.png)
Žiemai uždaromame vasarnamyje didžiausią žalą paprastai padaro vamzdžiuose likęs vanduo, stogo ar lietaus nuotekų gedimai, graužikai ir drėgmė. Lauke nukenčia laistymo sistema, sodo technika, šiltnamio danga, baldai ir neapsaugoti augalai. Darbų apimtis priklauso nuo to, ar pastatas visą žiemą bus nešildomas, ar jame bus palaikoma minimali temperatūra.
Jeigu name paliekamas veikiantis šildymas, sistema turi būti patikima ir apsaugota nuo elektros tiekimo, kuro ar katilo darbo sutrikimų. Nešildomame pastate išleidžiamas vanduo iš visų užšalti galinčių vandentiekio dalių. Uždara šildymo sistema tvarkoma pagal jos tipą – radiatorių ir grindinio šildymo vamzdžių negalima automatiškai ištuštinti kartu su buitiniu vandentiekiu.
Vandentiekio paruošimas žiemai
Užsukamas vandens tiekimas į namą, atidaromi aukščiausiai ir žemiausiai įrengti čiaupai, o vanduo išleidžiamas per tam skirtus drenažo ventilius. Vien čiaupų atsukimo nepakanka, jeigu vamzdžiuose yra žemų vietų, atbulinių vožtuvų, filtrų ir horizontalių ruožų, kuriuose gali likti vandens.
Ištuštinami filtrų korpusai, siurbliai, hidroforo talpyklos, lauko čiaupai, slėgio reduktoriai, kolektoriai ir kiti vandens turintys elementai. Šulinio ar gręžinio giluminis siurblys paprastai lieka vandenyje, tačiau virš įšalo zonos esantys vamzdžiai turi išsituštinti arba būti įrengti taip, kad neužšaltų.
Lauko čiaupo sklendė turi būti šildomoje arba nuo šalčio apsaugotoje pusėje. Nuo čiaupo nuimama žarna, kad vamzdyje neliktų uždaryto vandens. Laistymo žarnos ištuštinamos, laisvai susukamos ir laikomos sandėlyje. Stipriai sulenkta ar šaltyje palikta žarna pavasarį gali būti sutrūkinėjusi.
Sudėtingesnę sistemą galima prapūsti suslėgtu oru, tačiau slėgis ribojamas pagal silpniausią sistemos elementą. Prieš pučiant atjungiami arba atidaromi slėgiui jautrūs filtrai, maišytuvai ir prietaisai. Neatsargiai naudojamas kompresorius gali sugadinti membranas, vožtuvus ir jungtis.
Vandens šildytuvas, skalbyklė ir indaplovė
Elektrinis vandens šildytuvas ištuštinamas pagal gamintojo numatytą procedūrą. Pirmiausia išjungiama elektros srovė, užsukamas šalto vandens tiekimas ir tik tada išleidžiamas vanduo. Tuščio boilerio negalima įjungti – kaitinimo elementas gali greitai perdegti.
Momentiniuose šildytuvuose, maišytuvuose ir dušo sistemose taip pat lieka vandens. Lankstūs dušo vamzdeliai nuimami ir ištuštinami. Termostatiniai maišytuvai jautresni užšalimui, todėl prireikus jie nuimami arba išpučiami pagal gamintojo nurodymus.
Skalbyklės ir indaplovės vandens tiekimo bei išleidimo žarnos atjungiamos ir ištuštinamos. Vandens gali likti siurblyje, filtre ir įrenginio dugne. Jeigu prietaisas paliekamas nešildomoje patalpoje, vadovaujamasi jo žiemojimo instrukcija. Vien ištraukti kištuką iš rozetės nepakanka.
Klozetai ir nuotekų sifonai
Vanduo išleidžiamas iš klozeto bakelio ir kuo daugiau jo pašalinama iš dubens. Kriauklių, dušo, vonios ir grindų trapų sifonuose vanduo paliekamas dėl apsaugos nuo kanalizacijos kvapų, tačiau nešildomame pastate jis gali užšalti.
