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija".

Nuo 2020 m. sausio 1 d. pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja tos savivaldybės, kurioje yra sklypas,  administracijos direktorius.

Norint pakeisti sklypo naudojimo paskirtį prašymas teikiamas vienu iš būdų: užpildoma forma elektroninėje Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) arba raštu kreipiamasi  į savivaldybės administracijos direktorių.

Jeigu žemės sklypas sandėliavimo patalpoms dar tik planuojamas, reiktų žinoti, kad pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" sandėliavimo paskirties pastatams nustatytas automobilių stovėjimų vietų skaičius  yra 1 vieta 200 kv. m sandėlių ploto.

200 kv. m sandėliavimo patalpų ploto privaloma 1 automobilių parkavimo vieta.

 

Sandėlio tipas, paskirtis ir plotas

Sandėliai pagal konstrukciją skirstomi į atvirus, uždarus ir specialiuosius sandėlius. Atviri sandėliai skirti supakuotiems gaminiams ir tiems, kurie nebijo atmosferos poveikių, sandėliuoti. Dažnu atveju tai būna aptvertos aikštelės. Atviro tipo sandėliai- aikštelės turi tvirtą paviršių, padengtą asfaltbetoniu arba betonu su nuolydžiu drėgmės pertekliui pašalinti. Aikštelės yra su aptvaru ir vartais transporto priemonėms judėti. Jos privalo turėti pakankamą plotą kroviniams sudėti ir transporto priemonėms manevruoti.

Uždari sandėliai skirti prekėms ir medžiagoms, kurios reikalauja tam tikrų laikymo sąlygų (mikroklimato) - apsaugos nuo kritulių, tam tikros temperatūros ir drėgmės sąlygų, oro kaitos. Tokie sandėliai gali būti šildomi arba nešildomi, vienaukščiai, dviaukščiai ir daugiaaukščiai. Pastaruosiuose įrengiami liftai.

Galimas atviro ir uždaro tipo sandėlio derinys, kuomet prie uždaro sandėlio blokuojamos stoginės arba atviro tipo aikštelės. Pusiau uždari sandėliai pagal savo perimetrą turi ne visas sienas, o tiktai stogą arba gali būti visiškai be sienų (stogas ant kolonų arba atramų).

Specialūs sandėliai  dažniausiai būna skirti cheminėms medžiagoms, pavojingiems, specialios paskirties kroviniams sandėliuoti.

Kai išsiaiškinami sklype galimų statyti sandėliavimo patalpų rodikliai, tuomet su statytoju pagal jo planuojamą ūkinę veiklą - pageidaujamą sandėlio paskirtį, derinamas sandėlio patalpų plotas, tūris, aukštų skaičius, patalpų struktūra, privažiavimo keliai, automobilių parkavimas ir kt.

Prie sandėlio blokuojama atviro tipo privažiavimo aikštelė.

 

Sandėlio paskirtis - tai sandėliuojamų prekių ar medžiagų pobūdis ir jame vykdomos operacijos. Dažniausiai pasitaikančios sandėliavimo patalpų paskirtys yra: medžiagų sandėliai, gatavos produkcijos sandėliai, prekių, įrankių sandėliai, atsarginių dalių sandėliai, biuro medžiagų sandėliai ir kt.

Sandėlio paskirtis lemia daugelį sandėliavimo patalpų parametrų: vidinių patalpų struktūrą, reikalingus judėjimo viduje kelius, krovos technologiją, sandėlio vartų vietas bei skaičių ir daugelį kitų faktorių. Be tiesioginės paskirties patalpų sandėliuose būna administracinės, poilsio ir darbo su sandėliuojamais gaminiais vietos - pakavimo, rūšiavimo.

Sandėliai projektuojami remiantis, Statybos įstatymu, STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai" ir kitais norminiais dokumentais.

Sandėlio patalpų planas.

 

Rengiant sandėlio projektą architektui būtina žinoti ne tik paskirtį, bet ir transporto intensyvumą ir pobūdį (sukiasvoris ar ne), prekių ar medžiagų sandėliavimo būdą - ant  stelažų, grindų ar abiem būdais.

Sandėlio teritorijos plane numatomi transporto privažiavimo keliai ir apsisukimai.

 

Prieš projektuojant užsakovui reikia apsispręsti ir dėl sandėliuojamų prekių ar medžiagų tvarkymo, jų srautų judėjimo būdų - ar tai bus rankinis, mechanizuotas ar automatizuotas tvarkymo būdas.

