Norint, kad fasadas tarnautų ilgai ir nekeltų rūpesčių, nepakanka teisingai pasirinkti fasado apdailos būdą; labai svarbu išsirinkti tinkamus, kokybiškus dažus.

Dažai - tai vienalytės pigmentų suspensijos, esančios plėvelę formuojančiose medžiagose (rišikliuose). Be šių pagrindinių komponentų, nulemiančių pagrindines dažų savybes, paskirtį ir panaudojimą, medžiagose gali būti skiediklių, užpildų, plastiklių, įvairių specialių priedų.

Dažai ant paviršiaus tepami plonais sluoksniais teptuku, voleliu ar purkštuvu, o džiūdami suformuoja neskaidrius plėvelinius arba porėtus paviršius, saugančius nudažytus paviršius nuo išorinio poveikio (šviesos, drėgmės, cheminių reagentų) ir suteikiančius gražų išorinį vaizdą.

Renkantis dažus, užsakovui svarbiausia žinoti:

• Dekoratyvines dangos savybes (spalvą, struktūrą, blizgumą);
• Eksploatacines dangos savybes (atsparumą plovimui, mechaniniam apkrovimui, teršimo faktoriams, orui ir agresyviam poveikiui, taip pat taisumą, ilgaamžiškumą, apsaugines savybes);
• Specialius reikalavimus dangoms užtikrinti jų ypatingas funkcijas;
• Dangos vieno m² kainą.

Norėdamas patenkinti minėtus reikalavimus, profesionalus apdailininkas turi įtikinti užsakovą atlikti daug įvairiausių darbų prieš dažymo darbų pradžią. Šių darbų tikslas - minimizuoti drėgmės patekimą į sienas. Prieš dažymą atliekami darbai apima: karnizų, lango nuolajų, vandens nutekėjimo sistemos remontą ir kt. Taip pat reikia atlikti pamatų hidroizoliacijos darbus bei pakloti arba, prireikus suremontuoti hidroizoliaciją tarp cokolio ir sienos konstrukcijos, kuri neleistų pakilti grunto vandeniui. Jeigu išvardinti darbai nebus atlikti, lėšos, skirtos fasado apdailai, bus išleistos tuščiai.

Kai pasiruošimo darbai jau baigti, galima imtis fasado apdailos pasirinkimo, atsižvelgiant į toliau pateikiamus faktorius:

1. Posluoksnio (pagrindo) charakteristika. Būtina įvertinti jo deformavimosi gebą, paviršinio sluoksnio tvirtumą, sugerties gebą, vandenilio rodiklį pH, tirpiųjų druskų buvimą ir kt. Jeigu dažoma remonto tikslais, būtina užtikrinti naujos medžiagos suderinamumą su senąja, kuria fasadas buvo nudažytas ankščiau.
2. Spalvinga danga turi pasižymėti reikiamu elastingumu, kad hidroterminis pagrindo išsiplėtimas ir susitraukimas netaptų defektų priežastimi.
3. Būtina įvertinti suminį drėgmės kiekį, patenkantį į sienų konstrukciją iš visų įmanomų šaltinių. Spalvinga danga privalo būti pakankamai laidi garams, kad į sienas patekusi drėgmė galėtų laisvai išgaruoti.
4. Būtina atsižvelgti į biologinį pagrindo aktyvumą, kad būtų tinkamai nustatytos fungicidinės, (priešgrybelinės), baktericidinės, algiciginės (priešdumblinės) dažomų dangų savybės.
5. Dangos pralaidumas garams. Pavyzdžiui, dangos kalkių pagrindu, kad netrukdytų karbonizacijos reakcijai, turi būti pralaidžios СО₂. Ir atvirkščiai, gelžbetoninius pagrindus pageidautina saugoti nuo СО₂, jau vien galimos jų korozijos.
6. Klimato sąlygos. Pavyzdžiui, norint nustatyti atsparumą šalčiui, reikia atsižvelgti į saulės aktyvumą, žiemos pobūdį ir kt.
7. Aplinka - jūrinė, pramoninė ir t.t., atmosferos užterštumas.

Vėliau reikia nustatyti reikalavimus dangų dažams, kurie daro įtaką apdailos darbų kokybei ir terminams. Tokiems reikalavimams priskirtini:

1. Technologiniai reikalavimai (tiksotropiškumas, patogumas užtepti, slepiamosios savybės, vienodo sluoksnio užtikrinimas, džiūvimo laikas ir kt.);
2. Medžiagos ekologiškumas;
3. Medžiagos kaina, atitinkanti užsakovo nustatytą dangos vieno m² kainą.

Dažus fasadams įprasta skirstyti į dvi iš esmės viena nuo kitos tiek vartotojiškomis savybėmis, tiek ir technologiniais požymiais besiskiriančias grupes: tai dažai su organiniais skiedikliais ir dažai, skiedžiami vandeniu. Iš skiedžiamųjų vandeniu fasadams dažniausiai naudojami vandeniniai - dispersiniai (lateksiniai) dažai.

Svarbiausias kriterijus, renkantis dažų gamintoją, yra gaminamos produkcijos kokybės stabilumas. Šis kriterijus glaudžiai susijęs su gamintojo reputacija ir galiausiai pačiu firmos ženklu.

Darbai, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant dažyti fasadus

Ir naujų, ir senų statinių betoninių fasadų dažymas visada reikalauja tam tikrų pasiruošimo darbų. Šie darbai stipriai įtakoja tolimesnį nudažyto paviršiaus patvarumą ir ilgaamžiškumą.
 