Į sifonus galima supilti sanitarinėms sistemoms skirtą netoksišką propilenglikolio pagrindo žieminį skystį. Automobilinis aušinimo skystis tam netinka – jis nuodingas ir negali patekti į nuotekų sistemą, šulinį ar aplinką.
Biologinį nuotekų valymo įrenginį žiemai galima išjungti tik pagal jo gamintojo instrukciją. Kai kuriems įrenginiams reikalingas nuolatinis darbas, o netinkamai ištuštinta talpykla dėl grunto vandens gali būti iškelta arba deformuota.
Šildymo sistemos apsauga
Vandeniu užpildytos radiatorių ir grindinio šildymo sistemos žiemai paprastai neišleidžiamos, jeigu pastate palaikoma teigiama temperatūra. Dažnas ištuštinimas ir pakartotinis pildymas į sistemą įneša deguonies, kuris skatina metalinių dalių koroziją.
Nešildomame name naudojamas gamintojo leidžiamas šildymo sistemų šilumnešis arba visa sistema profesionaliai ištuštinama ir išpučiama. Grindinio šildymo vamzdžiuose vandens gali likti net atidarius kolektoriaus ventilius.
Jeigu paliekamas veikiantis katilas ar šilumos siurblys, nustatoma apsaugos nuo užšalimo temperatūra. Naudinga nuotolinė temperatūros ir elektros tiekimo kontrolė. Vien termostato neužtenka, jeigu nutrūkus elektrai niekas negaus pranešimo.
Kieto kuro katilo negalima palikti veikti be priežiūros. Prieš uždarant sodybą išvaloma pakura, peleninė ir dūmtraukis, patikrinama, ar neliko smilkstančių pelenų.
Pirties paruošimas žiemai
Pirtyje ištuštinamas vandens šildymo rezervuaras, vamzdžiai, dušo sistema, maišytuvai ir siurblys. Vandens lieka ir horizontaliuose vamzdžių ruožuose, todėl vien atsukti rezervuaro čiaupą gali nepakakti.
Iš krosnelės ir dūmtraukio pašalinami pelenai bei suodžiai. Akmenys apžiūrimi, sutrupėję išimami. Pirties durys ir ventiliacijos angos kuriam laikui paliekamos atviros, kad medinės konstrukcijos visiškai išdžiūtų.
Drėgni gultai, kilimėliai, vantos ir tekstilė nepaliekami uždarytoje pirtyje. Neišdžiūvusioje patalpoje iki pavasario gali atsirasti pelėsis, patamsėti mediena ir įsigerti kvapas.
Dujų balionų laikymas
Dujų balionas atjungiamas nuo prietaiso, užsukamas jo ventilis ir uždedamas apsauginis gaubtas, jeigu jis numatytas. Balionas laikomas vertikaliai, gerai vėdinamoje ir nuo mechaninių pažeidimų apsaugotoje vietoje.
Suskystintų dujų balionų negalima laikyti rūsyje, duobėje ar kitoje žemiau grunto esančioje patalpoje. Nutekėjusios dujos yra sunkesnės už orą ir gali susikaupti apačioje. Balionas taip pat nelaikomas prie šilumos šaltinio ar ten, kur gali kilti gaisras.
Šaltis tvarkingo baliono paprastai nesusprogdina, tačiau žemoje temperatūroje keičiasi dujų garavimo savybės. Baliono laikymo vieta ir naudojimas turi atitikti konkretaus gaminio bei dujų tiekėjo reikalavimus.
Šulinys žiemą
Tvarkingo šulinio nereikia kiekvieną rudenį išsiurbti ir dezinfekuoti. Svarbiau patikrinti dangtį, rentinių sandarumą, aplink šulinį suformuotą nuolydį ir apsaugą nuo paviršinio vandens. Dangtis turi saugoti nuo kritulių, lapų, graužikų ir kitų teršalų.
Šulinys valomas, kai dugne susikaupė daug nuosėdų, į vidų pateko teršalų, atliktas remontas arba vandens tyrimai parodė mikrobiologinę taršą. Dezinfekavimo priemonės kiekis apskaičiuojamas pagal faktinį vandens tūrį ir naudojamo biocido koncentraciją. Savavališkai pilti didelį chloro kiekį pagal universalią receptūrą nereikėtų.
