Nikotinas, vanduo ir kiti tirpūs pigmentai visuomet keldavo rūpesčių tvarkant nešvarius paviršius. Anksčiau, klijinių dažų laikais, ruošiant paviršius atnaujinimui, nikotinas nusiplaudavo kartu su dažais, o galimos dėmės buvo šalinamos skystų medžiagų pagalba. Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje purvo ir riebalines dėmes buvo išvis nustota plauti, jos buvo užtepamos tonomis acetono pagrindu gamintų alkidinių dažų. Jau po vieno, daugiausia dviejų dažymų net baisiausias paviršius švytėjo sniego baltumu.

Visi žino, kad sugriežtinus reikalavimus darbo aplinkai ir medžiagų skleidžiamiems garams, alkidas ir jo mišiniai nebenaudojami vidaus apdailai. Dėl to dažnai labai sunku, o kartais ir visiškai neįmanoma pasiekti patenkinamų rezultatų atnaujinant apgadintus lubų ir sienų paviršius. Vandens pagrindu gaminti alkidiniai dažai šios problemos išspręsti nepadėjo, todėl neįsitvirtino kaip patikima alternatyva.

Taip atsitiko dėl to, kad dažuose esantis vanduo išjudina tirpiuosius pigmentus, t.y. nikotiną, tabako dervą, vandenį. Pastarieji tiesiog pakeičia naujai užteptų dažų spalvą nepriklausomai nuo sluoksnių skaičiaus.

Iki dabar šias problemas padėdavo spręsti silpnai pigmentuotas, izoliuojantis lakas. Šis produktas ir padėdavo pašalinti dėmes, ir puikiai atitiko naujuosius darbo aplinkos reikalavimus. Užteko keletą kartų panaudoti izoliuojantį laką tirpiesiems pigmentams nukenksminti, ir jau buvo galima naudoti vandens pagrindu gamintus dažus tiems paviršiams dažyti. Tačiau nors ir izoliuojančio lako poveikis buvo akivaizdus, tekdavo rimtai svarstyti, nes šis būdas - ir pakankamai sudėtingas, ir brangus.

Izoliuojantys dažai 

Naujos žaliavos įgalino gamintojus pagaminti naują gaminį. Tai matiniai pigmentuoti vandens pagrindo akriliniai emulsiniai dažai, specialių medžiagų kombinacijos dėka pasižymintys lakumu ir puikiomis izoliacinėmis savybėmis. Pakanka vieno arba dviejų sluoksnių daugumai pažeistų paviršių su tirpių pigmentų dėmėmis. Tik norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šie dažai neapsaugo nuo riebalinių dėmių ir labiausiai tinka anksčiau dažytiems tinko, betono, gipso ir pan. paviršiams.

Šie izoliuojantys dažai tinka ir sienoms, ir luboms. Ypatinga medžiagų kombinacija šiuose dažuose leidžia geriau atnaujinti paviršių negu daugelis įprastų matinių dažų. Minėtus izoliuojančius dažus galima liesti ir trinti, ir ant jo neatsiranda blizgančios dėmės ar dryžiai.

Daugelis atliktų šio gaminio bandymų parodė, kad jo naudojimo savybės, įskaitant aukščiau minėtą lakumą, geros.

Nudažius antrą kartą po 4-6 valandų pertraukos, net ypač sugadintas paviršius per vieną darbo dieną virsta nauju ir tvirtu, nereikalaujančiu papildomo dažymo. Tai leidžia teigti, kad pirmą kartą per daugelį metų mes galime pasiūlyti veiksmingą ir racionalų dėmių izoliavimo būdą.

Valymas prieš dėmių izoliavimą

Prižiūrint paviršius geras rezultatas priklauso nuo kruopštaus valymo pagrindiniais valikliais. Ta pati taisyklė galioja ir nikotinu suteptiems paviršiams. Būna atvejų, kai po gero valymo nebelieka būtinybės naudoti izoliacinius gaminius, t.y. izoliuojantį laką ar izoliuojančius dažus. Svarbu prisiminti, kad po valymo paviršius būtina nuplauti švariu vandeniu ir leisti visiškai išdžiūti. Priešingu atveju, nikotino, dervos ar purvo likučiai kartu su valiklio drėgme gali pakeisti net ir izoliaciniais gaminiais apdorotų dažytų paviršių spalvą.

Gaisro žala remontuojant

Remontuojant nuo gaisro nukentėjusius paviršius, valymas ypač svarbus. Po jo įprasta suodžių paveiktus paviršius dažyti, nes toks būdas žymiai pigesnis palyginus su nuodugniu viso paviršiaus ar net statybinės medžiagos atnaujinimu.

Naudojant izoliacinių savybių turinčius dažus daugeliu atvejų problema būtų išspręsta. Tačiau esame matę pavyzdžių, kai ir izoliacinių medžiagų naudojimas neapsaugoja nuo dėmių prasiskverbimo pro naujų dažų sluoksnius. Dažnai taip atsitinka po 6-12 mėnesių nuo atnaujinimo, ir žala auga labai pamažu. Todėl patariame būti ypač budriems tais atvejais, kai suodžių likučiai nenusivalo nuo sugadinto paviršiaus.

