Įsigiję paveikslą, susiduriame su problema - kaip taisyklingai jį pakabinti ir kaip išdėstyti turimus paveikslus. Egzistuoja gan paprastos taisyklės, padėsiančios išvengti klaidų.

Jei kambario sienos yra nudažytos ar padengtos tik tapetais, tai jokiu būdu negalima sakyti, kad jo interjero dekoras yra užbaigtas. Paveikslai, grafikos darbai, fotografijos arba didelis, gražiai įrėmintas veidrodis, grafikos kūrinys, suvenyras suteiks puikių galimybių užbaigti kambario interjero "ansamblį".

Teisingas dekoratyvių elementų išdėstymas ant sienų suteikia galimybę paslėpti jų nelygumą ir netgi kai kurias buto apdailos klaidas. Kruopščiai parinkta spalvinė paveikslo gama kambariui suteiks gyvybės, išryškins užuolaidų, sienų, baldų apmušalų spalvas.

Visi išvardinti dalykai galioja bet kokiems meno kūriniams: tiek tradiciniams, tiek ir atliktiems abstrakčia maniera.

Paveikslų svarba galutiniam interjero sukūrimui yra nusakoma keletu priežasčių:

• Didelė tuščia sienos erdvė patalpoje sukuria disharmoniją;
• Jei yra paveikslų, jie paskirsto dėmesį ir jį nukreipia į keletą taškų;
• Paveikslai, patraukiantys dėmesį, tarsi ardo interjerą, nukreipia žvilgsnį nuo baldų;
• Gražus meno kūrinys kompensuoja baldų arba interjero netobulumą;
• Meno kūriniai yra gražūs iš esmės; mėgavimasis jais teikia malonumą;
• Teisingai parinktos paveikslų spalvos pabrėžia pagrindines interjero, ypač sienų ir užuolaidų spalvas;
• Ant sienų esantys dekoratyviniai elementai sudaro tarsi savotišką perėjimą nuo ant žemės esančių baldų iki daiktų, kurie „priklauso" luboms (šviestuvai, užuolaidų laikikliai);
• Vertikalūs paveikslai optiškai didina lubų aukštį, o horizontalūs -  ilgina sieną.

Tapyti paveikslai kabinami akių lygyje ant sienos (apie 2 metrai nuo grindų), šiek tiek nuožulniai (tai sumažina atspindžius). Valgomajame arba virtuvėje paveikslą geriau pakabinti sėdinčio žmogaus akių lygyje. Siauresnėms sienoms tinka maži paveikslai, plačioms - didesni.

Paveikslas miegamajame gali pabrėžti arba atstoti lovos galvūgalį. Corbis nuotr.

Šiuolaikinis butas paprastai yra apstatytas standartiniais baldais, prie kurių labai gerai dera skirtingų stilių tapybos darbai. Tačiau ne bet koks paveikslas tiks bute, kurio interjere karaliauja senoviniai baldai. Pasteliniais tonais nutapytas peizažas tikrai nederės kambaryje, apstatytame senoviniais, nuo laiko patamsėjusiais baldais. Romantizmo arba vėliojo realizmo laikotarpiais tapyti paveikslai vargu ar harmoningai derės prie grakščių šviesių, poliruotų šiuolaikinių baldų.

Griežtas ir tamsus interjeras puikiai dera su gyvomis, ryškiomis, netgi akį rėžiančiomis paveikslų spalvomis, taip pat tokiame interjere dera ir šalti, griežta maniera tapyti portretai. Lengvais, pasteliniais tonais išdažyti interjerai puikiai dera su lengva, optimistine, šviesia gama tapytais taikiais natiurmortais, gėlių puokštėmis.

