Dekoratyviniai sienų dažai leidžia rinktis ne tik spalvą, bet ir paviršiaus išvaizdą – nuo švelnių atspalvių perėjimų iki išraiškingos faktūros. Manoma, kad tai labai brangus apdailos būdas, tačiau kaina priklauso nuo pasirinkto efekto, sienos paruošimo ir darbo sudėtingumo. Dekoruojant vieną sieną ar jos fragmentą, šią apdailą galima pritaikyti ir turint kuklesnį interjero atnaujinimo biudžetą.
Nepaisant didelio pasirinkimo, rinkdamiesi tapetus ar dažus ilgai deriname juos prie baldų, užuolaidų ir kitų interjero detalių. Dekoratyvinis dažymas suteikia daugiau laisvės: norimą vaizdą galima kurti derinant spalvą, faktūrą ir dengimo techniką.

Net naudojant tas pačias medžiagas, skirtingų meistrų dekoruotos sienos nebūna visiškai vienodos. Potėpių kryptis, jų tankumas, įrankio spaudimas ir sluoksnio storis suteikia paviršiui savitumo. Vienur dekoras vos pastebimas, kitur tampa pagrindiniu kambario akcentu.
Šiuo būdu galima sukurti vandens bangų, debesų ar augmenijos įspūdį, atkartoti akmens ir sendinto mūro paviršių. Dekoras gali būti abstraktus arba turėti aiškų motyvą, parinktą pagal patalpos paskirtį ir bendrą interjero sumanymą.
Dekoratyvinių dažų faktūros ir efektai
Dekoratyviniai dažai gali suteikti sienai smėlio, šilko ar metalo paviršiaus įspūdį. Betono, uolienos ir ryškesnio reljefo efektams naudojami ir dekoratyviniai tinkai. Vienos dangos lieka beveik lygios, kitų faktūra juntama palietus.
Tas pats motyvas gali atrodyti santūriai arba išraiškingai. Smulkūs užpildai ir artimi atspalviai sukuria švelnų paviršių, o ryškesni potėpiai bei kontrastingos spalvos pabrėžia jo struktūrą. Sienose galima derinti skirtingas faktūras, tačiau jų mastelį ir intensyvumą verta įvertinti visos patalpos kontekste.
Dekoratyvinės dangos vaizdas priklauso ir nuo apšvietimo. Perlamutriniai ar metalo blizgesio paviršiai, apšviesti iš skirtingų pusių, atrodo nevienodai. Šoninė šviesa išryškina reljefą, sustiprina šešėlius ir leidžia geriau matyti potėpius.

Spalvų pasirinkimas platus, tačiau galutinį rezultatą lemia ne vien pasirinktas atspalvis. Dengiant pusiau skaidrią dekoratyvinę lazūrą, matoma ir pagrindo spalva. Storesnis sluoksnis ar tankesni potėpiai taip pat pakeičia bendrą įspūdį, todėl spalvą geriausia vertinti paruoštame pavyzdyje.
Dekoratyvinis sienų dažymas interjere
Dekoratyviniais dažais nebūtina dengti visų kambario sienų. Jais galima išryškinti nišą, sukurti foną baldui ar dekoruoti sieną už lovos. Atskiras fragmentas leidžia panaudoti sodresnę spalvą arba ryškesnę faktūrą, neužgožiant likusio interjero.
Dekoratyvinė apdaila dera su įprastai dažytais paviršiais. Juos gali jungti artima spalva, o skirtumą sukurti švelnus blizgesys ar reljefas. Norint ryškesnio akcento, pasirenkamas spalvų kontrastas. Svarbu, kad dekoruotas plotas derėtų su baldų proporcijomis, patalpos apšvietimu ir kitomis medžiagomis.
Sienų dekorui nebūtina didelė erdvė. Nedideliame kambaryje gali pakakti subtilaus paviršiaus, kuris atsiskleidžia tik pasikeitus apšvietimui. Jei interjere jau vyrauja margi audiniai ar išraiškinga medienos tekstūra, ramesnis dekoras padeda išlaikyti vientisą vaizdą.
Darbas prasideda nuo sumanymo. Pirmiausia pasirenkama, kokio įspūdžio siekiama, tuomet ieškoma tinkamos medžiagos ir dengimo būdo. Eskizas bei didesnis dažymo pavyzdys padeda susitarti dėl būsimo rezultato dar prieš pradedant dekoruoti sieną.
Dekoratyvinis dažymas savo rankomis
Paprastesnius dekoratyvinio dažymo efektus galima sukurti ir savarankiškai. Vis dėlto darbo sudėtingumas priklauso nuo pasirinktos technikos: laisvus teptuko potėpius įvaldyti lengviau nei tolygiai padengti didelę sieną blizgia danga. Įrankiai parenkami pagal naudojamą medžiagą ir norimą rezultatą.
Plačiu teptuku galima formuoti susikertančius ar viena kryptimi vedamus potėpius. Kitoms technikoms naudojama mentelė, volelis ar kempinė. Prieš pradedant verta išsiaiškinti, kiek laiko galima formuoti užteptą medžiagą ir kada dengiamas kitas sluoksnis.
Siena turi būti sausa, tvirta ir švari, o silpnai besilaikantys senos dangos sluoksniai pašalinti. Plonai dekoratyvinei dangai reikia kruopščiai išlyginto pagrindo, ypač jei pasirinktas efektas blizgus. Faktūrinis tinkas gali paslėpti smulkius paviršiaus trūkumus, tačiau didesnius nelygumus ir įtrūkimus būtina sutvarkyti.
Gruntas parenkamas pagal sienos būklę ir naudojamos dangos reikalavimus. Kai kurioms medžiagoms reikalingas gruntas su mineraliniu užpildu, kitoms – lygus, nustatyta spalva nudažytas pagrindas. Tikslų paruošimą nurodo pasirinktos dangos gamintojas.
Prieš dekoruojant sieną, norimą spalvą ir faktūrą verta išbandyti ant tinkamai paruoštos gipskartonio plokštės. Pavyzdį apžiūrėkite būsimoje vietoje, esant dienos šviesai ir įjungus kambario šviestuvus. Taip bus lengviau įvertinti potėpių dydį, spalvos intensyvumą ir blizgesį.
Dangos priežiūra priklauso nuo jos savybių. Vienus paviršius galima valyti drėgnai, kiti jautresni trynimui. Papildomas lakas ar vaškas naudojamas tada, kai jis numatytas pasirinktoje apdailos sistemoje. Dažnai liečiamose vietose kai kurioms dekoratyvinėms dangoms rekomenduojamas apsauginis sluoksnis.
Pažeistą vietą kartais galima pataisyti atkuriant faktūrą ir potėpius, tačiau remonto nepastebimumo garantuoti negalima. Blizgiame ar tolygiame paviršiuje pataisa gali išryškėti, todėl naudinga išsaugoti spalvos kodą ir dažymo pavyzdį.
Dekoratyvinio dažymo rezultatas priklauso nuo pasiruošimo ir praktikos. Išbandžius medžiagą nedideliame plote lengviau suprasti jos savybes, pasirinkti tinkamą judesį ir nuspręsti, ar sumanytą efektą pavyks savarankiškai pakartoti visoje sienoje.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.