Plytelių klijavimas nėra visiškai paprastas darbas, tačiau naudojant tinkamas medžiagas ir įrankius galima viską atlikti savarankiškai. Klijai maišomi laikantis santykio: maždaug viena dalis vandens ir keturios dalys klijų, o išmaišius mišinį būtina palaukti kelias minutes ir dar kartą permaišyti. Po kiekvieno maišymo įrankius reikia išplauti, nes vėliau jie tampa netinkami darbui.

Siena prieš klijuojant turi būti lygi ir nugruntuota. Klijų sluoksnis gali siekti nuo kelių milimetrų iki pusantro centimetro, priklausomai nuo sienos nelygumo, plytelės ir klijų konsistencijos. Uždėjus klijus jie sušukuojami dantyta glaistykle, kad susidarytų grioveliai, kuriuose plytelė gerai įsispaudžia. Plytelė spaudžiama taip, kad klijai patektų ir į tarpą tarp plytelių. Lyginti patogiausia tada, kai įdėta daugiau lyginimo sistemos elementų, ne tik apačioje, kad plytelės neišsilenktų.

Pjauti plyteles geriausia specialiu pjaustymo aparatu, o jeigu reikia tik mažesnių išpjovų, tam tinka kampinis šlifuoklis su deimantiniu disku. Apvalios skylės daromos deimantine karūnele. Dėl didelio dulkių kiekio verta apsirengti vienkartinius darbo rūbus ir užsidėti kaukę.

Glaistymas atliekamas įtrinant glaistą į tarpelius tarp plytelių. Jo konsistencija tirštėja, todėl po kurio laiko paviršių reikia nuplauti. Pirmas plovimas daromas maždaug po 15 minučių, antras – po dar 15–30 minučių, priklausomai nuo pasirinktos fugos, temperatūros ir drėgmės.

Grindims plytelės pirmiausia išmatuojamos ir supjaustomos, o nuolydis formuojamas juodgrindžių etape. Patogiausia jį tiksliai matuoti lazeriniu nivelyru. Nuolydis formuojamas iš plytelių klijų arba remontinio mišinio, pasirenkant kuo mažiau sėdantį variantą, o paviršius išlyginamas braukiant per profilius.