Po valymo ir dezinfekavimo vanduo išsiurbiamas, šulinys prisipildo iš naujo, o prieš naudojant vandenį maistui atliekamas laboratorinis tyrimas. Sezoninio šulinio vandenį tikslinga tirti pavasarį, ypač po polaidžio ar užliejimo.
Elektros tiekimas ir buitinė technika
Išjungiamos nereikalingos elektros grandinės ir iš rozečių ištraukiami prietaisų kištukai. Pagrindinio įvado išjungti negalima, jeigu veikia šildymas, apsaugos sistema, šulinio šildymo kabelis, nuotolinio stebėjimo įranga ar kitas žiemai reikalingas prietaisas.
Seni įsukami saugikliai neturėtų būti tvarkomi kaip sezoninis jungiklis. Elektros skydas turi būti techniškai tvarkingas, su grandinėms tinkamais apsaugos įtaisais. Apdegę lizdai, sušilę kištukai ir pažeisti ilgintuvai sutvarkomi iki paliekant pastatą.
Televizoriaus ar kitos elektronikos nereikėtų sandariai vynioti į polietileno plėvelę. Temperatūrai svyruojant po plėvele gali susidaryti kondensatas. Vertingą techniką geriau išvežti, o paliekamą laikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje ir atjungti nuo elektros tinklo.
Pavasarį iš šaltos patalpos į šiltą atneštas prietaisas nejungiamas iš karto. Jam leidžiama sušilti ir išdžiūti, kad kondensatas nepakenktų elektronikai.
Drėgmė ir pastato vėdinimas
Sandariai uždarytas nešildomas namas žiemą nebūtinai išlieka sausas. Drėgmė gali skverbtis per nesandarų stogą, vamzdynus, rūsį arba kondensuotis ant atšalusių paviršių. Prieš žiemą tikrinama stogo danga, skardinimo detalės, kaminai, latakai ir lietvamzdžiai.
Langų bei durų nesandarumai, pro kuriuos patenka lietus ar sniegas, sutvarkomi. Tačiau ventiliacijos angų nereikia aklinai užkimšti. Oras turi judėti konstrukcijai numatytu keliu.
Cokolio ir pastogės vėdinimo angos apsaugomos metaliniu tinkleliu nuo graužikų. Ar jas galima uždaryti žiemai, priklauso nuo konkrečios grindų, rūsio ar pastogės konstrukcijos. Drėgną pogrindį aklinai uždarius, medinės sijos gali pradėti pelyti ir pūti.
Spintelių ir vidaus durys paliekamos praviros, kad oras pasiektų uždaras ertmes. Baldai neturėtų būti glaudžiai pristumti prie šaltų išorinių sienų. Čiužiniai ir patalynė paliekami visiškai sausi, geriausia pakelti taip, kad aplink juos judėtų oras.
Maistas, indai ir tekstilė
Nešildomame name nepaliekama miltų, kruopų, makaronų, saldumynų ir gyvūnų pašaro. Maistas vilioja peles, vabzdžius ir kitus kenkėjus. Skysčių pilni stiklainiai negali likti patalpoje, kurioje temperatūra nukris žemiau nulio – užšalęs turinys gali suskaldyti stiklą.
Indai išplaunami, visiškai išdžiovinami ir sudedami į uždaras spinteles arba dėžes. Laikraščiais jų perkloti nebūtina, nes spaudos dažai ir drėgmę sugeriantis popierius nėra geriausia ilgalaikio laikymo medžiaga.
Drabužiai, užuolaidos ir patalynė išskalbiami bei išdžiovinami. Vilnoniai gaminiai laikomi uždaruose, švariuose maišuose ar dėžėse. Kandžių pažeidimų dažniau atsiranda ant neplautų audinių, kuriuose likę prakaito, maisto ir kitų organinių medžiagų.
