Darbai sode rugpjūtį

Rugpjūtį nuimamas vasaros derlius, tvarkomi derėję augalai ir ruošiamasi rudeniniam sodinimui. Šiuo metu svarbu stebėti dirvos drėgmę: karštomis dienomis augalams dar reikia reguliaraus laistymo, tačiau gausiai laistant vaisius ir šakniavaisius galima paskatinti skilinėti.

Daržas ir braškynas

Rugpjūtį galima įveisti naują braškyną. Iki rudens pradžios pasodinti daigai spėja įsišaknyti ir pasiruošti žiemai. Sodinimo vieta turi būti saulėta, neužmirkstanti ir gerai vėdinama, tačiau nepučiama stiprių vėjų. Braškių nereikėtų sodinti po medžiais, kur trūksta šviesos, drėgmės ir maisto medžiagų.

darbai sode rugpjūtyje

Daigai sodinami tokiame gylyje, kad šaknies kaklelis liktų ties dirvos paviršiumi. Per giliai pasodintas kerelis gali pradėti pūti, o per sekliai pasodinto augalo šaknys išdžiūsta. Pasodintas braškes reikia gausiai palaistyti, o dirvą galima uždengti plonu mulčio sluoksniu.

Sodinant skirtingo ankstyvumo veisles, šviežių uogų sezoną galima pratęsti. Ilgiausiai dera remontantinės braškės, kurios tinkamomis sąlygomis uogas augina iki rudens.

Nuskynus paskutines braškes, pašalinami ligoti lapai ir nebereikalingi ūsai. Visų lapų pjauti nereikia, jeigu jie sveiki. Senesnį braškyną galima saikingai patręšti kompleksinėmis trąšomis, kuriose nėra daug azoto.

Darže papildomai tręšiami porai, lapiniai ir šakniavaisiniai salierai bei vėlyvieji kopūstai. Trąšų kiekis parenkamas pagal dirvožemį ir augalų būklę. Vasaros pabaigoje azoto perteklius nepageidautinas, nes skatina lapų augimą ir gali bloginti derliaus laikymąsi.

Svogūnai raunami, kai jų laiškai pradeda gelsti ir natūraliai išgula. Derlių geriausia nuimti sausu oru. Svogūnai kelias dienas pradžiovinami lauke, jeigu nelyja, o vėliau perkeliami į sausą ir gerai vėdinamą vietą. Laikyti tinka tik visiškai išdžiūvę svogūnai su nepažeistais lukštais.

Vaismedžių ir vaiskrūmių priežiūra

Rugpjūtį skinami vasarinių veislių obuoliai. Jie paprastai laikosi trumpai, todėl vartojami švieži, spaudžiamos sultys, verdamos uogienės ir kiti gaminiai. Obuoliai skinami atsargiai, kartu su koteliu, nelaukiant, kol pradės masiškai kristi.

Nuskynus avietes, prie žemės išpjaunami derėję dvimečiai stiebai. Jauni šių metų ūgliai paliekami kitų metų derliui. Taip pat pašalinami silpni, pažeisti ir per tankiai augantys stiebai. Analogiškai tvarkomos vasarą derančios gervuogės. Remontantinių aviečių genėjimas priklauso nuo pasirinkto auginimo būdo ir paprastai atliekamas vėliau.

Serbentų ir agrastų krūmai po derliaus retinami palaipsniui. Išpjaunamos seniausios, silpnai derančios, nulūžusios ir ant žemės gulančios šakos. Vienu kartu nereikėtų pašalinti didelės krūmo dalies. Juodųjų serbentų derlius daugiausia formuojasi ant jaunesnių šakų, todėl senų stiebų atnaujinimas jiems ypač svarbus.

Vyšnias ir slyvas galima genėti nuėmus derlių, pasirinkus sausą orą. Pašalinamos nudžiūvusios, pažeistos, susikryžiavusios ir lają tankinančios šakos. Stipriai genėti senų kaulavaisių be aiškaus tikslo nereikėtų.

Daugiamečių gėlių priežiūra

Nuvytusių žiedų pašalinimas neleidžia augalams be reikalo brandinti sėklų ir kai kurioms rūšims padeda ilgiau žydėti. Tačiau dalį žiedynų galima palikti dekoratyvumui, sėkloms subrandinti arba paukščiams maitintis.

Rugpjūčio antroje pusėje galima dalyti ir persodinti pavasarį bei vasaros pradžioje žydėjusius daugiamečius augalus. Persodintų augalų antžeminė dalis trumpinama tik tiek, kiek būtina sumažinti drėgmės garavimą. Visų daugiamečių gėlių vienodai nukirpti iki 10 cm nereikia.