Labai didelę reikšmę puikiam paveikslo suvokimui turi apšvietimas. Ant paveikslo neturėtų kristi tiesioginiai saulės spinduliai, jie ardo spalvas. Be to, ant blizgaus arba pritemdyto paviršiaus krintantys atspindžiai trukdo gerai matyti paveikslą.  Paveikslams geriausias yra geras visos patalpos apšvietimas, tačiau kai kuriems paveikslams gali prireikti papildomo apšvietimo. Šviestuvai turi būti išdėstyti taip, kad šviesa tolygiai kristų ant paveikslo ir būtų išvengta atspindžių bei šešėlių. Halogeniniai šviestuvai, ypač kai paveikslas nedidelis, sukuria kryptingą šviesos srautą, kuris neiškreipia paveikslo spalvinės gamos.

Geriausiai paveikslas apšviečiamas pakabintas 45° kampu, nors iš tiesų tai pakankamai sunku padaryti. Pakabinę paveikslą ant sienos, esančios kuriame nors lango šone, jūs matysite visas dėmes ir nelygumus, visas dailininko tapymo technikos įgyvendinimo subtilybes. Toks paveikslų apšvietimas tinka tik tiems paveikslams, kuriuos tapydamas autorius lygiai taip pat apšviesdavo savo modelį iš šono (tačiau šiuo atveju apšvietimo kryptis taip pat turi sutapti). Ypatingai vertingiems kūriniams nepagailėkite pinigų ir įrenkite du papildomus šviesos šaltinius paveikslui apšviesti, kad jie paveikslą apšviestų iš viršaus ir iš šono.

Jei ant vienos sienos kabo keletas paveikslų, juos būtų patogiau pakabinti ant vieno bendro laikiklio arba ant virvelių, kurios pritvirtinamos prie dviejų viršutinių paveikslo kampų.

Taip galima apipavidalinti sieną virš židinio. Corbis nuotr.

Netvarkingai paveikslais nukabinėtos sienos sukelia disharmonijos jausmą, be to, parodo prastą šeimininkų skonį. Nei vienas meno kūrinys neturi likti „šešėlyje". Nesistenkite sužavėti meno kūrinių kiekiu: netgi grožis gali būti slegiantis bei ilgainiui nusibosti.

Jeigu siena patalpoje yra didelė, o paveikslai maži, tai geriausia juos grupuoti į grupes, kurių centre būtų jums labiausiai patinkantis paveikslas. Grupę turi sudaryti panašaus stiliaus, tematikos bei spalvinės gamos paveikslai (pavyzdžiui, akvarelių ar batikos serija, arba aliejaus ir akvarelės derinys). Reikia turėti omenyje, jog kabinant tris paveikslus, pagrindinis jų yra vidurinis - jis labiausiai atkreipia dėmesį. Vienodo dydžio paveikslams pats paprasčiausias dėstymo būdas yra viena eile, vienodu atstumu vienas nuo kito. Kai kurie paveikslai (dažniausiai tai sena klasikine technika atlikti dailės kūriniai masyviais rėmeliais) negali būti užgožiami baldais ar kitais meno kūriniais - tokie paveikslai ant sienos reikalauja daug erdvės. Nerekomenduojama paveikslų ant sienos dėlioti pagal dydį ar aukštį - specialistai rekomenduoja norimą paveikslų rinkinį iš pradžių išdėlioti ant grindų, o tik tada kabinti ant sienos.

Vienodo dydžio paveikslams pats paprasčiausias dėstymo būdas yra viena eile, vienodu atstumu vienas nuo kito. Corbis nuotr.

Grupę turi sudaryti panašaus stiliaus, tematikos bei spalvinės gamos paveikslai. Corbis nuotr.

Šalia pakabinti paveikslai šiek tiek vienas kitą užgožia. Jeigu norite pakabinti šalia du skirtingų dydžių paveikslus, kabinkite juos horizontaliai, kad didesnis paveikslas būti šiek tiek aukščiau už žemesnį.

Gali atsitikti, kad du paveikslai atrodo nuostabiai kol kabo atskirai, o kartu "nesusigyvens" - tarpusavyje nederės.  Tačiau jei turite tikrai nemažą kolekciją, tiesiog pasistenkite meno kūrinius išdėstyti taip, kad dideli paveikslai neužgožtų mažiesiems paveikslams skirtos erdvės ir kad tarp jų liktų neužpildytas sienos fonas. Mažame kambaryje reikėtų kabinti vienodos tematikos paveikslus. Horizontalūs paveikslai gerai atrodo virš sofos, lovos, komodos ir t.t., o vertikalūs - ant siauros sienos. Kabinant paveikslą virš baldų, jis neturėtų būti platesnis nei pats baldas. Bendras principas - paveikslas turėtų būti ne didesnis nei 75 proc. baldo pločio.

