Oro sausintuvas naudojamas patalpų drėgmės pertekliui mažinti tais atvejais, kai šildymas ir ventiliacija neužtikrina stabilaus mikroklimato. Dažniausiai su šia problema susiduriama pajūrio regionuose, sodybose, vasarnamiuose, garažuose, rūsiuose, sandėliukuose bei patalpose su silpna arba nepakankama ventiliacija.

Sausintuvas veikia praleisdamas per save patalpos orą ir surinkdamas iš jo perteklinę drėgmę. Taip palaikomas stabilesnis santykinės drėgmės lygis, sumažėja kondensato susidarymas, sustabdomas pelėsio vystymasis ne tik ant sienų ar langų, bet ir spintose, knygose, tekstilėje. Pašalinamas drėgmės kvapas, patalpos tampa tinkamos ilgalaikiam naudojimui.

Oro sausintuvas ypač aktualus tais atvejais, kai drėgmė kaupiasi nuolat, o ne epizodiškai. Tai nėra laikinas sprendimas – tai techninis įrenginys, skirtas nuolatinei drėgmės kontrolei.

Iš kur patalpose atsiranda perteklinė drėgmė

Ore visada yra vandens garų. Jų kiekis priklauso nuo oro temperatūros: kuo oras šiltesnis, tuo daugiau vandens jis gali išlaikyti. Pavyzdžiui, esant +25 °C temperatūrai, viename kubiniame metre oro gali būti iki 23 g vandens. Esant 0 °C – apie 4,8 g, o esant −5 °C – apie 3,24 g.

Kasdienėje praktikoje naudojamas santykinės drėgmės rodiklis, kuris parodo, kiek procentų drėgmės ore yra lyginant su maksimaliu galimu kiekiu esant konkrečiai temperatūrai. Esant +25 °C ir 60 % santykinei drėgmei, kubiniame metre oro yra apie 13,8 g vandens. Kad oras būtų visiškai prisotintas, jam reikėtų dar 9,2 g vandens.

Esant 0 °C temperatūrai pakanka vos 4,9 g vandens, kad drėgmė pakiltų nuo 0 iki 100 %. Dėl to atvėsus orui arba esant šaltiems paviršiams vandens perteklius iškrenta kondensato pavidalu.

Papildoma drėgmė patalpose atsiranda dėl kvėpavimo, maisto gaminimo, skalbimo, maudymosi ir drabužių džiovinimo. Jei ventiliacija nepakankama, ši drėgmė neišsisklaido ir kaupiasi. Tipiniai požymiai – rasojantys langai, drėgnos kruopos ir druska, nemalonus šalčio pojūtis tekstilėje, pelėsio atsiradimas.

Optimalia gyvenamųjų patalpų santykine drėgme laikomas 40–60 % diapazonas, esant 20–25 °C temperatūrai. Didesnė drėgmė apsunkina kvėpavimą, didina alergijų ir lėtinių ligų paūmėjimo riziką.

Didelę reikšmę turi šalčio tiltai – vietos, kur konstrukcijų temperatūra yra žemesnė nei aplinkoje. Dažniausiai tai langų ir durų mazgai, kampai, nepakankamai apšiltintos sienos. Šiose vietose kondensatas formuojasi nuolat ir ilgainiui sukelia pelėsio atsiradimą.

Populiariausi oro sausintuvai

Buitiniam naudojimui skirti keturi pagrindiniai oro sausintuvų tipai.

Kondensaciniai oro sausintuvai veikia aušindami orą iki rasos taško. Ventiliatorius įtraukia drėgną orą, kuris pereina per atvėsintą paviršių, kur vandens garai kondensuojasi ir nuteka į baką arba per drenažo žarną. Išdžiovintas oras vėliau pašildomas ir grąžinamas į patalpą. Tokie sausintuvai efektyviai veikia esant +5…35 °C temperatūrai ir paprastai sumažina drėgmę iki 35–40 %. Esant žemesnei temperatūrai, aušinimo elementas gali apledėti, todėl efektyvumas krenta.

Termoelektriniai, arba Peltier tipo, sausintuvai naudoja termoelektrinį elementą, kurio šaltojoje pusėje susidaro kondensatas. Jie dirba tyliai, yra kompaktiški, tačiau pasižymi mažu našumu ir tinkami tik nedidelėms patalpoms iki maždaug 10 m². Darbinė temperatūra dažniausiai siekia +5…50 °C.