Graužikų kontrolė
Maisto pašalinimas ir angų užsandarinimas veiksmingesni už atsitiktinai išmėtytus nuodus. Pelė gali patekti pro labai mažą plyšį, todėl tikrinamos vietos aplink vamzdžius, durų apačią, cokolį ir ventiliacijos angas.
Plyšiams naudojamas metalinis tinklelis, skarda ar kita graužikų neįveikiama medžiaga. Vien montavimo putas pelės gali pragraužti.
Spąstai statomi palei sienas, kur graužikai dažniausiai juda. Nuodingi masalai naudojami tik apsaugotose masalo dėžutėse, laikantis gamintojo reikalavimų ir įvertinus pavojų vaikams, naminiams bei laukiniams gyvūnams. Didesnę graužikų problemą saugiau patikėti kenkėjų kontrolės specialistams.
Rūsio ir daržovių saugyklos paruošimas
Rūsys išvalomas nuo seno derliaus, supuvusių daržovių, tuščių dėžių ir kitų organinių liekanų. Lentynos nuplaunamos, išdžiovinamos ir apžiūrimos. Pelėsio pažeistos medinės dalys valomos arba pakeičiamos, o drėgmės priežastis pašalinama.
Daržovėms laikyti dažniausiai reikalinga maždaug 1–5 °C temperatūra ir didesnė santykinė drėgmė, tačiau skirtingoms kultūroms sąlygos skiriasi. Konservuoti stiklainiai laikomi ten, kur temperatūra nenukrinta žemiau nulio.
Rūsio vėdinimas reguliuojamas pagal lauko temperatūrą. Šiltą ir drėgną rudens dieną plačiai atidarius rūsį, ant šaltų sienų gali susidaryti kondensatas. Intensyviau vėdinama sausu ir vėsiu oru.
Sieros dūmai ir stiprūs dezinfekantai buitinėje saugykloje neturėtų būti naudojami kaip įprastas kasmetinis valymas. Mechaninis nešvarumų pašalinimas, plovimas, išdžiovinimas ir drėgmės kontrolė dažniausiai yra svarbesni.
Lauko baldai ir sodo inventorius
Lauko baldai nuplaunami, išdžiovinami ir laikomi sausoje vėdinamoje pastogėje. Drėgnų baldų negalima sandariai apvynioti plėvele – po ja kaupiasi kondensatas ir atsiranda pelėsis.
Jeigu baldai lieka lauke, naudojamas kvėpuojantis, nuo kritulių apsaugantis uždangalas. Jo apačioje paliekamas oro tarpas. Medinės baldų kojelės neturėtų stovėti vandenyje ar tiesiai ant drėgno grunto.
Kastuvai, grėbliai, sekatoriai ir kiti įrankiai nuvalomi, išdžiovinami, pagaląsti paviršiai lengvai sutepami nuo korozijos. Mediniai kotai apžiūrimi, atsilaisvinę įrankiai sutvirtinami. Laistytuvai ir purkštuvai ištuštinami.
Vaikų žaislai, batutų tinklai, baseinėliai ir lengvos sūpynių dalys laikomi sandėlyje. Lauke paliekamos konstrukcijos patikrinamos, pašalinamos susidėvėjusios virvės ir nuo vėjo galintys atsiplėšti elementai.
Vejapjovės paruošimas žiemai
Nuo vejapjovės pašalinamos žolės liekanos ir purvas. Prieš valant benzininės vejapjovės korpuso apačią nuimamas uždegimo žvakės antgalis, o akumuliatorinėje – baterija. Vejapjovė neverčiama bet kuria kryptimi, nes alyva ar degalai gali patekti į oro filtrą ir cilindrą.
Benzino laikymo būdas priklauso nuo variklio ir gamintojo instrukcijos. Sistemą galima ištuštinti arba naudoti tinkamą degalų stabilizatorių. Paprastą benziną palikus karbiuratoriuje keliems mėnesiams gali susidaryti nuosėdų ir pavasarį variklis sunkiai užsives.