Horizontalus paveikslas virš sofos. Corbis nuotr.

Geriausias fonas bet kokiam paveikslui - vienspalvė siena. Priklausomai nuo sienų spalvos ir  ar jos ryškios, paveikslai jų fone atrodys visiškai skirtingai.

Beje, jei reguliariai kūrenate židinį, ant virš jo kabančių paveikslų paviršiaus pamažu kaupsis suodžiai.

Aliejumi tapytas paveikslas būtinai turi būti įrėmintas. Yra labai gražių rėmų, turtingai papuoštomis rėmjuostėmis, pabrėžiančių paveikslo vertę, tačiau jie tinka ne bet kokiam paveikslui ir ne bet kokiame kambaryje. Jei, renkantis paveikslą arba jo rėmus, bijote apsirinkti, tuomet kabinkite paveikslėlius, reprodukcijas arba fotografijas, įrėmintas kukliame neutralios spalvos rėmelyje po stiklu.

Tam tikram tapybos stiliui tinka ir tam tikri rėmai. Akvareles, graviūras, darbus, tapytus guašu, geriausia patalpinti po stiklu, kuris juos saugotų nuo dulkių ir drėgmės. Aliejiniais dažai tapytos drobės paprastai nėra dedamos po stiklu, nes esant nuo jų labai lengva pašalinti susikaupusias dulkes. Standartinių išmatavimų paveikslams rėmus galima įsigyti jau pagamintus iš anksto arba užsakyti dirbtuvėse.

Nebūtina, kad paveikslai turėtų vienodus rėmus - jeigu rėmai kiekvienam paveikslui parinktai teisingai, greičiausiai visa dailės kūrinių grupė atrodys harmoningai.

Rėmas turi derėti su paveikslo turiniu. Stambiu planu atliktiems paveikslams (gėlės, pamerktos vazoje, portretas, natiurmortas) reikalingas platus ir galingas rėmas.

Jei paveikslo turinys švelnus ir lengvas, o jis nutapytas šviesiomis, pastelinėmis spalvomis, jam reikalingas grakštus rėmelis. Peizažai, tarp jų ir marinistiniai, daugelio mažų detalių abstrakcijos, visa tai, kas yra pavaizduota tolyje, reikalauja siaurų ir ne tokių masyvių rėmų.

Rėmelio spalva taip pat turi harmoningai derėti su drobės koloritu. Paveikslai, kuriuose vyrauja šviesūs tonai, puikiai dera su tamsių arba labai ryškių spalvų rėmais. Tamsioms drobėms parenkami šviesūs, blizgantys, paauksuoti rėmai.

Prie lygios, kruopščios XIX amžiaus pabaigos tapybos, išsiskiriančios kruopščiai parinkta faktūra, labai tiks juodos lakuotos rėmjuostės (rėmjuostės - pagrindinė, išorinė rėmo dalis), papuoštos auksiniu siūlu arba be jo.

Juodi arba tamsaus medžio rėmai puikiai derės prie lengvumo įspūdį sukeliančių impresionistų paveikslų.

Jei bendra paveikslo nuotaika lengva, jis yra tapytas švelniais tonais, formos "atsargios", pirmenybę teikite dažytai arba matinei, pusiau cilindrinei rėmjuostei. Jei paveikslas "energingesnis", parinkite rėmjuostes be užapvalinimų, galbūt pakankamai plačias, šiurkštaus audinio fone arba kitokius santūrius rėmus.

Graviūroms ir akvarelėms rėmai parenkami pagal tas pačias taisykles, tik jos turėtų turėti apsauginį stiklą. Jei reikia parinkti rėmus, kurie derėtų su baldais, rėmjuostėse turėtų būti atkartotas tos epochos baldų stilius.

