.png)
Vasaris – žiemos lūžio mėnuo. Nors šalčiai dar gali būti stiprūs, dienos ilgėja, saulė pasirodo vis dažniau, o per atlydžius nuo stogų pradeda lašėti vanduo. Sodininkui tai ramus pasiruošimo laikotarpis, tačiau darbų sode jau atsiranda. Reikia patikrinti, kaip augalai ištvėrė žiemą, apsaugoti juos nuo sniego, šalčio ir graužikų, paruošti įrankius bei pradėti auginti pirmuosius daigus.
Vaismedžių ir krūmų apžiūra
Apsilankę sode apžiūrėkite vaismedžius ir vaiskrūmius. Nuo šakų pašalinkite likusius sudžiūvusius vaisius – juose gali būti išlikę vaisių puvinių sukėlėjų. Pastebėję kenkėjų lizdus ar voratinkliais sutrauktus lapus, juos surinkite ir pašalinkite iš sodo.
Po gausaus šlapdribos ar šlapio sniego atsargiai nupurtykite apsunkusias spygliuočių, jaunų vaismedžių ir dekoratyvinių krūmų šakas. Sušalusių šakų stipriai nekratykite, nes šaltyje jos tampa trapios. Prie koloninių spygliuočių ir kitų sniego išlankstomų augalų šakas galima lengvai pririšti.
Patikrinkite jaunų medelių atramas ir tvirtinimo juostas. Jos neturi būti įsirėžusios į žievę. Apžiūrėkite kamienų apsaugas nuo kiškių ir kitų graužikų. Apsauginis tinklas ar speciali spiralinė apsauga turi siekti aukščiau esamos sniego dangos.
Kaip patikrinti, ar vaismedžiai nepašalo
Po didesnių šalčių vaismedžių būklę galima preliminariai patikrinti nupjovus keletą plonesnių šakelių. Pjūvio vietoje sveika mediena ir pumpurų audiniai būna šviesūs, o parudavę ar pajuodę audiniai gali rodyti šalčio pažeidimą.
Šakeles galima pamerkti į vandenį ir kelias dienas palaikyti šviesioje, vidutiniškai šiltoje patalpoje. Iš pumpurų brinkimo bus galima spręsti apie jų gyvybingumą. Vis dėlto po šalčių nereikėtų skubėti stipriai genėti medžio. Tikrasis pažeidimų mastas dažnai geriausiai išryškėja pumpurams pradėjus brinkti.
Vaismedžių genėjimas vasarį
Vasario pabaigoje, kai nebespaudžia stiprūs šalčiai, galima pradėti genėti ištvermingas obelis ir kriaušes. Darbui geriausia rinktis sausą dieną, kai temperatūra yra aukštesnė nei –5 °C. Pirmiausia pašalinamos nulūžusios, nudžiūvusios, ligotos, besikryžiuojančios ir į lajos vidų augančios šakos.
Vienu metu nereikėtų pašalinti labai didelės lajos dalies. Stipriai išgenėtas medis vasarą išaugina daug stačiai augančių ūglių, vadinamųjų vilkūglių. Apleistą vaismedį geriau atnaujinti palaipsniui, per dvejus ar trejus metus.
Vyšnių, trešnių, slyvų ir kitų kaulavaisių genėjimą saugiau atidėti šiltesniam laikui. Pavasarį žydintys dekoratyviniai krūmai – alyvos, forsitijos, veigelės, jazminai – genimi po žydėjimo, nes jų žiediniai pumpurai susiformuoja ant ankstesnių metų ūglių. Rožių vasarį Lietuvoje genėti paprastai dar nereikia.
Apsauga nuo temperatūros svyravimų
Vasario ir kovo saulė dieną gali smarkiai įkaitinti tamsią kamieno žievę, o naktį temperatūra vėl nukrinta žemiau nulio. Dėl tokių svyravimų gali atsirasti žievės įtrūkimų.
Jeigu kamienai rudenį nebuvo nubalinti, saulėtą jų pusę galima pridengti šviesia, orui laidžia medžiaga arba specialia kamienų apsauga. Plastikinės plėvelės naudoti nereikėtų – po ja kaupiasi drėgmė ir susidaro augalui nepalankus mikroklimatas.
