Prastai prižiūrimas automobilis tam pačiam atstumui nuvažiuoti gali suvartoti dvigubai daugiau tepalų ir degalų, palyginus su tinkamai prižiūrimu. Šildymo sistema taip pat: neprižiūrima tai pačiai temperatūrai palaikyti gali naudoti net 50 proc. daugiau šilumos energijos.

 

Kas yra automobilio priežiūra? Techninės apžiūros, gedimų šalinimas, tepalų keitimas, tinkamos padangos, ratų balansavimas.

Kas yra šildymo sistemos priežiūra? Sistemos praplovimas, šilumnešio papildymas, sistemos darbą optimizuojanti įranga. Automobilio techninę būklę privaloma tikrinti kas dveji metai, o šildymo sistemos?

„Šildymo sistemose esantys nešvarumai, nuosėdos, rūdžių sankaupos trukdo sistemų darbui ir mažina prietaisų efektyvumą. Orui patenkant į sistemą, vyksta korozija, sistema išsibalansuoja ir eikvoja didesnius šilumos energijos kiekius bandydama pasiekti nustatytą patalpų temperatūrą. Dėl į sistemą patenkančio ir joje esančio oro sukeltos korozijos susidariusios ir ant šilumokaičio bei šildymo prietaisų nusėdusios rūdys mažina prietaisų efektyvumą. Vienas milimetras nuosėdų ant šildymo prietaiso sienelių jo efektyvumą sumažina dešimtadaliu", - pasakoja inžinierius.

Šildymo sistemų efektyvumas taip pat suprastėja ir dėl nuolatinio oro atsiradimo jose. Pavyzdžiui, dėl šildymo sistemoje esančio oro, prietaiso šilumos perdavimas gali sumažėti iki 80 proc. Inžinieriaus nuomone, šildymo sistemos priežiūra nėra sudėtinga, bet šį darbą turi atlikti ne atsitiktiniai „reguliuotojai", o sistemą suprantantys žmonės.

 

Vienvamzdė šildymo sistema ir jos balansavimas

Daugelyje daugiabučių yra vienvamzdė šildymo sistema. T.y. dažniausiai visi šildymo prietaisai prijungti prie  „П" formos stovo ir vanduo arba šilumnešis teka nuo vieno radiatoriaus į kitą. Kokios temperatūros vanduo pasiekia radiatorių, tiek jis ir šyla. Esant šio tipo šildymo sistemai, kai kurie šildymo prietaisai gali atiduoti per daug šilumos (patalpoje bus per karšta), o kiti - mažiau (patalpoje bus vėsu), todėl keisti šildymo prietaisų tipo ar didinti jų sekcijų skaičių, neatlikus hidraulinio tokio pokyčio skaičiavimų, neleidžiama. Tai galima atlikti tik parengus projektą ir suderinus su pastatą aptarnaujančios įmonės specialistais.

Labai dažnai prasto radiatorių šildymo priežastis yra nesubalansuota šildymo sistema - vanduo cirkuliuoja ne ten, kur reikia, o ten kur jam patogiau, kur sutinka mažiausią pasipriešinimą. Dėl to ir turime situaciją, kai stovai, esantys arčiau šilumos mazgo, šyla labiau nei nutolę.

Vienvamzdėse šildymo sistemose vieno stovo radiatoriai sujungti nuosekliai ir vanduo (šilumnešis) per juos cirkuliuoja iš vieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) į kitą.

 

Paprasčiausias, bet gana efektyvus šildymo sistemos optimizavimo būdas yra subalansuoti šildymo sistemos stovus ant jų sumontuojant rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus (automatinius srauto ribojimo vožtuvus). Tiek rankiniai, tiek automatiniai balansiniai vožtuvai turi būti ne tik sumontuoti, tačiau ir tesingai sureguliuoti. Dėl to nesvarbu, kokio tipo yra balansiniai vožtuvai, jie turi turėti matavimo antgalius, prie kurių prijungus specialią balansavimui skirtą įrangą, būtų galimybė tiksliai išmatuoti, ar stove yra toks vandens srautas, koks numatytas pagal skaičiavimus, pagal stovų radiatorių galias.