Laukai - tai pagal perimetrą neuždažyti paveikslo kraštai. Aliejiniais dažais dažytos drobės jų paprastai neturi.

Graviūros, akvarelės ir litografijos turi pakankamai plačius laukus. Šie meno kūriniai atrodo rafinuotai, jei paveikslo viršuje esantis laukas yra apie 1 cm mažesnis, nei laukas esantis apačioje. Atrodo, toks nedidelis skirtumas, tačiau jis toks malonus akiai.

Patalpoje paveikslai turi derėti su pagrindiniais vienos ar kitos zonos interjero daiktais, pavyzdžiui, sofa. Paveikslų neturėtų užgožti pastatomas šviestuvas arba stalinė lempa.

Jei norite pakabinti grafikos darbą be rėmų, kabinkite jį tarp dviejų vienodų stiklų arba tarp stiklo ir storo kartono, kurie sukabinami chromuoto metalo gnybtais, o tokį paveikslą kabinkite ant virvučių, įtvirtintų tuose pačiuose gnybtuose.

Reprodukcija hole

Pereinamame kambaryje ypatingai tinka "galerinis" paveikslų išdėstymas.

Kaip pakabinti paveikslą

Klausimas, kaip pakabinti paveikslą, iškyla tada, kai jau tampame meno dirbinių savininkais. Viskas priklauso nuo to, kokia vieta būste jam numatyta. Meno kūrinių įsigyjimas gali būti spontaniškas (pamatome paveikslą ar fotografiją, ideliai tiksiantį miegamajam ar svetainei) arba apgalvotas (kai žinome, kokio autoriaus, tematikos ar spalvinės gamos kūrinys puikiai papildytų interjerą). Kitas atvejis, kai kūrinys gaunamas dovanų ir ieškoma, kur jis labiausiai tiktų (arba giliai paslepiama, nes netinka niekur arba nepatinka - visiškai nesutampa dovanotojo ar apdovanotojo meniniai skoniai).

Kai atrodo, jog tam tikroje būsto to vietoje gerai atrodys reprodukcija, o gal netgi originalas, belieka teisingai jį pakabinti.

Apsiginklavę po ranka papuolusiais instrumentais, skubate įkalti vinį. O ar jūs apskritai žinote, kiek egzistuoja skirtingų būdų pakabinti paveikslą?

Žinoma, pats paprasčiausias iš jų - naudojant paprasčiausias vinis ir kabliukus. Tačiau taip pat galima palubėje nutiesti troselį, prie kurio tvirtinamos virvutės ir nuleidžiamos. Tinka, kai reikia pakabinti daug paveikslų. Paveikslus galima tvirtinti naudojant skaičiaus „8" formos kabliukus, pritvirtintus prie vamzdžio arba paprasčiausiai statyti ant trikojų.  Jeigu norite, kad paveikslas būtų prispaustas prie sienos, stipriai įtempkite tvirtinimo siūlą (kaip lanko timpą). O jeigu norite, kad sienos atžvilgiu paveikslas kabėtų kampu - atlaisvinkite virvę (kuo silpnesnis įtempimas, o tvirtinimo kilpos žemesnės, tuo didesnis pasvirimo kampas).

Kabliukai ir plieniniai „siūlai" tinka tuo atveju, jeigu nenorite į sieną kalti vinies arba nežinote, ar pasirinktoje vietoje paveikslas kabės nuolat. Tokiu atveju paveikslą galite tiesiog perstumti į kitą vietą. Kaip tvirtinamos galerinės sistemos? Plieniniai 22 mm skersmens vamzdžiai tvirtinami prie lubų laikikliais, kurie sudaryti iš vamzdžio fragmentų, geležinių virbelių ir nedidelių plieninių plokštelių, suvirintų tarpusavyje, ir paprastai nudažomi sidabro spalvos emaliu. Paveikslai kabinami skaičiaus "5" formos kabliukų pagalba.