Adsorbciniai oro sausintuvai naudoja besisukantį rotorių su adsorbuojančia medžiaga, dažniausiai silikageliu. Drėgnas oras praeina per rotorių ir atiduoda drėgmę adsorbentui. Vėliau rotoriaus dalis kaitinama iki maždaug +140 °C, kad drėgmė būtų pašalinta. Tokie sausintuvai veikia nuo −20 iki +40 °C ir gali sumažinti drėgmę net iki 0 %. Jie efektyvūs nešildomose patalpose, tačiau sunaudoja daugiau elektros energijos.

Pasyvūs drėgmės sugėrikliai veikia be elektros ir tinka tik labai mažoms uždaroms erdvėms. Jie negali užtikrinti kontroliuojamo drėgmės lygio ir veikia lėtai.

Oro sausintuvų techninės charakteristikos

Renkantis oro sausintuvą, pagrindinis parametras yra jo našumas – vandens kiekis, kurį įrenginys gali pašalinti iš oro per parą. Gamintojai šį rodiklį nurodo litrais per 24 valandas, dažniausiai matuojant +30 °C temperatūroje ir 80 % santykinėje drėgmėje. Realiomis sąlygomis, ypač esant +18–22 °C, faktinis našumas visada bus mažesnis.

Praktikoje orientuojamasi į tokius diapazonus: mažoms patalpoms iki 15–20 m² pakanka 10–12 l/24 h našumo, vidutinėms patalpoms 20–30 m² reikalingas 16–20 l/24 h sausintuvas, o didesnėms ar nuolat drėgnoms patalpoms pasirenkami modeliai nuo 25–30 l/24 h ir daugiau. Jei drėgmė patalpoje didelė nuolat, rekomenduojama rinktis modelį su bent 20 % našumo rezervu.

Ne mažiau svarbus parametras – oro srautas, matuojamas kubiniais metrais per valandą. Oro sausintuvas turi per valandą per save „perleisti“ visą patalpos oro tūrį bent 2–3 kartus. Pavyzdžiui, 20 m² patalpai su 2,7 m aukščio lubomis reikalingas ne mažesnis kaip 160 m³/h oro srautas. Vonios kambariuose ir kitose didelės drėgmės zonose šį rodiklį verta didinti 30–40 %.

Kondensato surinkimo talpa lemia, kaip dažnai reikės ištuštinti baką. Buitiniuose sausintuvuose bako talpa dažniausiai siekia nuo 2 iki 8 litrų. Esant aukštai drėgmei, 3 litrų bakas gali prisipildyti per kelias valandas, todėl ilgalaikiam darbui svarbi galimybė prijungti drenažo žarną ir nuolat šalinti vandenį.

Darbinės temperatūros diapazonas yra kritinis parametras. Kondensaciniai sausintuvai efektyviausi +5…35 °C ribose. Esant žemesnei temperatūrai, aušinimo elementas apledėja ir įrenginys dažnai pereina į atitirpinimo režimą. Termoelektriniai modeliai dirba maždaug +5…50 °C diapazone, tačiau jų našumas ribotas. Adsorbciniai sausintuvai veikia plačiausiai – nuo −20 iki +40 °C – ir išlieka stabilūs net nešildomose patalpose.

Triukšmo lygis matuojamas decibelais ir priklauso nuo ventiliatoriaus bei kompresoriaus darbo. Buitiniai kondensaciniai sausintuvai dažniausiai skleidžia 40–50 dB triukšmą, didesnio našumo modeliai – iki 55 dB. Jei sausintuvas naudojamas miegamajame, praktiškai komfortiška riba laikoma iki 40 dB naktiniame režime.

Kur naudojami oro sausintuvai

Gyvenamosiose patalpose, kur palaikoma pastovi teigiama temperatūra, dažniausiai pasirenkami kondensaciniai oro sausintuvai. Jie pakankamai efektyvūs esant 20–25 °C temperatūrai ir leidžia palaikyti 40–60 % santykinę drėgmę be didelių energijos sąnaudų. Tokiose patalpose svarbus ne maksimalus našumas, o tylus darbas ir stabilus režimas.