Paprastai teigiama, kad automatinių srauto ribojimo vožtuvų nereikia balansuoti, užtenka tik nustatyti reikiamą srautą, tačiau visada rekomenduojama dar ir pasitikrinti pamatuojant, koks srautas realiai nustatytas. Labai dažnai randama, kad nėra tokio srauto koks nustatytas ir to priežastis yra montavimo klaidos, oro kamščiai, užsiteršę vamzdžiai ir panašiai. Balansinius vožtuvus rekomenduojama rinktis tokios konstrukcijos, kad eksploatuojant sistemą, pastarieji nesudarytų nepatogumų ir papildomų problemų,  pavyzdžiui, praplaunant sistemą. Renkantis balansinius vožtuvus reiktų įvertinti, kad jie būtų pilno uždarymo, turėtų išankstinio nustatymo ir fiksavimo funkcijas, būtų galima išmatuoti jų slėgio nuostolius, srautą ir esamą šilumnešio temperatūrą.

a) STAD rankinis balansinis vožtuvas, b) TBV-CMP automatinis srauto ribojimo vožtuvas.

 

Kai kurios įmonės šiandien savo klientams gali pasiūlyti aukštos kokybės tiek rankinius balansinius vožtuvus, tiek automatinius srauto ribojimo vožtuvus, kurių pagrindiniai privalumai yra:

• tikslus srauto nustatymas;
• pasvirusi reguliavimo ašis, minimalus hidraulinis pasipriešinimas sistemoje;
• pilno uždarymo galimybė;
• matavimo antgaliai;
• galimybė prijungti balansavimo aparatą ir atlikti srauto, slėgio nuostolių ir temperatūros matavimus;
• galimybė atlikti sistemos diagnostiką;
• vožtuvų korpusas pagamintas iš metalų lydinio ypač atsparaus cinko korozijai;

Balansuojant vien tik šildymo sistemos stovus, užtikrinamas visų stovų tarpusavio hidraulinis balansas ir išsprendžiama problema, kai vieni stovai šyla, o kiti - ne.

Tačiau, kai balansuojami tik stovai, susidaro situacija, kad stovai bus subalansuoti, o šildymo prietaisai, t.y. radiatoriai - ne. Prie radiatorių rekomenduojama montuoti didelio pralaidumo termostatinius vožtuvus arba trieigius termostatinius vožtuvus su termostatinėmis galvomis, matuojančiomis patalpos temperatūrą. Priklausomai nuo jų jautrumo ir konstrukcijos, patalpos temperatūra palaikoma tolygi ir neperkaitinama, tuo pačiu neeikvojama šilumos energija.Ttermostatinės galvos turi A energinės klasės sertifikatus. Pagrindiniai termostatinių galvų privalumai:

• specialiu skysčiu užpildytas termostatas;
• didelė spaudimo jėga;
• tikslus reguliavimas;
• vidiniai ir išoriniai energijos ribotuvai;

Termostatinė galva K.

 

Vienvamzdės šildymo sistemos balansavimas atliekamas tik tada, kai sistemoje pabaigti montavimo darbai, sistema švari, įskaitant ir filtrus, iš sistemos pašalintas oras ir, jei yra, visos termostatinės galvos nuimtos nuo termostatinių vožtuvų. Teisingai subalansuota šildymo sistema yra tada, kai srautai kiekviename stove sureguliuojami balansinių vožtuvų pagalba sukuriant minimalius pasipriešinimus ir siurblys nustatomas dirbti reikiamu minimaliu galingumu. Atlikus sistemos balansavimo darbus, užpildomas balansavimo protokolas, kuriame matomi sumontuotų balansinių vožtuvų tipai, skersmenys, sureguliuoti ir išmatuoti faktiniai srautai stovuose, vožtuvų nustatymo padėtys, jų slėgio nuostoliai.

 

Kad šildymo sistema veiktų gerai

Šildymo sistemos kokybišką darbą ir tuo pačiu mažesnes šilumos energijos sąnaudas užtikrina nebrangūs, bet efektyvūs ir nesunkiai įdiegiami sprendimai: tai išsiplėtimo indai ir oro bei purvo šalinimo prietaisai - separatoriai.

 

Išsiplėtimo indas šildymo sistemoje

Kad šildymo sistemoje, kurioje numatytas šilumokaitis, būtų palaikomas reikiamas slėgis, turi būti sumontuotas išsiplėtimo indas. Kam jis reikalingas ir kaip veikia?

Šildymo sistemoje didėjant šilumnešio temperatūrai, didėja ir vandens tūris, o jam vėstant  tūris šildymo sistemoje mažėja. Kad būtų kompensuotas šilumnešio tūrio kitimas, šildymo sitemoje turi būti naudojamas išsiplėtimo indas. Išsiplėtimo indo viduje būna membrana arba kamera, kuri dalija indą į dvi dalis. Vienoje dalyje yra šildymo sistemos vanduo, kitoje - oro kišenė pripilyta oro arba azoto dujų. Didėjant šilumos nešėjo temperatūrai, didėja ir jo tūris, spausdamas membraną ar kamerą jis suspaudžia „oro kišenę", taip leisdamas pertekliniam vandens tūriui patekti į išsiplėtimo indą. Kai šilumnešio  temperatura mažėja, vandens tūris taip pat mažėja ir suspausta „oro kišenė" išstumia perteklinį vandens kiekį iš išsiplėtimo indo.  Taip užtikrinamas reikalingas vandens kiekis sistemoje ir sistemos statinis slėgis.

