.png)
Tamsi patalpa nebūtinai yra netinkamai suprojektuota. Natūralios šviesos gali trūkti dėl langų krypties, gretimų pastatų, medžių, balkono perdangos ar pernelyg gilaus kambario. Ne visada įmanoma padidinti langus ar keisti sienų išdėstymą, tačiau šviesos sklaidą galima pagerinti tinkamai parinkus apdailą, baldus ir apšvietimą.
Svarbiausia ne viską nudažyti baltai, o pašalinti kliūtis, sugeriančias arba užstojančias šviesą. Tamsiame kambaryje kiekvienas paviršius turi įtakos tam, kaip toli nuo lango pasklinda dienos šviesa.
Šviesos kelias nuo lango
Pirmiausia verta įvertinti lango zoną. Sunkios, tamsios užuolaidos gali uždengti dalį stiklo net tada, kai yra atitrauktos. Geriau rinktis už lango kraštų išneštą karnizą, kad atitrauktas audinys neužstotų angos. Dieninės užuolaidos turėtų būti lengvos ir pakankamai skaidrios, o privatumas vakare gali būti užtikrinamas atskiru užtemdymo sluoksniu.
Aukštos spintos ir masyvūs baldai neturėtų stovėti prie pat lango. Jie sumažina šviesos sklidimo kampą ir meta šešėlį į kambario gilumą. Prie lango geriau statyti žemesnius baldus, lengvos konstrukcijos stalą ar fotelį, o aukštas spintas perkelti prie tolimesnių sienų.
Jeigu palangė plati, jos nereikėtų apkrauti dideliais augalais ir daiktais. Net keli tankūs vazoniniai augalai gali pastebimai sumažinti į patalpą patenkančios šviesos kiekį. Langų stiklų švara taip pat nėra vien estetikos klausimas – nešvarumai, dulkės ir apnašos mažina šviesos pralaidumą.
Sienų, lubų ir grindų spalvos
Šviesios sienos padeda dienos šviesai pasiekti toliau nuo lango esančias kambario vietas. Tačiau nebūtina rinktis grynos baltos spalvos. Šiaurinėje pusėje ji gali atrodyti pilkšva ir šalta, todėl dažnai geriau tinka šiltai balti, šviesiai smėliniai, pilkšvai gelsvi arba labai švelnūs pilkai žali atspalviai.
Svarbus ne vien spalvos pavadinimas, bet ir jos šviesos atspindžio rodiklis. Kuo jis didesnis, tuo daugiau šviesos paviršius grąžina į patalpą. Luboms paprastai verta rinktis šviesesnį atspalvį negu sienoms. Tai vizualiai padidina patalpos aukštį ir padeda tolygiau paskirstyti tiek natūralią, tiek dirbtinę šviesą.
Visiškai blizgūs dažai nėra būtini. Jie gali sukurti ryškius atspindžius ir išryškinti sienų nelygumus. Daugeliu atvejų tinkamesni matiniai arba švelniai šilkiniai dažai, kurie šviesą paskirsto ramiau.
Grindys neturi būti baltos, tačiau labai tamsi danga sugeria nemažą dalį šviesos. Šviesaus ąžuolo, uosio, smėlio, natūralaus akmens ar švelniai pilkų tonų grindys tamsiame kambaryje paprastai veikia geriau. Jei esamos grindys tamsios, jų nebūtina keisti – dalį paviršiaus gali uždengti šviesus, vienspalvis arba ne per daug kontrastingas kilimas.
Baldai, veidrodžiai ir stiklas
Tamsiame kambaryje daugiau reikšmės turi ne baldo spalva, o jo tūris. Masyvi spinta iki lubų sugeria daugiau šviesos ir vizualiai apsunkina erdvę, net jeigu jos fasadai balti. Lengvesnį įspūdį sukuria baldai ant kojelių, žemesnės komodos, atviros lentynos ir tarpai tarp atskirų korpusų.
Nebūtina atsisakyti tamsių baldų. Viena medinė komoda, sofa ar valgomojo stalas gali suteikti interjerui reikalingo kontrasto. Problema atsiranda tada, kai tamsūs paviršiai užima didžiąją sienų ir grindų dalį. Geriausias rezultatas gaunamas derinant šviesų foną su keliais tamsesniais akcentais.
Veidrodis veiksmingiausias tada, kai atspindi langą arba šviesiausią kambario dalį. Pakabintas priešais visiškai tamsią sieną jis tik pakartos tamsą. Kartais geresnį rezultatą duoda ne vienas didelis, o keli siauresni veidrodiniai paviršiai, įkomponuoti tarp baldų ar durų.
Šviesą taip pat padeda skleisti stiklinės durys, pertvaros ir baldų elementai. Jeigu koridorius ar gretima patalpa turi langą, įstiklintos vidaus durys gali perduoti dalį natūralios šviesos į tamsesnį kambarį. Privatumo reikalaujančiose vietose galima naudoti matintą arba raštuotą stiklą.
Keli apšvietimo sluoksniai
Vienas lubų šviestuvas tamsaus kambario problemos paprastai neišsprendžia. Jis apšviečia centrą, tačiau kampai, sienos ir darbo zonos lieka šešėlyje. Geresnį rezultatą sukuria keli skirtingas funkcijas atliekantys šviesos šaltiniai.
Bendram apšvietimui tinka tolygiai šviesą paskirstantis lubinis šviestuvas arba keli šviestuvai. Prie jo derinamas kryptinis darbo apšvietimas – toršeras prie fotelio, stalinė lempa, šviestuvai virš stalviršio ar skaitymo vietos. Sieniniai šviestuvai ir paslėptos LED juostos gali apšviesti sienas arba lubas, todėl patalpa atrodo šviesesnė ir gilesnė.
Svarbi ir šviesos spalvinė temperatūra. Gyvenamosiose patalpose dažniausiai tinkama šilta arba neutrali 2700–3500 K šviesa. Pernelyg šalta melsva šviesa nebūtinai padarys kambarį jaukesnį, net jei lemputės šviesos srautas bus didelis. Spalvas tiksliau perteikia šaltiniai, kurių spalvų atkūrimo rodiklis yra ne mažesnis kaip CRI 90.
Šviesinant kambarį nereikia visų paviršių suvienodinti. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai laisvas šviesos kelias nuo lango derinamas su šviesą atspindinčia apdaila, neperkrautu baldų išdėstymu ir keliais apgalvotais dirbtinio apšvietimo sluoksniais.