Virtuvėse ir vonios kambariuose drėgmė kyla trumpais, bet intensyviais periodais. Čia svarbus didesnis oro srautas ir greita reakcija į drėgmės šuolius. Tokiose zonose dažniausiai pasirenkami modeliai su automatiniu higrostatu ir galimybe trumpam dirbti maksimaliu režimu.

Rūsiuose, garažuose ir sandėliuose, kur temperatūra dažnai nukrenta žemiau +10 °C, kondensaciniai sausintuvai tampa neefektyvūs. Tokiose patalpose geriau tinka adsorbciniai sausintuvai, galintys stabiliai dirbti net esant neigiamai temperatūrai. Jie leidžia palaikyti labai žemą drėgmės lygį ir apsaugo konstrukcijas bei laikomus daiktus.

Mažoms uždaroms erdvėms – spintoms, sandėliukams, automobiliams – pilnavertis oro sausintuvas dažniausiai yra perteklinis. Tokiais atvejais naudojami termoelektriniai arba pasyvūs drėgmės sugėrikliai, kurie palaiko sausą mikroklimatą be nuolatinės priežiūros.

Po užliejimų ar statybos darbų reikalingas visiškai kitas požiūris. Tokiose situacijose drėgmė kaupiasi ne tik ore, bet ir konstrukcijose, todėl būtini didesnio našumo, nepertraukiamo darbo sausintuvai, dažnai naudojami kartu su oro judėjimą užtikrinančiais ventiliatoriais.

Oro sausintuvo įrengimas

Oro sausintuvo efektyvumas priklauso ne tik nuo jo techninių parametrų, bet ir nuo to, kaip ir kur jis pastatytas. Įrenginys turi būti statomas ant stabilaus, lygaus pagrindo, paliekant ne mažiau kaip 30–50 cm laisvos erdvės aplink oro įsiurbimo ir išpūtimo angas. Per arti sienos ar baldų pastatytas sausintuvas negali užtikrinti pakankamos oro cirkuliacijos, todėl jo realus našumas sumažėja.

Jeigu patalpa suskirstyta į kelias atskiras zonas, sausintuvas efektyviausiai veikia vienoje erdvėje su uždarytomis durimis. Bandymas vienu įrenginiu sausinti kelis izoliuotus kambarius dažniausiai duoda silpną rezultatą, net jei nominalus našumas atrodo pakankamas.

Dauguma buitinių sausintuvų turi integruotą higrostatą, leidžiantį nustatyti norimą santykinės drėgmės lygį. Praktikoje dažniausiai pasirenkamas 45–55 % diapazonas. Nustačius žemesnę reikšmę, įrenginys dirba ilgiau, sunaudoja daugiau elektros energijos, o komfortas nepadidėja. Pernelyg žemas drėgmės lygis taip pat neigiamai veikia medinius baldus ir grindis.

Darbo režimai paprastai apima nuolatinį, automatinį ir naktinį. Automatinis režimas leidžia sausintuvui įsijungti tik tada, kai drėgmė viršija nustatytą ribą. Naktinis režimas sumažina ventiliatoriaus greitį ir triukšmą, tačiau kartu sumažina ir oro srautą, todėl drėgmė mažinama lėčiau.

Oro sausintuvo priežiūra ir eksploatacija

Oro sausintuvas nereikalauja sudėtingos priežiūros, tačiau reguliarūs veiksmai yra būtini, kad įrenginys išlaikytų deklaruotą našumą. Kondensato surinkimo baką rekomenduojama plauti bent kartą per savaitę, ypač jei drėgmė patalpose didelė. Stovintis vanduo sudaro sąlygas bakterijų ir pelėsių dauginimuisi.

Oro filtrai, esantys oro įsiurbimo angoje, turi būti valomi kas 1–2 savaites, priklausomai nuo dulkių kiekio patalpoje. Užsikimšęs filtras mažina oro srautą, didina apkrovą ventiliatoriui ir mažina bendrą sausintuvo efektyvumą. Jei įrenginys turi papildomus anglies ar HEPA filtrus, juos būtina keisti pagal gamintojo nurodytą intervalą, dažniausiai kas 6–12 mėnesių.