Variklio alyva paprastai pakeičiama, tačiau variklis žiemai nepaliekamas be alyvos. Išvalomas arba pakeičiamas oro filtras, patikrinama uždegimo žvakė, pagaląstas peilis ir sutepti gamintojo nurodyti mazgai.
Akumuliatorinės technikos baterijos laikomos sausoje, nuo stipraus šalčio apsaugotoje vietoje. Jų nereikėtų palikti visiškai išsikrovusių. Įkrovos lygis ir laikymo temperatūra parenkami pagal konkretaus akumuliatoriaus gamintojo instrukciją.
Vejos paruošimas žiemai
Paskutinio pjovimo laikas priklauso nuo žolės augimo, o ne kalendorinės datos. Veja pjaunama tol, kol auga. Po paskutinio pjovimo dažniausiai paliekama maždaug 4–6 cm aukščio žolė. Dešimties ar dvylikos centimetrų žolė po sniegu išgula ir sudaro palankesnes sąlygas sniego pelėsiui.
Nuo vejos surenkami stori lapų sluoksniai ir šakos. Nedidelį kiekį susmulkintų sveikų lapų galima palikti kaip organinę medžiagą, jeigu jie neuždengia žolės.
Smėlio ir žemės mišinys naudojamas konkretiems nelygumams taisyti, o ne kaip privalomas kasmetis žiemos sluoksnis. Vėlyvą rudenį azoto gausios trąšos nenaudojamos, nes jos skatina minkštą, šalčiui jautrų augimą.
Šiltnamio paruošimas žiemai
Iš šiltnamio pašalinamos augalų liekanos, virvelės, atramos ir sulūžę indai. Ligoti pomidorų, agurkų ar kitų augalų likučiai į įprastą kompostą nededami. Sveika augalinė medžiaga gali būti susmulkinta ir kompostuojama.
Stiklas ir polikarbonatas plaunami vandeniu bei švelnia valymo priemone. Stiprių vario preparatų nereikia naudoti visam šiltnamiui kasmet. Jie kaupiasi dirvožemyje ir gali pakenkti naudingiems mikroorganizmams.
Įskilę stiklai pakeičiami iki šalčių. Polikarbonato lakštai patikrinami ties tvirtinimo vietomis, uždaromi atsivėrę galai ir sutvirtinamos vėjo išjudintos detalės. Nuo stogo turi saugiai nuslinkti arba būti nuvalomas sniegas.
Plėvelė nuo sezoninio šiltnamio nuimama, nuplaunama, išdžiovinama ir laisvai susukama. Sulankstyta drėgna plėvelė gali sulipti ir pradėti pelyti. Lengvas karkasas išardomas arba patikimai pritvirtinamas, kad jo neapverstų vėjas.
Elektros instaliacija prieš plovimą išjungiama. Lizdai, jungtys ir šviestuvai negali būti liejami vandeniu, net jeigu uždengti laikina plėvele.
Daržo dirvožemis ir rūgštingumas
Dirvos pH nereikia matuoti kiekvieną rudenį, jeigu nebuvo kalkinta, gausiai tręšta arba pastebėta augimo problemų. Daugeliu atvejų tyrimo pakanka kas trejus–penkerius metus. Mėginiai imami iš kelių tos pačios lysvės vietų ir sumaišomi.
Dauguma daržovių geriausiai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje dirvoje, kurios pH yra maždaug 6–7. Bulvėms tinka rūgštesnė, apie pH 5–6 dirva. Pomidorai taip pat neauga normaliai itin rūgščiame pH 3–4 dirvožemyje.
Kalkinama pagal dirvožemio tyrimą, jo mechaninę sudėtį ir auginamų kultūrų poreikius. Lengvai smėlingai dirvai reikia mažesnės kalkinių medžiagų normos negu sunkiai molingai. Dolomito miltai papildomai suteikia magnio, tačiau jų taip pat negalima berti neapskaičiavus poreikio.
Medžio pelenai nėra tikslus kalkių pakaitalas. Jų sudėtis nepastovi, juose daug kalio, todėl didelės normos gali išbalansuoti dirvožemį. Pelenai naudojami nedideliais kiekiais ir tik iš švarios, nedažytos medienos.
