Tiksliai atskirti spontaniškai ir ne spontaniškai pasirenkamas prekes yra sudėtinga. Tam tikrais atvejais net ir tipinės ne spontaninio pasirinkimo prekės gali būti pasirinktos be ilgų svarstymų ir per trumpą laikotarpį. Visgi dauguma brangesnių prekių pasirenkamos po ilgo svarstymo. Dėl kai kurių prekių įsigijimo gali būti svarstoma nuo kelių mėnesių iki metų. Tokias prekių grupes galima suskirstyti į 2 kategorijas: A - tipinės ne spontaninio pasirinkimo prekės, kurių didžioji dalis perkamos po ilgai trunkančio svarstymo. Renkantis tokias prekes, svarbi specialisto, nepriklausomo eksperto konsultacija. Nepriėmus sprendimo, pasirinkimą mažai įtakoja nuolaidos ar akcijos. B - ne spontaninio pasirinkimo prekės, kurių dalis gali būti pasirinkta spontaniškai, tačiau didesnė dalis bus pasirenkamos po svarstymų ir konsultacijų. Šios grupės produktų pasirinkimą daugiau gali įtakoti akcijų ar nuolaidų kampanijos.

Prie A kategorijos galima priskirti:

• Paskolas
• Lizingą
• Draudimą
• Naujo ar dėvėto automobilio pirkimą,
• Būsto pirkimą
• Žemės ir miško techniką
• Ilgo naudojimo buitinę techniką: šaldytuvus, dujines virykles, sulčiaspaudes, virtuvės kombainus, gartraukius, televizorius, skalbimo mašinas, indaploves, lygintuvus, dulkių siurblius
• Medicinos prietaisus ir vaistus, sergantiems lėtinėmis ir sunkiomis ligomis: kraujagyslių, širdies, diabetu ir kt.
• Gydymo įstaigas (medikus), gydymo metodus
• Mokymosi programas, kursus, seminarus
• Verslo ir teisines konsultacijas, pagalbą, ruošiant verslo planus ar ES paramos projektus
• Būsto renovaciją, remontą, įrengimus, kompanijos pasirinkimą
• Keliones, viešbučio pasirinkimą
• Autoserviso pasirinkimą
• Proginę aprangą ir aksesuarus, brangų laikrodį
• Švenčių organizavimą
• Būsto įrengimo, interjero prekes: šildymo, vėdinimo sistemą, stogą, langus, duris, dažus, baldus, fasadus, projektavimo, interjero elementus, vonios kambario įrangą, virtuvės įrangą, grindų dangą
• Sporto klubą
• Maistas ir maisto papildus kūdikiams
• Maisto papildus sportuojantiems
• Ilgalaikio naudojimo IT techniką: kompiuterius, spausdintuvus, skenerius

B kategorijai galima priskirti:

• Mažąją buitinę techniką ir įrankius: maišiklius, skrudintuvus, puodus, indus
• Brangesnių kategorijų alkoholinius gėrimus
• Vaistus nuo „einamųjų" ligų: gripo, slogos, organizmo nusilpimo, streso
• Brangesnes būsto priežiūros medžiagas: skalbimo, indaplovių miltelius, baldų valymo priemones
• Kelionės daiktus: lagaminus, aprangą, kūno priežiūros priemones
• Automobilių detalių pirkimą
• Sportinę ir kasdienę aprangą
• Knygas, kino filmus, teatrą
• Brangesnius maisto produktus - jūros gėrybes, rūkytus mėsos gaminius, aukštesnės kokybės maistą
• Prekybos centrus
• Kapinių paminklus, kapo sutvarkymas 

Reklamavimosi laikas

Ne spontaninio pasirinkimo prekių rinka yra gerokai mažesnė nei kasdienio vartojimo prekių rinka; atitinkamai gerokai mažesnės lėšos ir prekių reklamai. Biudžetų neužtenka nuolatinėms reklaminėms kampanijoms net įvertinus, kad pirkimas vyksta ištisus metus. Reklaminės kampanijos koncentruojamos į vieną ar kelis periodus, kada vyksta didžiausi pardavimai. Žinoma, prarandami kiti pirkimo periodai, be to, dažnai neįtakojamas pasirinkimo periodas.