"Klasikiniu" tvirtinimo būdu naudojamasi galerijose bei parodų salėse. Paveikslai tvirtinami prie medinio profiliuoto karkaso (tuo atveju, jeigu patalpos paviršiai yra nelygūs, erkeris apvalus ar ovalo formos, naudojamas lankstusis karkasas), siūlų ir nailoninio valo pagalba. Šis būdas naudojamas, jeigu vienoje patalpoje yra keletas paveikslų, - vienai reprodukcijai pakabinti geriau rinktis kitą būdą. Beje, pats karkasas gali būti dažomas prie kitų interjero detalių tinkančia spalva. Tokį bėgelį (0,5 - 1cm )galima nusipirkti statybinių prekių parduotuvėse arba ten, kur prekiaujama karnizais.

Jeigu toks paveikslų tvirtinimo prie sienos būdas jums atrodo per sudėtingas, patariame naudoti sienines paneles. Kažin ar norėsis gadinti medinę ar medžiaginę sienų apdailą, tad tikrai pravers apdailos panelės, prie kurių paveikslą galima tvirtinti kabliuku. Žinoma, tuo reikia pasirūpinti dar planuojant patalpų apdailą, bet užtat vėliau paveikslus bus galima lengvai pritvirtinti, prikabinus prie virvutės ar plonos vielos, kuri savo ruožtu tvirtinama prie kabliukų, įrengtų sieninėje panelėje. Tai paprasta ir skoninga.

Tuo atveju, jeigu norimas pritvirtinti paveikslas neturi ypatingos vertės, būsto sienos neatrodo itin vertintinos, o jūs - ne itin aistringas dailės kūrinių mėgėjas, tikriausiai visos tvirtinimo būdų subtilybės atrodys jums beprasmės, tokiu atveju paprasčiausia yra tiesiog įkalti į sieną vinį. Atliekant remontą, skylutę reikės paprasčiausiai užglaistyti. Paveikslas pritvirtinamas už virvelės, ši rišama paveikslo nugaroje prie šoninių rėmų. Jei darbas masyvus, virvelė turi būti tokio stiprumo, kad jį išlaikytų.

Nedidelį paveikslą pakabinti galima ir be plaktuko. Prie kartono gabaliuko priklijuokite kabliuką (arba privirtinkite kitu būdu), po to kokybiškais klijais priklijuokite kartoną prie sienos. Galima naudoti specialius prie sienos klijuojamus kabliukus. Skylių nebus, bet ir didelių sunkių paveikslų neišlaikys. Be to, nuimant gali nusilupti su visais dažais.

Prie dažytų sienų paveikslą galima priklijuoti karštais klijais. Jais galima klijuoti ir ant betoninės sienos, medžio, stiklo paviršių, tik ne ant tapetų. Nuėmus paveikslą, klijai liks kitoje paveikslo puseje , o siena liks švari.

Ištapetuotą sieną galima kryžmai įpjauti peiliu, atlenkti tapetų kraštus ir ant švaraus betoninio paviršiaus užlašinti klijų. Į juos įstatyti šiek užlenktą kanceliarinį smegtuką ir stipriai prispausti prie sienos. Užlenktus tapetų galus patepti klijais ir vėl atsargiai užklijuoti, taip paslepiant smeigtuką.

Kamštinės dangos skrituliukas, klijai БФ-2, plona vinutė - viskas, ko reikės norint pakabinti fotografiją, kalendorių ar nedidelį estampą. Kamštinis skrituliukas su įsmegta į jį vinute paprasčiausiai priklijuojamas prie tapetų.

Jei ant paveikslo nėra jokių požymių už jo jį kabinti, galima prie šonų pritvirtinti mažas vinutes ir tarp jų ištempti virvutę.

Pastaruoju metu madinga dėstyti paveikslus ant stovo ar molberto. Taip sukuriama kūrybinga ir romantiška atmosfera  (lyg dailininkas ką tik pabaigė tapyti).

Paveikslų priežiūra

Meno kūrinių priežiūra - dulkių nuvalymas ir nešvarumų pašalinimas nuo jų paviršių.