Ilgalaikėje eksploatacijoje verta stebėti, kaip dažnai sausintuvas įsijungia ir išsijungia. Jei jis dirba beveik be pertraukų, tai dažniausiai reiškia, kad įrenginys parinktas per silpnas arba drėgmės šaltinis patalpoje nėra pašalintas. Priešingu atveju, jei sausintuvas dažnai išsijungia po kelių minučių darbo, gali būti, kad pasirinktas per galingas modelis mažai patalpai.

Kartą per metus rekomenduojama atlikti išsamesnį įrenginio valymą, pašalinant dulkes nuo ventiliatoriaus ir šilumokaičių. Tai ypač svarbu kondensaciniams sausintuvams, kurių efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo šilumos perdavimo.

Patalpų sausinimas po užliejimo ar remonto darbų

Po užliejimo ar intensyvių statybos darbų drėgmė kaupiasi ne tik ore, bet ir konstrukcijose. Grindys, sienos, lubos ir baldai sugeria didelius vandens kiekius, todėl natūralus džiūvimas gali trukti kelis mėnesius. Per tą laiką atsiranda pelėsis, pažeidžiama apdaila ir gali pradėti irti statybinės medžiagos.

Jei patalpose liko stovinčio vandens, jis pirmiausia turi būti pašalintas mechaniškai. Tik po to prasideda realus sausinimas. Esant nedideliam drėgmės kiekiui, galima derinti vėdinimą su šildymu, tačiau tai veiksminga tik esant sausam orui lauke. Lietingais ar drėgnais laikotarpiais toks metodas dažnai nepasiteisina.

Efektyviausias sprendimas – didelio našumo sausintuvai, galintys pašalinti 30–50 l vandens per parą ar daugiau. Tokie įrenginiai dirba nepertraukiamai, palaipsniui ištraukdami drėgmę iš konstrukcijų. Procesas nėra greitas, tačiau jis kontroliuojamas ir saugus apdailai.

Vien tik intensyvus šildymas be drėgmės šalinimo dažnai sukelia priešingą efektą – paviršiai džiūsta per greitai, o giluminė drėgmė lieka, todėl vėliau problema grįžta. Dėl šios priežasties profesionaliame džiovinime dažnai derinami sausintuvai ir oro judėjimą užtikrinantys ventiliatoriai.

Tinkamai parinktas ir nuolat veikiantis oro sausintuvas leidžia sutrumpinti džiovinimo laiką nuo kelių mėnesių iki kelių savaičių, priklausomai nuo patalpų dydžio ir sugertos drėgmės kiekio.

Kokie oro sausintuvai geriausiai tinka

Oro sausintuvo pasirinkimas prasideda ne nuo kainos ar dizaino, o nuo realių patalpų sąlygų. Svarbiausi veiksniai yra temperatūra, drėgmės šaltinis ir patalpos tūris. Šildomoms gyvenamosioms patalpoms dažniausiai pakanka kondensacinio sausintuvo, kurio našumas parinktas su 20–30 % rezervu nuo apskaičiuotos reikšmės. Tokie įrenginiai efektyviausiai dirba +18…25 °C temperatūroje ir leidžia stabiliai palaikyti 40–60 % santykinę drėgmę.

Jeigu patalpos nešildomos arba temperatūra dažnai nukrenta žemiau +10 °C, kondensaciniai modeliai praranda efektyvumą. Tokiais atvejais technologiškai teisingas sprendimas yra adsorbcinis oro sausintuvas, kuris veikia nuo −20 iki +40 °C ir gali sumažinti drėgmę iki labai žemų reikšmių. Didesnės elektros sąnaudos čia kompensuojamos stabilumu ir rezultatu.

Mažoms, uždaroms erdvėms nereikia didelio našumo. Termoelektriniai arba pasyvūs drėgmės sugėrikliai tinkami tik tada, kai drėgmės kiekis nedidelis ir nėra nuolatinio vandens patekimo į patalpą. Jie nepakeičia pilnaverčio oro sausintuvo ir neturėtų būti laikomi universaliu sprendimu.

Po užliejimų ar remonto darbų reikia vertinti ne tik oro drėgmę, bet ir drėgmės kiekį konstrukcijose. Tokiose situacijose buitinis sausintuvas dažnai būna per silpnas, todėl pasirenkami didesnio našumo įrenginiai, galintys pašalinti 30–50 l vandens per parą ir dirbti be pertraukų.