Klasikinė ne spontaniškai pasirenkamų prekių reklaminės kampanijos schema

• Reklama pirkimo piko metu
• Prarandami kiti pirkimo periodai
• Prarandamas nuomonės formavimo laikotarpis

Būtų idealu, jei reklaminę kampaniją būtų galima prailginti ir apimti pasirinkimo periodą ar net visą apsisprendimo ir pirkimo periodą bei savo žinute pasiekti didžiąją dalį pirkėjų. Galiu drąsiai teigti, kad tai įmanoma. Tiems, kurie mąstys pagal įprastus standartus su dabartiniais biudžetais - klasikinėje ar net internetinėje žiniasklaidoje to padaryti nepavyks. Planuojant, pirmiausia turi būti įvertinamos tikslinės vartotojų grupės. 

Ne spontaninio pirkimo prekių pirkėjai

Įprasta brangesnėms prekėms apibrėžti kelias tikslines grupes, kurių pirkėjai: miestiečiai, 25-45 metų amžiaus, su aukštuoju išsilavinimu. Kai kurie dar įveda sunkiai išskiriamas pajamų grupes. Deja, tai yra žmonių grupė, kuri galėtų pirkti, bet neaišku, ar tikrai pirks ir koks procentas iš tos grupės pirks! Tikslingiau reklamuoti prekę tai grupei, kuri jau subrendusi pirkimui ar bręsta pirkimui. Pirmiausia reikia pakeisti mąstymą - galinčių pirkti grupę keisti į NORINČIŲ grupę.

Ar galima norinčių žmonių grupę aptikti tradicinėje žiniasklaidoje? Į tai vienareikšmiškai atsakau - taip. Įmonių katalogai: vartantys šį katalogą ties šildymo sistemų įrengėjais, jį varto neveltui. Jam greičiausiai reikia įsirengti šildymo sistemą. Tačiau šiuo atveju galima manyti, jog žmogus priėmęs sprendimą ir katalogas jos neįtakos. Jo nuomonę tikriausiai įtakojo koks skaitytas žurnalas, kuriame išsamiai parašyta, kaip pasirinkti ir įsirengti šildymo sistemą. Tačiau čia vėl buvo loterija, straipsnis publikuotas sezono metu, kai dauguma žmonių susirūpina šildymo sistemos atnaujinimu ar įsirengimu. Kitus 11 mėnesių tas straipsnis bus sunkiai randamas. Įtakoti taip pat galėjo paroda ar vizitas pas ekspertą.

Internetas gerokai supaprastino tokio žmogaus „pagavimą". Jei šis žmogus patenkintas informacija, jis pats ateis jos peržiūrėti ir tuo pačiu gali būti pasiektas reklamos. Ateis jis būtent tada, kai jam REIKIA. Svarbiausia žinoti, kokie poreikiai ir interesai, renkantis prekę, yra esminiai. Poreikių paletė ir įtakos dalis įvairioms prekėms - skirtinga, tačiau daugumai ne spontaniškai pasirenkamų prekių pagrindinės traukos sritys būtų:

• Patarimai ir konsultacijos. Idealu, jei tai būtų savo srities nepriklausomas ekspertas
• Norima pasižiūrėti, kaip tai atrodo pas kitus, ypač įžymybes
• Pasitikslinama, su kokia įmone bus bendradarbiaujama, kiek ji patikima

Tokias interesų zonas internete galima pasidaryti patiems ar pasinaudoti resursais, kurie jau turi suformuotą šios srities turinį. 

Kur surasti „norinčių" žmonių susibūrimus

Praktiškai visoms, ne spontaninio pirkimo prekėms, tinka reklamuotis google. Ieškantys pagal nustatytus raktinius žodžius - jau norintys tam tikros prekės žmonės. Reklama google.lt išdėstoma patogiai, šalia rezultatų. Jei ieškai šildymo sistemos, tai ir surasi šalia šildymo montuotojų įrangos pardavėjų reklamą. Vakarų Europoje ši reklamos rūšis dėl didelio efektyvumo jau surenka didesnius biudžetus nei televizija ar kitos žiniasklaidos rūšis bei išstūmė Lietuvoje vis dar klestinčią kaičiąją („banner") reklamą bet kur ir bet kam.