Jei graviūros atliktos ant storo kokybiško popieriaus, nuo jų lengva pašalinti nešvarumus. Pavyksta pašalinti net riebalų dėmes. Norint tai padaryti, tereikia tarp dviejų sugeriamojo popieriaus lapų įdėti graviūrą ir lėtai ją palyginti karštu, tačiau ne pernelyg įkaitusiu lygintuvu. Riebi dėmė pereis į sugeriamąjį popierių. Esant reikalui operaciją galite keletą kartų pakartoti, po to dar šiltą graviūrą pabarstykite talku, kuris sunaikins riebalų likučius. Iš senų graviūrų galima valyti tik šviežias riebalų dėmes. Visi likę nešvarumai paprastai susilieja į ištisą dėmę, o tuomet bet kokie bandymai ją pašalinti tiesiog sugadina pačią graviūrą. Nuo trapios akvarelės pašalinti dėmių taip, kad jos nesugadintume, neįmanoma.

Aliejiniais dažais tapytas drobes prižiūrėti nėra sudėtinga. Nuo paveikslų drąsiai galima valyti dulkes, be to, galima atnaujinti netgi nuo laiko išblukusias ir išblankusias spalvas.

Sausa švaria kempinėle nuvalykite dulkes nuo paveikslo paviršiaus. Padėkite jį ant stalo, paimkite didelę nuskustą bulvę ir perpjaukite ją per pusę. Lėtai ir atsargiai bulvės puselėmis patrinkite paveikslą, atsižvelgdami į užteršimą, vis iš naujo nupjaukite bulvės sluoksnį. Švaria minkšta, truputėlį sudrėkinta skepeta atsargiai nuvalykite išdžiuvusio krakmolo pėdsakus. Jei paveikslas yra toks nešvarus, kad nepadeda valymas bulve, tuomet jį atsargiai nuplaukite muilinu vandeniu.

Sudrėkinkite švarią ir minkštą skepetą, gerai ją nugręžkite, kad drėgmė nepapultų ant drobės po dažais ir labai atsargiai nuo paveikslo nuvalykite purvą ir dulkes. Viską darykite labai atsargiai, dažnai skalaukite ir nugręžkite skepetą. Aišku, jei paveikslas labai vertingas, geriau neeksperimentuoti ir atiduoti jį į specialistų rankas.

Kabiname paveikslus pagal Fengšui

Dažnai mūsų klausia, kur geriausia kabinti paveikslus. Juk paveikslas ne tik sukuria nuotaiką, jame taip pat glūdi tam tikra energetika. Svarbiausia - kokios spalvos paveiksle dominuoja ir kas būtent jame pavaizduota. Išsiaiškinkime, kokie paveikslai galėtų būti naudingi kiekviename būsto kambaryje. Iškart pabrėžiu, jog tai - tik bendros rekomendacijos, nes kiekvienas butas yra nepakartojamas ir jame glūdi savita energetika.

Miegamajame reikėtų vengti paveikslų, kuriuose vaizduojami per daug dinamiški įvykiai. Pavyzdžiui, paveikslo, kuriame pavaizduotas šniokščiantis krioklys ar besiveržiantis ugnikalnis. Toks paveikslas nepadeda giliam miegui bei kurti ramybės atmosferą. Pasąmonėje kamuos prisiminimas, jog šalia vyksta įvykiai, kurie galėtų būti pavojingi gyvybei. Todėl renkantis vaizdą miegamajame geriau pasirinkti nerūpestingus ir ramius peizažus. Tai gali būti ramus miške tekantis upeliūkštis su lelijomis, apsuptas virš jo palinkusių medžių. Tačiau visiško pastovumo paveikslas perteikti neturi, jame turi jaustis kintanti ir tolygi gyvenimo tėkmė. Nekabinkite į miegamąjį ir didelių paveikslų - jie gali veikti slegiamai ir trukdyti ramiam miegui.

Renkantis paveikslą reikia pasikliauti savo intuicija. Paklausykite savo pojūčių. Ką jie sako? Kokius jausmus sukelia šis paveikslas? Ar jaučiate ramybę ir taiką? Ar jaučiate stabilumą ir patikimumą? Jeigu taip - paveikslą drąsiai galima kabinti miegamajame.