Taigi dažant suodinus ar kitaip gaisro sugadintus paviršius, svarbu atsižvelgti į dėmių prasiskverbimo pro naujus dažų sluoksnius galimybę, kad dažų bendrovei pavyktų išvengti atsakomybės už būsimus nuostolius prieš draudimo bendroves ir verslininkus.

Dažai naudojami kartu su izoliuojančiomis ir blokuojančiomis medžiagomis gali padėti pasiekti patenkinamo rezultato kainos ir bendrų kaštų požiūriu, tačiau vis tiek būtina atsižvelgti į būsimus nuostolius dėl dėmių prasiskverbimo. Norint gauti garantijas dėl galimo dėmių prasiskverbimo, pačios sudėtingiausios ir brangiausios išeities, kai tenka keisti patį paviršių ir jį apdoroti visomis prieinamomis priemonėmis, neišvengsime.

Pelėsis ir dumbliai ant fasadų

"Šiandien visiškai įprasta matyti pelėsį ir dumblius ant naujai dažytų fasadų. Juodos dėmelės atsiranda ant sienų, ir žalioji augmenija paplinta palei lentas. Taip atsitinka dėl keleto priežasčių:

• Didelis anglies dvideginio kiekis atmosferoje
• Švelnios žiemos
• Mažiau veiksmingi biocidai
• Rečiau naudojami algicidai arba fungicidai
• Didesnis organizmų atsparumas
• Mažiau toksinų pigmentuose .

Tuo pačiu metu vis daugiau biocidų pripažįstami kenksmingais žmonių sveikatai ir aplinkai. Dėl to dažų ir lako pramonė vis dažniau susiduria su pelėsio ir dumblių problema ir yra priversta pripažinti, kad vis daugiau biocidų laikomi kenksmingais aplinkai.  

Per pastaruosius metus, kaip minėta aukščiau, fasadų "apaugimo" problema nė kiek nesumažėjo, todėl tiekėjai ir dažų prekybos bendrovės turi priimti rimtą iššūkį!

Paminėtinos kelios pelėsio ir dumblių augimo ant fasadų sąlygos, pavyzdžiui:

• Drėgnas paviršius, kaip didelio oro drėgnumo, lietaus ar iš pamatų kylančios drėgmės rezultatas.
• Temperatūra nuo +5 iki +40oC, kai palankiausia temperatūra pelėsiams ir dumbliams vešėti yra apie +25oC.
• Pavėsis, nes pelėsis ir dumbliai neveši saulėkaitoje.
• Nejudantis oras skatina augimą.
• Maitinamosios medžiagos, iš jų pati svarbiausia ant paviršiaus susikaupęs purvas. Pelėsis gali augti net ant nešvaraus stiklo. Smulkiuose dažų įtrūkimuose auga dar greičiau, nes ten kaupiasi purvas ir drėgmė.

 Nerealu galvoti, kad dažai leis išvengti apaugimo. Kai dažų sudėtyje buvo baltojo švino ir fungicidų su gyvsidabriu, tai buvo iš dalies įmanoma. Tačiau išaugus visuomenės sąmoningumui aplinkos apsaugos atžvilgiu, neteisinga ir nerealu manyti, kad senų rūšių fungicidai būtų sugrąžinti.

Gamintojai, tiekiantys gaminius prekybai, nuolat dirba ieškodami naujų galimybių veiksmingai kovoti su problema, nekenkiant aplinkai.

Tačiau kol kas prekiautojai dažais turi prisiimti dalį atsakomybės ir padėti išvengti šios problemos bei su ja kovoti. Todėl pelėsio ir dumblių paveiktą fasadą neužtenka tik perdažyti - jie greitai prasiskverbs pro visus naujus dažų sluoksnius.

Aptikus jų požymius, svarbu juos kuo greičiau pašalinti, kad nesusidarytų vaisinga dirva tolesniam augimui. Šiuo metu dauguma tiekėjų pataria kasmet nuodugniai valyti lauko fasadus.

Paprastai tam naudojami specialūs dezinfekuojantys medžio ir plytų valikliai. Jie naudojami prieš dažant ir apdorojant sienas, betono paviršius, fasado plytas, lentas, iškabas ir t.t. arba kaip apsauginis drėgnų paviršių valiklis. Dažniausiai tai yra koncentratai, kurie maišomi su vandeniu. Vieno litro gatavo mišinio užtenka maždaug 10 m2. Mišinys purškiamas ant paviršiaus arba tepamas dažų teptuku ar šepetėliu tol, kol įsigeria. Po 1-4 dienų, priklausomai nuo apaugimo, nuosėdos nugrandomos kietu šepetėliu ir vandeniu. Paviršiai, kuriuos ketinama dažyti po tokio apdorojimo, turi būti nuplauti specialiu fasado plovikliu, šalinančiu purvą ir riebalus. Po jo būtina nuskalauti.

Žydrė Mažvilaitė, UAB "Dekogida" direktorė