Viena iš didžiausių problemų, apie kurią žmonės turi mažai žinių bei mažai kreipia į ją dėmesį - drėgmės poveikis sveikatai. Drėgmė kambariuose sudaro geras sąlygas atsirasti ir daugintis bakterijoms ir pelėsiams, kurių sporos paplinta aplinkoje bei gali sukelti pavojų sveikatai.

Pelėsinių grybų sporų yra visur. Jos nereiklios aplinkai ir gerai dauginasi drėgmėje. Pelėsinių grybų gali prisitaikyti visur - tiek viduje, tiek ir išorėje. Drėgnose patalpose, lyginant su normalia aplinka, sporų koncentracija padidėja tūkstantį kartų. Per didelis pelėsinių sporų kiekis kenkia akims, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia pneumoniją. Didelė pelėsių koncentracija turi specifinį kvapą. Kad būtų išvengta sveikatos problemų ir pastato pakenkimų, būtina tinkama vandens izoliacija drėgnose patalpose.

Patalpų skirstymas į zonas

Taupant darbo ir medžiagų sąnaudas, drėgnas patalpas reikia suskirstyti į zonas. Drėgnos patalpos tai: vonios kambariai, dušai, saunos ir jų prieškambariai, skalbyklos. Jos padalinamos į drėgnas ir šlapias zonas. Šlapios zonos - tai plotas, kur vandens poveikis yra didžiausias - pvz., dušas ir jo aplinka.

Hidroizoliacija drėgnose patalpose sluoksniuojama. Derinama hidroizoliacinė mastika su hidroizoliacine medžiaga.

Šlapioms zonoms reikalinga labai gera izoliacija. Kai planuojama patalpa, labai svarbu, kad drėgmei jautrios konstrukcijos, tokios kaip durys ir langai, būtų kuo toliau nuo tiesioginio sąlyčio su vandeniu.

Grindys: visas grindų paviršius ir 10 cm virš jo yra laikomas šlapia zona.

Sienos: sienų skirstymas į zonas, nustatomas pagal santechnikos įrangos išdėstymą patalpoje. Sienų plotas skirstomas į šlapias ir drėgnas zonas. Vamzdžių angos turi būti planuojamos grindų ir sienų šlapiose zonose. Šlapiomis zonomis laikomos ir tos vietos, kur gali pakliūti vandens lašai.

Drėgnoms patalpoms naudojamas drėgmei atsparios gipskartonio plokštės. Siūlės tarp plokščių užpildomos drėgmei atspariu glaistu, pvz., Knauf Uniflott Impragniert.

Labai dvarbu parinkti ir hidroizoliacines medžiagas tiksliai pagal jų paskirtį, pvz., ne visos hidroizoliacinės medžiagos, skirtos drėgnoms patalpoms, tiks baseinams ar pirtims.

Dušo kabinų ir drėgnų patalpų hidroizoliavimas

Pirmas ir vienas svarbiausių darbų – nuspręsti, kokią apdailą naudosite, nes nuo to priklauso, kokią hidroizoliacinę medžiagą pasirinksite. Jei ketinate klijuoti plyteles, klijai turi gerai sukibti su hidroizoliacine danga. Tam dažniausiai naudojamos elastingos dangos su cementu arba kvarciniu smėliu, kad susidariusi danga nebūtų visiškai lygi.

Kitas etapas – tinkamas pagrindo paruošimas. Įsitikinkite, kad paviršius yra sausas, tvirtas, stabilus, lygus ir švarus. Nelygūs sienų ir grindų paviršiai turi būti išlyginti, naudojant specialius, drėgnoms patalpoms skirtus lyginamuosius mišinius. Svarbu įrengti tinkamą grindų nuolydį vandeniui nutekėti (1:80, o aplink vamzdžius – 1:50).

Dulkantys, porėti paviršiai turi būti gruntuojami. Šlapios zonos padengiamos tepama hidroizoliacija, kuri užtikrina patikimą ir ilgalaikę pastato konstrukcijų apsaugą nuo drėgmės.

Gipskartonio plyšiai sandarinami žaliu drėgmei atspariu gipsu.

Pirmiausia dengiamos skirtingų medžiagų ir konstrukcijų jungčių vietos – sienų kampai, sienų ir grindų sandūros, vamzdžių angos ir pan. Kampų armavimui naudojama speciali hidroizoliacinė juosta. Ji įspaudžiama į jau užteptą hidroizoliacinę masę ir tada visiškai padengiama ja dar kartą. Vėliau visas šlapios zonos plotas padengiamas hidroizoliacijos sluoksniu.

Hidroizoliacinės juostos klijuojamos su hidroizoliacine mastika. Ant gipskartonio tepama mastika, klijuojama hidroizoliacinė juosta ir vėl užtepama hidroizoliacine mastika.

Ypatingas dėmesys kampams

Kruopščiai išlankstykite kampus arba naudokite specialius paruoštus kampus.

Hidroizoliacijos sluoksniu tolygiai padengiamas visas paviršius. Antrasis sluoksnis tepamas tik tada, kai pirmasis visiškai išdžiūsta, ir visada tepamas skersai pirmajam.

Uždėję kampus patepama hidroizoliacija tepame visą paviršių

Paviršiui išdžiūvus ir visiškai sukietėjus, galima pradėti apdailos darbus. Renkantis apdailos medžiagas drėgnoms patalpoms, svarbu žinoti, kad jos be deformacijų turi atlaikyti drėgmės poveikį. Todėl vonios kambariams, tualetams, baseinams ir kitoms panašioms patalpoms dažniausiai naudojamos keraminės plytelės, kurias galima klijuoti tiesiai ant hidroizoliacinės dangos.

Vamzdžių praėjimai tepami, klijuojama speciali juosta ir vėl hidroizoliuojama. Dalis medžiagos turi padengti vamzdį.

Jei hidroizoliuojama pirtis ar baseinas, vienkomponentė hidroizoliacija netiks, nes ji nėra pakankamai atspari aukštai temperatūrai ir pastoviam vandens slėgiui. Šiam tikslui rekomenduojama naudoti dvikomponentę elastingą hidroizoliaciją. Darbas atliekamas analogiškai, tik pirmiausia sumaišomi abu komponentai. Taip pat naudojant armuojančią juostą sandarinami kampai ir hidroizoliacija tepama dviem sluoksniais. Taip suformuojama vientisa, elastinga ir atspari danga, ant kurios galima klijuoti plyteles.