.png)
Grindinis šildymas yra inertiškas ir reikalauja tikslaus reguliavimo. Tačiau lazda turi du galus - kuo daugiau reguliavimo galimybių, tuo daugiau vartotojai skundžiasi nesuprantamais temperatūrų svyravimais, kambarių perkaitinimu. Kodėl taip atsitinka? To priežastis gali būti paprasta. Pašvietus pro langus saulei ar dėl žmonių vykdomos veiklos, temperatūra patalpose pakyla, patalpų termostatai perduoda signalą į kolektorių nutraukti šildymą dalyje tų patalpų. Įprastuose kolektoriuose uždarius dalį šildymo, vandens perteklius pasiskirsto likusioje sistemoje, taip peršildydamas kitas patalpas. Kadangi šildomos grindys turi didelę temperatūrinę inerciją, kol sureaguos likusių patalpų termostatai ir nutrauks šilumos padavimą, grindys, o kartu ir patalpos, bus peršildytos, o jų reikiamai temperatūrai atstatyti prireiks kelių valandų. Visa tai sąlygoja energijos švaistymą ir, aišku, diskomfortą ten esantiems žmonėms. Mažų individualių namų gyventojai dar kažkaip sugeba su tuo susitaikyti, tačiau ten, kur šildomų grindų plotai yra dideli (biurai ar komercinės patalpos, ligoninės), procesus suvaldyti tampa didelė problema.
Viso šio pavyks išvengti, jei grindinio šildymo reguliavimui naudojami kolektoriai su automatiniu srautų reguliavimu. Tokie kolektoriai automatiškai palaiko nustatytą srauto reikšmę, nesvarbu, ar veikia visi kontūrai, ar tik vienas.