Teisingai parinktas oro sausintuvas nėra laikinas „pagalbinis prietaisas“. Jis tampa patalpų mikroklimato kontrolės dalimi, kuri leidžia išvengti pelėsio, apsaugoti apdailą ir užtikrinti stabilias sąlygas ilgalaikėje perspektyvoje. Būtent todėl svarbu vertinti ne bendrus pažadus, o konkrečius techninius parametrus ir realias naudojimo sąlygas.

Papildomos oro sausintuvo funkcijos

Integruotas higrostatas nuolat matuoja patalpos drėgmės lygį ir leidžia palaikyti nustatytą reikšmę automatiškai. Dėl to oras nėra perdžiovinamas net ir ilgai veikiant be pertraukų. Remiantis higrostato duomenimis veikia automatinis režimas – prietaisas pats reguliuoja kompresoriaus darbą ir palaiko stabilų mikroklimatą be vartotojo įsikišimo.

Oro srauto greičio reguliavimas suteikia galimybę pritaikyti sausintuvo darbą skirtingoms situacijoms. Priklausomai nuo modelio, galima palaikyti pastovų drėgmės lygį, sausinti patalpą nuolat didžiausiu pajėgumu, sumažinti triukšmą nakties metu arba naudoti išmanųjį režimą, kai įrenginys pats parenka optimalų veikimo intensyvumą. Kasdieniam drėgmės palaikymui patogiausias automatinis režimas, o intensyvus tinka greitam patalpų sausini­mui ar skalbinių džiovinimui.

Automatinė atitirpinimo funkcija apsaugo įrenginį nuo apledėjimo ir prailgina jo tarnavimo laiką. Esant žemai temperatūrai, kondensacinio sausintuvo garintuvas gali pasidengti ledu. Tokiu atveju sistema laikinai išjungia kompresorių ir įjungia ventiliatorių, kuris šiltu oru greitai pašalina susidariusią ledo dangą. Po atitirpinimo įrenginys automatiškai grįžta į įprastą darbo režimą, mažėja energijos sąnaudos ir gedimų rizika.

Valdymas gali būti mygtukinis arba sensorinis. Sensoriniai valdymo skydeliai laikomi patvaresniais, nes juose nėra mechaninių detalių, į kurias galėtų patekti dulkės ar drėgmė. Papildomą patogumą suteikia ekranas, kuriame matomi esami nustatymai, drėgmės lygis, perspėjimai apie pilną vandens talpą ar galimus sutrikimus.

Kai kurie šiuolaikiniai modeliai palaiko „Wi-Fi“ ryšį ir gali būti integruojami į išmaniųjų namų sistemas. Per mobiliąją programėlę galima nuotoliniu būdu keisti nustatymus, sudaryti darbo grafiką, stebėti drėgmės lygį ir kondensato talpos būklę.

Oro filtravimas yra papildoma funkcija, kurią turi ne visi sausintuvai. Dažniausiai įrengiami tik stambios filtracijos filtrai – paprastos grotelės oro įsiurbimo vietoje, sulaikančios dulkes, plaukus ir gyvūnų kailį. Jos nepašalina kvapų, alergenų ar smulkiųjų dalelių. Kai kuriuose modeliuose gali būti naudojami anglies filtrai, neutralizuojantys kvapus ir dūmus, taip pat HEPA filtrai, sulaikantys smulkias dulkes ir alergenus. Tokius filtrus būtina periodiškai keisti.

Jonizacija padidina neigiamai įkrautų jonų kiekį ore, tačiau ši funkcija pasitaiko ne visuose modeliuose. Jonizacijos metu gali susidaryti ozonas, todėl ja rekomenduojama naudotis trumpai. Žmonėms, turintiems kvėpavimo takų ar plaučių ligų, ši funkcija nerekomenduojama.

Aromatizavimo funkcija leidžia naudoti eterinius aliejus, pilamus į specialų skyrelį. Ji skirta tik kvapui patalpoje ir neturi įtakos oro sausini­mo efektyvumui.

Automatinis paleidimas užtikrina, kad nutrūkus ir vėl atsiradus elektros tiekimui sausintuvas įsijungs su ankstesniais nustatymais, todėl tinka nuolatiniam, be priežiūros veikiančiam naudojimui.