Po vėjuotų dienų patikrinkite žieminius augalų uždangalus. Jie turi saugoti nuo vėjo ir saulės, tačiau neturi būti sandariai apvynioti. Atlydžio metu po nelaidžia danga augalai gali pradėti kaisti ir pelyti.
Sniegas sode
Purus sniegas saugo augalų šaknis nuo šalčio, todėl jį galima atsargiai užmesti ant daugiamečių gėlių, uogakrūmių ir kitų jautresnių augalų. Tam netinka nuo gatvių ar takų nukastas sniegas, kuriame gali būti druskų ir kitų teršalų.
Aplink medžių kamienus nereikėtų supilti aukštų suslėgto sniego kauburių. Pavasarį jie tirpsta lėtai, todėl kamieno apačia ilgiau lieka drėgna. Taip pat nereikia storai užversti sniegu augalų, augančių sunkioje ir blogai drenuojamoje dirvoje.
Sodo planavimas
Žiemą, kai neužstoja augalų lapija, gerai matoma sodo struktūra: takai, augalų grupės, tuščios vietos, prastai parinkti atstumai ir nepatogūs praėjimai. Verta nufotografuoti sodą ir pasižymėti, ką pavasarį norėsite pakeisti.
Sudarykite būsimų darbų sąrašą:
kuriuos augalus reikės persodinti;
kur bus įrengiamos naujos lysvės;
kokių sėklų ir sodinukų reikės;
kur trūksta laistymo;
kokius medžius ar krūmus reikės genėti;
kokias sodo konstrukcijas būtina remontuoti;
kiek kainuos suplanuoti darbai ir medžiagos.
Renkantis naujus augalus svarbu vertinti ne vien jų išvaizdą. Reikia atsižvelgti į dirvožemį, apšvietimą, drėgmę, suaugusio augalo dydį ir atsparumą Lietuvos klimatui.
Sodo įrankiai ir inventorius
Vasaris tinkamas sodo įrankiams paruošti. Nuvalykite sekatorius, žirkles ir pjūklus, pagaląskite jų ašmenis, patikrinkite tvirtinimus. Pjovimo įrankius galima dezinfekuoti, ypač jeigu jais buvo genimi ligoti augalai.
Patikrinkite vejapjovę, žoliapjovę, laistymo įrangą, karučius, kopėčias, sodo baldus ir vazonus. Benzininės technikos priežiūrą atlikite pagal gamintojo nurodymus. Jeigu reikia remonto ar atsarginių dalių, jomis geriau pasirūpinti iki aktyviojo sezono pradžios.
Augalų apsaugos produktų nereikėtų pirkti vien atsargai. Pirmiausia turi būti nustatyta problema, o pasirinktas preparatas turi būti registruotas konkrečiam augalui ir naudojimo paskirčiai. Likučiai laikomi originaliose pakuotėse, užrakintoje, vaikams ir gyvūnams nepasiekiamoje vietoje.
Svogūnėlių ir gumbų tikrinimas
Periodiškai apžiūrėkite laikomas kardelių gumbasvogūnius, kanų ir jurginų šakniagumbius. Supuvusius, suminkštėjusius arba pelėsio apimtus egzempliorius atskirkite, kad puvinys neplistų.
Žydinčius hiacintus, narcizus ir kitus pražydintus svogūninius augalus laikykite šviesioje, vėsesnėje patalpoje – per didelė šiluma sutrumpina žydėjimą. Laistykite saikingai, nepalikdami vandens padėkle.
Nužydėjusius žiedynus pašalinkite, tačiau žalių lapų nenupjaukite. Per juos augalas kaupia svogūnėliui reikalingas maisto medžiagas. Laistymą mažinkite tik lapams pradėjus natūraliai gelsti.
Snieguolės – pirmieji pavasario ženklai
Šiltesnėmis žiemomis snieguolės gali pradėti žydėti jau vasarį. Jeigu jas reikia persodinti ar padalyti, tai geriausia daryti po žydėjimo, kol lapai dar žali. Kerelis iškasamas su žemėmis ir iš karto persodinamas į naują vietą, neleidžiant šaknims išdžiūti.