„Visa tai turi reikšmę planuojant sandėlio plotą, struktūrą, nes svarbu, kad sandėliavimo patalpos būtų išnaudojamos maksimaliai, kad eksploatavimo sąnaudos būtų kuo mažesnės, todėl labai detaliai su užsakovu aptariame visas detales ir galimus scenarijus. Sandėlio teritorijoje svarbu numatyti transporto privažiavimus, apsisukimus, parkavimą, o sandėlio išorėje suplanuoti tinkamas rampas ar kitas aikšteles.  Patariu pagalvoti ir apie tai, ką reiktų suplanuoti, jei ateityje tektų pastatą išplėsti ar nuomoti" , - sako sandėlių projektus rengiantis  architektas Lauras Paulauskas.

 

Ypatingos ir neypatingos sandeliavimo patalpos

Sandėlių projektus rengiantis specialistas akcentuoja,  kad sandėliavimo patalpų projektavime labai svarbu, ar statinys bus ypatingas ar neypatingas. Nuo to priklauso sandėlio plotas, laikančiossios konstrukcijos, aukštis, naudojamų įrenginių tipas,  projekto sudėtis, apimtis ir, žinoma,  projektavimo ir statybos kaina. Ypatingo statinio kategoriją turintiems sandėliams keliami daug didesni reikalavimai, tokiems projektams parengti reikia daugiau papildomų projekto dalių, taip pat reikalinga projekto ekspertizė, jei tai numato reglamentai, poveikio aplinkai vertinimas.

Neypatingas statinys - tai statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams, neypatingam statiniui suprojektuoti reikia tik pagrindinių techninio projekto dalių (bendrosios, sklypo, architektūrinės, lauko inžinerinių tinklų, konstrukcijų ir gaisrinio aprašo (rekomenduojama), bet tokiems statiniams ribojamas bendras plotas ir tarpatramių tarp laikančiųjų konstrukcijų plotis.

Neypatingų statinių požymiai:

• Bendras pastato plotas ne didesnis kaip 2000 kv.m;
• laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (tarpatramio angos) ilgis - iki 12 metrų;

Ypatingų statinių požymiai:

• pastato bendras plotas didesnis kaip 2000 kv. m;
• laikančiosios konstrukcijos tarp atramų (angos) ilgesnės kaip 12 m;
• pastato aukštis 20 m ir daugiau;
• įgilinti 7 m ir daugiau skaičiuojant nuo pastatu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės,
• konsolinių pastato dalių laikančiosios konstrukcijos, išsikišančios nuo fasado plokštumos daugiau kaip 3 m;
• naudojamos 100 kub. m ir didesnės 1 grupės takiųjų medžiagų talpyklos.

Be architektūrinės, sklypo ir bendrosios projekto dalių ypatingo statinio techninės dalies projektą sudaro konstrukcijų, gamybos (paslaugų) technologijos aprašas, vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo, elektrotechnikos, elektroninių ryšių (telekomunikacijų), apsaugos signalizacijos, šildymo, vėdinimo, gaisro aptikimo ir signalizavimo, procesų valdymo ir automatizacijos planai, gaisrinės saugos. gali būti ir kitų.

Neypatinguose statiniuose techninio projekto sudedamųjų dalių sąrašas, kaip minėjome, daug trumpesnis.

Standartinis sandėliavimo patalpų aukštis paprastai yra 6-7 m.

 

Gaisrinė sauga sandėlyje

Sandėliavimo patalpoms keliami gaisrinės saugos reikalavimai - vieni iš pagrindinių ir svarbiausių. Jiems skiriamas itin didelis dėmesys priduodant pastatą eksploatuoti ir eksploatacijos metu. Sandėliams keliama daug gaisrinės saugos reikalavimų: tai gaisro apkrovos klasės,  priešgaisrinės sienos, gaisriniai skyriai, gaisro ribojimo, gaisrų gesinimo sistemos ir priešgaisrinės talpos bei kiti.

Architektas Lauras Paulauskas sako, kad protingiausia  apie gaisrinės saugos dalį pradėti galvoti dar prieš prirmuosius projektavimo etapus, nes vėlesni sprendimai gali būti brangesni ir sunkiau įgyvendinami.