Tačiau ir be google.lt Lietuvoje yra daug resursų, kurie turi norinčių žmonių auditoriją. Dažnai tokių žmonių ten yra daugiau, nei ateina į google ieškoti tos konkrečios srities. Šiuos resursus atrasti nesudėtinga - jie žinomi, turi kokybišką turinį, gyvuoja daug metų. Žemiau pagal sritis pateikiu veiksmingiausius resursus. Tai ne galutinis sąrašas, kiekvienai prekei galima surasti daug nedidelių resursų ar besispecializuojančių laisvų rašytojų tinklaraščiuose ar socialiniuose tinkluose. 

Didžiausia problema šioje srityje, kad išskyrus google ir viskas.lt grupės portalus (asa.lt, anonsas.lt, autoreviu.lt, visasverslas.lt) labai sudėtinga reklamą patalpinti tiksliai norimoje srityje. Be to, pas daugelį labai ribotas reklaminių galimybių spektras.

Kai kas kuria savarankiškus projektus, kuriuose, pateikdami stiprų ir kiek įmanoma nepriklausomą turinį, patys pritraukia tuo metu su poreikiu susiduriančius vartotojus. 

Kaip stipriausią savarankiškos norinčių grupės suformavimą galima paminėti IKI receptų konkursą. Tas, kuris žiūri receptą, artimiausiu metu eis į prekybos centrą nusipirkti produktų tam patiekalui. IKI - puikus pavyzdys, kaip prekybos centras įtakoja prekybos centro pasirinkimą, bei suformavęs lankytojų grupę, labai tikslingai pristato maisto produktus, vykstančias akcijas.

Daug ne spontaniškai pasirenkamų prekių pardavėjų negalėtų sau leisti tokių reklaminių biudžetų, tačiau, mano nuomone, yra puikus pavyzdys, kai klasikinėse žiniasklaidos priemonėse panaudoti biudžetai akumuliuoja efektą interneto resurse. Kol kiti prekybos centrai darė trumpalaikio poveikio reklamą, IKI augino lojaliausią prekybos centrams - maisto gamintojų grupę. Pagal Alexa.com, per dieną į IKI tinklapį ateina apie 12-15000 žmonių, o tai šį tinklapį daro vienu iš populiariausių tarp receptų tinklapių. Resurso lankomumo beveik neįtakoja jos išdėstymas paieškos sistemose, didžioji dalis lankytojų ateina tiesiogiai. Taigi pasiektas tikslas - pas juos lankysis žmogus, kuris nori pirkti maisto prekes, lankysis ištisus metus.

Kaip sėkmingiausius šios srities pavyzdžius galima paminėti ir pasveik.lt, sildymas.lt.

Neturintiems tokių reklaminių biudžetų, geriausiai pasinaudoti tokiais resursais, kurie jau turi suformavę jiems tinkamą auditoriją. Tiems patiems maisto produktų pardavėjams galima save pristatyti gaspadine.lt, visireceptai.lt, anonsas.lt receptų skiltyje, mama.lt receptų skiltyje. Bendrai paskaičiavus, vien tokių, kurie ieško receptų, per nepriklausomus portalus galima pasiekti apie 30 000-40 000 kas dieną. Reklamuotis šiuose specializuotuose resursuose kainuotų dešimtis kartus pigiau nei auditorija prikviečiant klasikinėje žiniasklaidoje ar populiariuose portaluose.

„Nordic Sugar" tokios bendruomenės kūrimui pasinaudojo anonsas.lt receptų auditorija. Sukurtas receptų konkursas per mėnesį pritraukia apie 60 000 lankytojų. Projekto tęstinumas taip pat duoda rezultatų, kuo resursas ilgiau gyvuoja, tuo daugiau nuolatinių lankytojų „užsigyvena". Vieno lankytojo pritraukimas kainuoja nuo 0,05 iki 0,1 lt, o tai gerokai mažiau, nei gali pasiūlyti kitokio pobūdžio reklamos būdai net ir tame pačiame internete. 

„Nordic Sugar" projekto su anonsas.lt „Geriausio recepto konkursas" lankomumo dinamika.

Didele dalimi tokių projektų sėkmę lemia portalo darbuotojų profesionaliai formuojamas turinys ir, žinoma, esamos tokios ar panašios grupės turimas dydis.

Daiva Šorochovienė
Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.