Daugelyje šalių medinių paviršių apdaila alyva yra įprasta kaip ir apdaila laku. Lietuvoje kol kas vyrauja tradicija medieną lakuoti, tačiau su kiekvienais metais alyvos paklausa didėja dėl kai kurių jos privalumų.

Pirmiausia, alyva vietoje lako yra pasirenkama, kai siekiama išsaugoti kiek galima natūralesnę medienos išvaizdą, tarsi ji visai niekuo nebūtų dengta. Alyva, skirtingai negu lakas, susigeria į paviršinį medienos sluoksnį, o ne padengia jo paviršių daugiau ar mažiau blizgia plėvele, atsirandančia dengiant laku. Lako sluoksnis, esantis ant medienos paviršiaus, tarsi atskiria ją nuo aplinkos; tuo tarpu paviršių impregnavus alyva išlieka tiesioginis kontaktas su medžiu, jis lengviau "kvėpuoja" taip reguliuodamas patalpos mikroklimatą.

Kitas alyvos privalumas - galimybė lengvai atnaujinti (remontuoti) atskiras paviršiaus vietas. Jei paviršius lakuotas, atskirą jo vietą remontuoti yra sudėtinga, nes lieka matyti seno ir naujai padengto lako riba, todėl tenka šlifuoti ir perlakuoti visą paviršių. Alyvos atveju nebūtina šlifuoti viso paviršiaus, pakanka pašlifuoti atnaujinamą vietą ir ją impregnuoti alyva - jos ribų padengus nesimatys. Ši atnaujinimo galimybė ypač aktuali atnaujinant laiptus, kurių kampuotą, įvairių plokštumų paviršių gana sudėtinga nušlifuoti.

Patikimesnė ir alyvuotos medienos apsauga. Kadangi alyva susigeria į paviršinį medienos sluoksnį, mechaniškai jį pažeidus, alyvos suteikta apsauga išlieka, tuo tarpu gilesnis lako įbrėžimas gali pažeisti apsauginį lako sluoksnį, o pažeidimo vietoje medienai gavus drėgmės ji pradeda keisti spalvą. Kita vertus, ant matinio alyvuoto paviršiaus mažiau matomi įbrėžimai negu ant blizgaus lakuoto.

Alyvos paprastai būna sintetinės, natūralios arba maišytos. Natūralios yra augalinės kilmės. Jų džiūvimo laikas yra ilgesnis už sintetinių, atsparumas mažesnis, o padengtą paviršių reikia periodiškai vaškuoti arba prižiūrėti kitomis specialiomis priemonėmis. Pagrindinis natūralių alyvų privalumas - ekologiškumas. Sintetinės alyvos džiūsta daug greičiau, yra atsparesnės, prižiūrimos periodiškai ištrinant paviršių ta pačia alyva (tačiau rečiau negu reikia vaškuoti natūralia alyva impregnuotą paviršių), dažnai naudojamos ir komercinės paskirties grindims alyvuoti.

Priklausomai nuo alyvos sudėties jos naudojimas skiriasi. Pateikiame 100 % sintetinės alyvos uretano pagrindu trumpą naudojimo ir priežiūros aprašymą. Alyva dengiama tris kartus. Pirmą kartą dengiant atliekamas medienos impregnavimas, alyva užtepama (skuduru, voleliu ar teptuku) per visą paviršių, kad susidarytų nedidelis jos perteklius. Po 5-10 min. alyva paskleidžiama iš mažiau sugėrusių (blizgančių) vietų į geriau sugėrusias (matines) vietas. Po 30-40 min. visas nesusigėręs alyvos perteklius nuvalomas sausu skuduru.

Praėjus 12-16 val. atliekamas pirmas apdailinis alyvavimas. Alyva įtrinama į impregnuotą paviršių, o po to paviršius iššluostomas sausu skuduru.

Praėjus 6-8 val po pirmo apdailinio alyvavimo, tokiu pačiu būdu atliekamas antras apdailinis alyvavimas. Praėjus 24 val. paviršių galima eksploatuoti.

Kasdieninė alyvuoto paviršiaus priežiūra yra tokia pati kaip ir lakuoto paviršiaus tik valant reikia vengti stiprių cheminių valymo priemonių. Alyvuotos grindys turi būti periodiškai ištrinamos alyva ir sausai iššluostomos. Tokio ištrynimo periodiškumas priklauso nuo patalpos paskirties ir jų naudojimo intensyvumo: gyvenamosiose patalpose grindys atnaujinamos kas 6-24 mėn., komercinėse kas 1-6 mėn. Po atnaujinimo grindis galima blizginti poliravimo mašina.

Balinanti alyva dažniausiai naudojama spygliuočių medienai, kad sumažinti gana įkyrų medienos geltonumą ir suteikti jai balkšvą ramų atspalvį. Rausvą atspalvį suteikianti alyva dažnai naudojama ąžuolui, kad suteikti jam taurią kiek sendintos medienos išvaizdą.

Tomas Žiburkus