Manoma, kad betoniniai paviršiai per vieną šildymo periodą ganėtinai išdžiūsta. Reikia pašalinti į paviršių iškylančias druskas, galbūt klojinių tepalą (jeigu statinys statytas naudojant klojinių technologijas) ir sluoksnį laisvų cemento dulkių. Nuvalyti druskas ir cemento dulkes galima plieniniais šepečiais arba aukšto slėgio plovimu, klojinių tepalą pašalinsite aukšto slėgio plovimu ir naudodami tinkamos sudėties ploviklius, o cemento klijus pašalinsite plaudami smėliu su vandeniu arba naudodami smėliasrautę.

Tipiški teršalai - purvas ir dulkės, o miestuose atsiranda kita ypatinga teršalų rūšis - suodžiai ir riebalinės nuosėdos. Jeigu mūrinis paviršius nuolat drėgnas, ant jo gali pradėti augti samanos ir pelėsiai. Šiuos teršalus galima pašalinti aukšto slėgio plovimuir cheminiais plovikliais. Jeigu aukšto slėgio plovimo nepakaks, galima išmėginti plovimą garais, smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę.

Renkantis senų dažų šalinimo nuo fasado paviršiaus būdą, reikia atsižvelgti į anksčiau naudotų dažų rūšį, reikalingą švaros lygį ir paviršiaus būklę. Valyti galima ir mechaniniu, ir cheminiu būdu.

Iš principo betonas, būdamas santykinai tvirtu pagrindu, gerai atlaiko mechanines apkrovas, todėl betoniniai paviršiai dažniausiai valomi mechaniniu būdu. Pavyzdžiui, smėliasrautė - labai efektyvi priemonė nuvalyti daugelį organinių ir neorganinių dažų, daugiausiai naudojama ant tvirto betoninio pagrindo. Tokiu būdu apdorotas paviršius visiškai patenkina būtinus dažomo pagrindo reikalavimus. Pritaikius šį būdą, paviršiuje gerai matysis įtrūkimai ir betono defektai.

Jeigu nereikia paviršiaus nereikia nuvalyti visu šimtu procentų, tada galima naudoti ir kitus jau minėtus mechaninius būdus.

Jeigu dažai nuvalomi cheminiu būdu, tuomet naudojami seną sluoksnį tirpdantys ir minkštinantys mišiniai. Suminkštėjusį ir atšokusį sluoksnį galima pašalinti aukšto slėgio plovimu, šiam darbui pageidautina naudoti karštą vandenį. Minėtas būdas tinka tik organinių dažų šalinimui. Be to, šis būdas pabrangina remonto darbų kainą. Tačiau jį būtina naudoti, jeigu reikia nuvalyti šimtą procentų paviršiaus dažų, o pagrindas neišlaiko mechaninio apdorojimo.

Taip pat svarbu ištirti galimus pažeidimus, atsiradusius dėl plieno armatūros korozijos ir šalčių. Minėtųjų reiškinių sukeltus betono trupumą ir įtrūkimus reikia nuskelti iki tvirto pagrindo, o formuojant V-tipo siūlę išryškinti galimus įtrūkimus. Nuo išsikišusio plieno reikia nuvalyti rūdis. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai naudojama smėliasrautė.

Nuvalytą plieną pagal galimybes reikėtų kuo greičiau apsaugoti nuo korozijos. Nuo korozijos saugo dažai, kurie išlaiko betono šarmingumą. Dviejų komponentų dažai, pagaminti epoksidinių akmens anglies dervų pagrindu, taip pat duoda puikius rezultatus. Kai plieninė armatūra jau apsaugota nuo korozijos, betoną reikia užglaistyti tinkamu cemento skiediniu. Kad užglaistytų vietų nesimatytų baigtiniame paviršiuje, reikia stengtis jas derinti prie kito paviršiaus išorinės pusės ir parinkti tokį pat grūdėtumą. Iki dažymo užtaisytos vietos turi išdžiūti ir sukietėti.

Suskeldėjusį dėl šalčio išorinį betono sluoksnį būtina pašalinti. Šiam darbui reikėtų taikyti mechaninius būdus.

Betono paviršiuje esančias rūdžių dėmes derėtų šalinti plieniniais šepečiais, nuplauti smėliu su vandeniu arba panaudoti smėliasrautę. Prieš dažant konstrukcijas iš betono blokų, visų pirma reikia sutvarkyti siūles. Jei siūlės netvarkingos, gali prasiskverbti daug drėgmės, o tai gali sąlygoti dažų atšokimą ir pagrindo skeldėjimą. Pirminė siūlių juosta galėjo būti hidroskopinė, todėl siūlės masė laikui bėgant gali tapti trapi ir vėliau sutrūkinėti. Svarbu pašalinti seną netinkamą siūlių masę ir juostas. Nuo siūlių kraštų reikia nuvalyti seno glaisto likučius ir padengti tinkamu gruntavimo mišiniu. Į siūles dedamos reikiamo dydžio siūlių juostos, siūlės užpildomos dvikomponente polisulfidine mase. Išnaudojant progą, konstrukcijos galuose galima įtaisyti plastikinius ventiliacinius vamzdelius, kurių paskirtis yra išlyginti spaudimą galinėje blokų dalyje.

Dažai, naudojami tinkuotiems paviršiams, nebūtinai tinka dažyti betono paviršius, ir atvirkščiai. Todėl teisingas dažų rūšies pasirinkimas yra labai svarbus. Galutinis bet kokio fasado dažymo rezultatas priklauso visų pirma nuo pačios konstrukcijos, pagrindo rūšies, ankstesnės apdailos, dažymo metodo ir tikslaus technologijos laikymosi.

Parengta pagal užsienio spaudą

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.