Jurginai, fuksijos ir kitos dar žydinčios gėlės laistomos bei saikingai tręšiamos žydintiems augalams skirtomis trąšomis. Kardelių tręšimas vasaros pabaigoje baigiamas, kad gumbasvogūniai spėtų subręsti. Azoto turinčių trąšų šiuo laikotarpiu naudojama labai mažai arba jų atsisakoma.

Narcizų svogūnėlius galima sodinti rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį. Tulpės dažniausiai sodinamos vėliau, kai dirva atvėsta maždaug iki 10 °C. Per šiltai pasodintos tulpės gali per anksti pradėti augti ir dažniau nukenčia nuo ligų.

Vilkdalgių dalijimas ir sodinimas

Barzdotuosius vilkdalgius patogu dalyti praėjus kelioms savaitėms po žydėjimo, dažniausiai nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pradžios. Jie geriausiai auga saulėtoje vietoje ir laidžioje, neužmirkstančioje dirvoje.

Iškastas šakniastiebis padalijamas į tvirtas dalis su šaknimis ir lapų vėduokle. Lapai patrumpinami maždaug iki 10–15 cm. Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebiai sodinami sekliai – jų viršutinė dalis turi likti ties dirvos paviršiumi arba būti vos pridengta. Pasodinus per giliai, augalai prasčiau žydi ir gali pradėti pūti.

Atstumai priklauso nuo veislės augumo, tačiau dažniausiai paliekama apie 30–40 cm. Persodinti vilkdalgiai palaistomi, o vėliau vandens kiekis ribojamas, nes nuolat šlapioje žemėje šakniastiebiai lengvai pūva.

Gyvatvorės ir veja

Rugpjūčio viduryje galima paskutinį kartą lengvai apkarpyti lapuočių ir kai kurias visžales gyvatvores. Stipraus genėjimo vasaros pabaigoje geriau vengti, nes išaugę jauni ūgliai iki šalčių gali nespėti sumedėti.

Vejai vasaros pabaigoje naudojamos rudeninės trąšos, turinčios mažiau azoto ir daugiau kalio. Tiksli norma priklauso nuo pasirinkto produkto, todėl tręšiama pagal gamintojo nurodymus. Trąšos beriamos tolygiai, geriausia prieš lietų arba prieš laistymą.

Po sausros vejos nereikėtų iš karto agresyviai skarifikuoti. Vėduokliniu grėbliu galima pašalinti sausą žolę ir šiukšles, o intensyvesnis vėlimąsi mažinantis šukavimas atliekamas vejai aktyviai augant. Samanų atsiradimą lemia pavėsis, suslėgta ir drėgna dirva, prastas drenažas arba netinkamas dirvožemio rūgštingumas, todėl vien grėbimo nepakanka.

Rododendrų dauginimas atlankomis

Žemai augančią jauną rododendro šakelę galima dauginti atlanka. Vietoje, kuri liesis su žeme, pašalinama dalis lapų ir atsargiai pažeidžiama apatinė žievės pusė. Šakelė prilenkiama prie puraus, rūgštaus substrato, pritvirtinama ir užberiama žeme, o viršūnė paliekama paviršiuje.

Atlankos vieta turi būti nuolat šiek tiek drėgna. Įsišaknijimas gali užtrukti ilgiau nei vieną sezoną, todėl nuo motininio augalo šakelė atskiriama tik susiformavus pakankamoms šaknims. Šakelės nereikia laužti ar stipriai persukti.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Geriausi temos straipsniai

Augalų sėjos ir sodinimo laikas

Augalų sėjos fenologinis kalendorius, augalų sodinimo laikas

Darbai sode birželį

Birželio darbai ūkyje, sode, darže, gėlyne

Darbai sode lapkritį

Darbai lapkritį darže, sode, šiltnamyje, sode, vynuogyne

Darbai sode rugpjūtį

Darbai rugpjūtyje darže, sode, gėlyne, derliaus nuėmimas, vaiskrūmių genėjimas, pinceriavimas

Darbai sode rugsėjį

Rugsėjo darbai darže, sode, gėlyne, vynuogyne, derliausnuėmimas, sodinimo darbai

Darbai sode spalį

Spalio mėnesio darbai sode, darže, gėlyne

Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus, pomidorų daiginimas, pomidorų veislės, pomidorų sėjimas, sodinimas, dirvos paruošimas, pomidorų ligos, pomidorų auginimas lauke ir šiltnamyje

Pomidorų ligos ir kenkėjai

Pomidorų ligų simptomai, pomidorų kenkėjai, pomidorų apsaugos priemonės

Sezoniniai darbai sode gegužę

Gegužė – atsinaujinimo laikas. Atrodo, dar neseniai medžiai ir krūmai buvo paskendę sniege, stovėjo pliki, belapiai, o jau darbai sode pačiame įkarštyje...

Sodo darbai rugpjūtį

Ką reikia atlikti sode baigiantis vasarai