Renkantis paveikslus vaikų kambariui, derėtų atkreipti dėmesį į vaiko bruožus, kokias spalvas jis mėgsta. Vaikai yra ypač jautrūs energijai, - jie puikiai žino, kas jiems naudinga ir siekia gauti tai per spalvas. Jeigu vaikas mėgsta daiktus, kuriuose dominuoja raudona spalva, pakabinkite jo kambaryje šios spalvos paveikslą (tekančios saulės vaizdas). Rinkdamiesi paveikslą vaiko kambariui, taip pat atkreipkite dėmesį į jo temperamentą. Jeigu vaikas aktyvus, negali ramiai nusėdėti vietoje nė minutės, jo kambaryje nereikėtų kabinti paveikslo, kuriame pavaizduoti dinamiški ir nekontroliuojami įvykiai (pvz., šniokščiantis krioklys). Ir atvirkščiai, jei norite kiek „išjudinti" vaiką, aktyvios tematikos paveikslai būtų tinkamiausi.

Renkantis paveikslą svetainei, teks šiek tiek paeksperimentuoti. Reikia išsiaiškinti, kokios spalvos čia būtų naudingiausios patalpos energetikos atžvilgiu. Nemažai priklauso nuo svetainės paskirties - ar tai pasyvaus, ramaus poilsio vieta, ar čia vyksta nuolatinis judėjimas. Tinka paveikslai, kuriuose pavaizduota jūra, upelis arba ežeras. Pasirinkite tokius meno kūrinius, kurie pabrėžtų kambario nuotaiką ar temą. Gyvos spalvos suteiks energijos, tuo tarpu neutralios spalvos - ramumo.

Virtuvėje (valgomajame) patartina kabinti paveikslus, kuriuose yra kuo daugiau žalios spalvos, juk visi procesai, vykstantys virtuvėje - maisto gaminimas ir pats mitybos procesas priklauso medžio stichijai. O šią stichiją reikėtų palaikyti būtent žaliųjų pievų bei medžių vaizdais. Taip pat gerai, jeigu valgomajame bus pakabinti paveikslai su raudonais elementais (pvz. natiurmortas su raudonais vaisiais). Juk raudona spalva priklauso ugnies stichijai ir palaiko viską, kas surišta su namų židiniu. O namų židinys mūsų būstuose - tai viryklė. Be to, seniai žinoma, jog raudona spalva stimuliuoja apetitą.

Pagrindinė rekomendacija - rinktis paveikslus eksperimentuojant su spalvomis ir pasikliaujant savo intuicija. Nepatartina namuose kabinti paveikslų, kuriuose pavaizduoti sugriauti pastatai, sulaužyti medžiai ir kita, kas gali sukelti neigiamas asociacijas. Tegul paveiksluose, kabančiuose namuose, bus pavaizduota tai, kas trykšta klestėjimo, augimo ir ramaus vystymosi energija. Jeigu butas yra „L"  formos, tai tolesnės jo dalies vizualiniam užpildymui galima naudoti paveikslą su perspektyva. Paveiksle gali būti pavaizduotas kelias, einantis tolyn, ar jūros horizontas.

Jeigu rašomasis stalas pastatytas taip, jog sėdite veidu į sieną, taip pat labai gerai prieš save pakabinti paveikslą su perspektyva. Tai sukuria judėjimo pirmyn įspūdį. O už nugaros galima pakabinti kalnų ar žalių kalvų vaizdus (priklausomai nuo to, kokios spalvos jums labiau priimtinos). Tai suteiks ramybės, saugumo ir palaikymo jausmus.

***

Ant sienų esantys paveikslai parodo buto šeimininkų skonį, jų išsilavinimo ir kultūros lygį. Menkas šeimos biudžetas nėra priežastis nepirkti paveikslų, nes ne visada tai, kas brangiausia, yra geriausia.

G.Artmono paveikslų rėminimo dirbtuvės:

https://www.artmonas.com/

Parengė Rūta Šantaraitė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.