„Jeigu gaisrinės saugos specialistui pateikiamas jau parengtas projektas paprašant numatyti reikalingas priemones, neturėjau nė vieno atvejo, kad netektų koreguoti architektūrinių ar konstrukcinių sprendinių. Jeigu dar projektavimo etape prie stalo susėda gaisrininkas, architektas, konstruktorius ir užsakovas, randami geriausi ir pigiausi sprendiniai", - apibendrina savo patirtį architektas.  Jo nuomone, tokiu atveju galima sutaupyti nemažai projektavimo ir statybos kaštų, kartais dešimtis ar net šimtus tūkstančių.

 

Architektas Lauras Paulauskas: „Jeigu rengiant sandėliavimo patalpų projektą dalyvauja konstruktorius, projektuotojas ir gaisrinės saugos specialistas, randami geriausi sprendiniai, taupantys tiek sandėlio projektavimo, tiek įrengimo kaštus".

 

Gaisrinė sauga sandėliuose projektuojama pagal Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga", Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus ir kitus teisės aktus.

Gamybos, pramonės, sandėliavimo, kitos (ūkio) paskirties pastatai ir patalpos pagal sprogimo ir gaisro pavojų, atsižvelgiant į juose esančių medžiagų kiekį, sprogių ir pavojingų medžiagų savybes, gamybos technologinių procesų ypatumus, skirstomi į penkias kategorijas, taip pat ir išoriniai įrenginiai. Kokiai kategorijai priskiriamas sandėlys pagal jame sandėliuojamas medžiagas ir kokie reikalavimai keliami atskiroms kategorijoms, aprašyta  pagrindiniuose Gaisrinės saugos reikalavimuose.

Pagal reikalavimus numatyti sandėlyje priešgaisrinės saugos priemones, architekto nuomone, nemenkas iššūkis, todėl jis sako, kad geriausias technine  ir finansine prasme rezultatas gaunamas, kai dar pradiniame projekto rengimo etape dalyvaujant gaisrininkui išsiaiškinami gaisrinės saugos reikalavimai, nuo šių reikalavimų priklauso  daug architektūrinių ir konstrukcinių sprendimų.

Sandėlio konstruktyvas

Dažniausia sandėlių atitvaroms montuoti  naudojami plieno lakštai, daugiasluoksnės Sandwich plokštės su termoizoliacija, stogo forma - dvišlaitė, vienšlaitė, plokščia, šlaitinio stogo nuolydis irgi gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama rinktis 7 - 15 laipsnių nuolydį. Nuo reikalingos sandėliavimo patalpų gaisro klasės dažniausiai priklauso laikančiojo konstruktyvo medžiagos. III klasės statiniams reikalavimai nekeliami, todėl galima pigiausia metalo lankstinių konstrukcija, II klasės statiniams galima naudoti priešgaisriniais dažais dažytą metalą, I klasės sandėliavimo patalpoms jau būtinos laikančiosios gelžbetonio kolonos.

Sandėliavimo patalpų projektavime ir eksploatacijoje didelis dėmesys skiriamas gaisrinei saugai.

 

Architektas sako pastebėjęs, kad tie užsakovai, kurie numato perspektyvą, jeigu tektų keisti sandėlio paskirtį ar jį nuomoti, atraminėms konstrukcijoms renkasi gelžbetonį - tokie sandėliai plačiau pritaikomi. Sandėlių stogams dažniausiai naudojamos metalinės santvarinės stogo konstrukcijos su daugiasluoksnių plokščių danga.

Vandentiekio ir nuotekų tinklai projektuojami pagal tos vietovės vandens tiekėjo išduotas prisijungimo sąlygas,  šildymo ir vėdinimo sistema - pagal poreikius.

Architektas mini daugybę sandėliavimo patalpų detalių, kurias reikia numatyti. Ir ne tik jas numatyti, bet ir atsižvelgti, kokią įtaką  vieni sprendiniai daro įtaką kitiems, o šie dar kitiems ir taip iki visumos. Netgi sandėlio tarpatramio angos ilgis gali būti neekonomiškas, jei nebus atsižvelgta į stelažų parametrus - „juk tuomet, pavyzdžiui, tilps ne 6, o tik 5 stelažų eilės ir sandėlio plotas nebus panaudojamas efektyviausiai", - pavyzdį pateikia architektas.

Parengta bendradarbiaujant su MB „Architektas Lauras", įmonės vizualizacijos ir nuotraukos