Žiemojantys vazoniniai augalai
Reguliariai tikrinkite vėsioje patalpoje laikomas pelargonijas, fuksijas ir kitus šalčiui neatsparius augalus. Žiemą jie laistomi saikingai – tik tiek, kad visiškai neišdžiūtų šaknys. Kuo patalpa vėsesnė, tuo mažiau vandens augalui reikia.
Šviesos trūkumas ir per didelė šiluma skatina silpnų, ištįsusių ūglių augimą. Vasario pabaigoje augalus galima apgenėti, tačiau intensyviau laistyti ir tręšti reikėtų tik tuomet, kai jie pradeda aktyviai augti.
Sėja daigams vasarį
Vasarį sėjami ilgai augantys augalai: salierai, porai, paprikos, baklažanai, kai kurios ankstyvos kopūstinės daržovės. Iš gėlių galima sėti begonijas, lobelijas, petunijas, verbenas ir pelargonijas.
Ankstyva sėja pasiteisina tik turint pakankamai šviesos. Ant palangės vasario mėnesį jos dažnai trūksta, todėl daigai ištįsta. Naudojant augalų lempas daigams paprastai užtikrinama apie 12–14 valandų šviesos per parą.
Talpas nuo maisto produktų galima naudoti tik kruopščiai išplautas ir dugne padarius vandens nutekėjimo angas. Patogiau sėti į specialias daigyklas, kuriose lengviau reguliuoti drėgmę ir atskirti augalus.
Augalams, kurių sėkloms reikalinga šaltoji stratifikacija, taikomas konkrečiai rūšiai nustatytas vėsaus laikymo laikotarpis. Vien sėklų pasėjimas vasarį į įšalusią dirvą negarantuoja gero sudygimo.
Daugiamečių augalų priežiūra
Sausus daugiamečių augalų stiebus galima šalinti žiemos pabaigoje, tačiau geriau palaukti sausos dienos ir nevaikščioti po įmirkusias lysves. Tuščiaviduriai stiebai ir sausi žiedynai žiemą suteikia prieglobstį vabzdžiams, todėl dalį jų galima palikti iki pavasario.
Visžalių daugiamečių augalų iki žemės pjauti nereikia. Pavasarį nuo jų pašalinami tik pažeisti, parudavę arba nudžiūvę lapai.
Dirvožemio priežiūra
Jeigu dirva įšalusi, labai šlapia ar pažliugusi, jos kasti negalima. Vaikščiojant ir dirbant tokiomis sąlygomis suardoma dirvožemio struktūra, žemė suslegiama.
Atitirpusią, tačiau nepermirkusią dirvą galima mulčiuoti subrendusiu kompostu. Jo nebūtina giliai įkasti – organines medžiagas galima paskleisti paviršiuje. Mineralinėmis trąšomis vasarį sodo tręšti paprastai dar per anksti. Jos naudojamos prasidėjus augalų vegetacijai, atsižvelgiant į augalų poreikius ir dirvožemio tyrimų rezultatus.
Vejos priežiūra vasarį
Kol veja padengta sniegu, apšalusi ar permirkusi, ja reikėtų kuo mažiau vaikščioti. Suspausti ir pažeisti žolės lapai pavasarį gali paruduoti, o įmirkusiame dirvožemyje lieka gilios pėdos.
Pernykščius lapus galima sugrėbti tik tada, kai veja atitirpusi ir pradžiūvusi. Vejos kraštų taisymą, aeravimą, skarifikavimą ir tręšimą geriau atidėti iki pavasario, kai žolė pradės augti. Vasarį svarbiausia vejai netrukdyti ramiai peržiemoti.
Vasario darbai priklauso nuo konkrečių metų orų. Vienais metais sodą dar dengia storas sniegas, kitais mėnesio pabaigoje jau brinksta pumpurai. Todėl reikėtų vadovautis augalų būkle, dirvožemio drėgnumu ir oro temperatūra, o ne vien kalendoriumi.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