Lapų ir augalų liekanų tvarkymas
Sveiki lapai kompostuojami arba smulkinami ir naudojami mulčiui. Lapų, žolės ir šakų deginimas nėra tinkamas įprastas sodo tvarkymo būdas. Deginant prarandama organinė medžiaga, susidaro dūmai ir gali kilti gaisras.
Ligos stipriai pažeisti lapai bei vaisiai tvarkomi taip, kad ligų sukėlėjai negrįžtų į sodą. Juos galima atiduoti žaliųjų atliekų surinkėjams arba kompostuoti karštuoju būdu, jeigu komposto krūvoje pasiekiama ligų sukėlėjus slopinanti temperatūra.
Seną vaismedį pašalinus nereikia automatiškai dezinfekuoti visos vietos vario sulfatu ir trejus metus joje nieko nesodinti. Naujo augalo sodinimo galimybė priklauso nuo ankstesnio medžio ligų, dirvos būklės ir konkrečios vaismedžių rūšies. Senas kelmas, stambios šaknys ir suslėgta žemė pašalinami, o dirva papildoma organine medžiaga.
Vaismedžių apsauga žiemą
Jaunų vaismedžių šaknų zona mulčiuojama maždaug 5–8 cm storio komposto, smulkintos žievės ar medžio skiedrų sluoksniu. Mulčias neberiamas prie pat kamieno – aplink jį paliekamas kelių centimetrų tarpas, kad žievė nuolat nedrėktų.
Kamienai nuo kiškių ir graužikų apsaugomi standžiu plastikiniu arba metaliniu tinkleliu. Apsauga turi siekti aukščiau numatomo sniego paviršiaus ir nebūti įveržta į žievę.
Ruberoidas, sandari plėvelė ir drėgmę kaupiantys audiniai kamienams netinka. Po jais žievė šunta, o saulėtą žiemos dieną gali perkaisti.
Vėlyvą rudenį pašalinami ant medžių likę supuvę vaisiai, nulūžusios šakos ir ligų pažeistos dalys. Dideli genėjimo darbai paliekami konkrečiai vaismedžių rūšiai tinkamam laikui.
Rožių ir daugiamečių augalų dengimas
Rožės dengiamos nusistovėjus vėsiems orams ir pradėjus šalti dirvos paviršiui. Per anksti uždengtas augalas šiltu bei drėgnu oru gali pradėti šusti.
Krūmo pagrindas apkaupiamas sausa žeme arba kompostu, o viršutinė dalis pridengiama eglišakėmis ar orui laidžia dengiamąja medžiaga. Sandari polietileno plėvelė tiesiai ant augalo netinka. Jeigu įrengiamas nuo kritulių saugantis stogelis, jo šonai paliekami vėdinami.
Šalčiui jautrios daugiametės gėlės mulčiuojamos pradėjus šalti dirvai. Anksti supiltas storas lapų sluoksnis gali sudrėkti, sukristi ir tapti graužikų slėptuve.
Sodybos apsauga nuo vagysčių
Iš vasarnamio išvežami įrankiai, elektronika, alkoholis, degalai ir kiti vertingi daiktai. Pro langus neturėtų matytis technika ar brangi įranga. Kopėčios, kirviai ir laužtuvai nelaikomi lengvai pasiekiamoje pašiūrėje.
Durų spynos, langų užraktai ir sandėlio vyriai patikrinami iki žiemos. Vaizdo kamera arba signalizacija naudinga tada, kai sistema turi patikimą maitinimą ir ryšį. Matomoje vietoje įrengta kamera neturėtų būti vienintelė apsaugos priemonė.
Prieš išvykstant užrašomi vandens, elektros ir dujų skaitiklių rodmenys, nufotografuojamos patalpos, uždaromi langai bei durys. Jeigu įmanoma, žiemą sodyba periodiškai apžiūrima po stipraus vėjo, atlydžio ir gausaus snygio. Būtent po šių orų dažniausiai paaiškėja stogo, lietvamzdžių, langų ir elektros tiekimo gedimai.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
