Skalbinių džiovyklės tapo neatsiejama šiuolaikinio namų ūkio dalimi. Vis dar gajūs mitai apie dideles elektros sąnaudas ar triukšmingą veikimą šiandien jau nebepagrįsti. Modernios džiovyklės gali būti itin taupios, tyliai veikiančios ir turinčios programas, kurios prisitaiko prie įvairių audinių tipų. Energijos klasėse atsiranda pokyčių – nuo 2025 m. A klasė bus pati aukščiausia, o šilumos siurblio technologiją turintys modeliai užtikrina gerokai mažesnes elektros sąnaudas. Triukšmo lygis taip pat yra artimas skalbimo mašinoms, siekia vos apie 60 decibelų, todėl prietaisą galima naudoti net ir vakare, netrukdant poilsiui.

Renkantis džiovyklę svarbu žinoti, kad audiniai nepraranda dydžio ar formos, jei naudojamos tinkamos programos. Dauguma modernių modelių turi specialiai vilnai, medvilnei ar sintetikams pritaikytas programas. Taip pat egzistuoja drėgmės jutikliai, kurie patys sustabdo džiovinimą pasiekus reikiamą lygį, todėl drabužiai neišdžiovinami per stipriai ir nesusidėvi greičiau. Net ir susiglamžymo baimė šiandien yra mitas – daliai audinių po džiovinimo lyginimo visai nebereikia, o kai kurie modeliai turi net ir garų funkcijas, kurios išlygina audinius.

Kalbant apie įrengimo vietą, kondensacinės ir šilumos siurblių džiovyklės nereikalauja specialaus pajungimo ar ventiliacijos angos. Joms užtenka įprasto elektros lizdo, todėl džiovyklę galima statyti bute, sandėliuke ar rūsyje. Vienintelis svarbus aspektas – aplinka turi būti pakankamai sausa ir vėdinama, kad nesikauptų perteklinė drėgmė.

Skalbinių džiovyklių programos

Vienas svarbiausių skirtumų tarp pigesnių ir brangesnių modelių yra programų įvairovė ir jų tikslumas. Pigiuose modeliuose dažniausiai yra bazinės funkcijos: džiovinimas medvilnei, sintetikams, mišriems audiniams. Tuo tarpu brangesnės džiovyklės siūlo specialias programas vilnai, šilkui, džinsams, antklodėms ar sportinei aprangai. Kai kuriuose modeliuose yra net patalynės, vaikų drabužių ar rankšluosčių režimai.

Didelę reikšmę turi drėgmės jutikliai. Jie matuoja skalbinių drėgnumą ir automatiškai parenka džiovinimo laiką. Tai ne tik taupo energiją, bet ir saugo audinius nuo perkaitinimo. Taip pat pasitaiko anti-crease programos, kurios užtikrina, kad drabužiai išliktų mažiau susiglamžę. Garų funkcija dar labiau palengvina priežiūrą – po tokio ciklo drabužius galima iškart vilkėti arba tik lengvai perbraukti lygintuvu.

Skalbinių džiovyklių energijos klasės

Energijos klasė yra vienas svarbiausių rodiklių. Tradicinės ventiliuojamos džiovyklės paprastai būna žemesnės klasės ir sunaudoja daugiau elektros. Kondensacinės yra patogesnės įrengimui, bet jų energijos sąnaudos taip pat didesnės nei šilumos siurblių. Pastarosios yra laikomos efektyviausiomis: jos naudoja uždarą oro ciklą, grąžina šilumą ir sunaudoja iki trečdalio mažiau energijos nei įprastos.

Skalbinių džiovyklės pajungimas

Šiuolaikinės skalbinių džiovyklės yra gana lanksčios pagal montavimą, todėl daugelis žmonių jas stato tiesiai ant skalbimo mašinos. Tokiam sprendimui dažniausiai naudojamas specialus tarpinis rėmelis, kuris užtikrina stabilumą ir leidžia saugiai naudotis abiem prietaisais. Tai patogu, kai vonios kambaryje ar pagalbinėje patalpoje nėra daug vietos. Jei planuojama statyti vieną ant kito, svarbu, kad abi mašinos būtų standartinio dydžio, nes siauresnės konstrukcijos gali būti nestabilios.

Džiovyklei nereikia atskiro vandentiekio įvado. Jei tai kondensacinė arba šilumos siurblio džiovyklė, ji turi talpą kondensatui, kurią reikia ištuštinti po kelių ciklų. Kai kurie modeliai leidžia prijungti žarnelę prie nutekėjimo, todėl galima naudotis tuo pačiu kanalizacijos vamzdžiu kaip ir skalbyklė. Jeigu tokios galimybės nėra, pakanka periodiškai išpilti talpą. Vandens įvado kaip skalbyklei džiovyklei nereikia.

Kalbant apie elektros pajungimą, svarbu įvertinti, kad skalbyklė ir džiovyklė dažniausiai naudojamos vienu metu. Kiekvienam iš šių prietaisų reikalingas atskiras elektros lizdas. Nerekomenduojama jungti abiejų į vieną kištukinį bloką ar naudoti ilgintuvą, nes tai gali apkrauti elektros grandinę. Saugiausias sprendimas – turėti du atskirus lizdus, prijungtus prie atskiros linijos su automatiniais saugikliais. Jei tokios galimybės nėra, reikėtų pasitarti su elektriku, kuris įvertintų namų instaliacijos apkrovą.

Džiovyklę galima statyti įvairiose vietose: vonios kambaryje, pagalbinėje patalpoje, sandėliuke ar net garaže. Svarbiausia, kad patalpa nebūtų pernelyg drėgna ir būtų bent minimali ventiliacija. Kambaryje neturėtų kauptis kondensatas, nes tai gali paveikti ne tik pačią džiovyklę, bet ir patalpos apdailą.

Geriausia vieta džiovyklei yra šalia skalbyklės, nes tai patogu drabužius iškart perkelti iš vieno prietaiso į kitą. Jei patalpoje vietos mažai, galima rinktis vertikalų montavimą. Jei erdvės daugiau, prietaisus galima statyti greta, taip gaunant papildomą paviršių sulankstymui ar skalbinių rūšiavimui.

Kuo skiriasi pigesnės ir brangesnės skalbinių džiovyklės?

Pigesniuose modeliuose dažniausiai rasite tik kelias pagrindines programas, paprastesnius filtrus ir mažiau triukšmo slopinimo. Brangesni modeliai turi tikslius jutiklius, didesnį energijos taupymą, pažangesnius filtravimo sprendimus ir papildomas funkcijas – nuo garų generavimo iki savivalymo sistemų. Skiriasi ir konstrukcijos kokybė: brangesnės džiovyklės dažniausiai turi geresnę izoliaciją, mažiau vibruoja ir ilgiau tarnauja.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.