Labai svarbi yra teisinga išsiplėtimo indo priežiūra, tiksliau, „oro kišenės" slėgio inde kontrolė. Paprastai tai turėtų būti atliekama kas pusę ar vienerius metus. Neteisingai prižiūrimas išsiplėtimo indas gali būti oro atsiradimo sistemoje, nuolatinio vandens į sistemą papildymo ar apsauginio vožtuvo suveikimo priežastimi.

SVARBU 1 mm storio apnašų sluoksnis ant šilumokaičio, jo efektyvumą sumažina apie 9 proc.

„Oro kišenės" slėgį išsiplėtimo inde reikia matuoti, kai išsiplėtimo indas tuščias, t.y. kai iš indo išleistas visas vanduo.

Standartinių membraninių išsiplėtimo indų oro slėgis paprastai per metus gali sumažėti iki 20 ir daugiau proc., tokius indus reikia tikrinti praktiškai prieš kiekvieną šildymo sezoną.

 

Oro šalinimo prietaisai arba atskirtuvai-separatoriai

Oras šildymo sistemoje atsiranda dėl daugelio priežasčių: dėl vandenyje ištirpusių dujų, oro, likusio sistemoje po jos pirminio užpildymo, jo atsiranda dėl nekokybiškų išsiplėtimo indų, oro difuzijos bei oro pasiurbimo dėl vakuumo susidarymo. Nemažai oro į sistemą patenka kiekvieną kartą, kai sistema sustabdoma ir atliekami jos remonto darbai bei užpildant sistemą šildymo sezono pradžioje.

Apskaičiuota, kad dėl oro burbulų arba kamščių šilumos perdavimas gali sumažėti iki 80 proc.

Jeigu sistemoje yra mikro burbulų atskirtuvas - separatorius, šilumnešio srautui tekant per specialios konstrukcijos srautą lėtinantį separatorių, oro burbuliukai dėl tangentinių jėgų nuo vandens paviršiaus atsiskiria, prilimpa prie specialios konstrukcijos tinklelio, sulimpa į didesnius oro burbulus ir pašalinami iš sistemos. Mikroburbulų separatorius efektyviai veikia tada, kai dirba siurblys, vadinasi, jis savo funkcijas atlieka nuolatos. Priešingai negu automatiniuose nuorintojuose, kurie montuojami aukščiausiose sistemos vietose ir efektyviausiai veikia tik tada, kai sistema užpildoma vandeniu arba kai šildymo sistemos siurblys išjungtas. Šiuo atveju oro burbuliukai, nešami srauto, neturi galimybės pakilti ir pasišalinti per automatinius nuorintojus.

Modernus oro separatorius yra specialios formos, oro mikroburbulai surenkami iš vandens ir mentelėmis, išdėstytomis spirale, nukreipiami į viršų. Oro šalinimo mechanizmas surinktą orą automatiškai pašalina iš sistemos.

 

Mikroburbulų separatorius turi būti montuojamas šildymo sistemoje ant padavimo linijos po šilumokaičio arba po katilo, t.y. ten, kur šilumnešio temperatūra  yra aukščiausia.

 

Purvo atskirtuvai-separatoriai

Kiek šildymo sistemoje susirenka purvo nuosėdų, priklauso nuo sistemos, jos priežiūros. Jei joje kas nors keičiama, atnaujinama, joje montuojami nauji prietaisai, visada rekomenduojama ją praplauti tiek vandeniu, tiek specialiai skirtais chemikalais. Jei sistemoje yra išsiplėtimo indas, jei jis veikia kokybiškai, purvo beveik nesusidaro. Patikrinti sistemos švarą rekomenduojama prieš kiekvieną šildymo sezoną. Šildymo sistemą rekomenduojama tikrinti prieš kiekvieną šildymo sezoną  ir kas 2-3 metus praplauti. Ši rekomendacija taikytina ne tik daugiabučių sistemoms, bet ir individualiai namo šildymo sistemai.

Kad sistema efektyviai veiktų visą šildymo sezoną, joje rekomenduojama sumontuoti purvo atskirtuvus arba taip vadinamus purvo separatorius. Jie reikalingi todėl, kad standartiniai grubaus valymo filtrai užsiteršia ir dėl to sumažėja šilumnešio srautas, dėl to neteisingai veikia šildymo sistema ir sumažėja šildymo prietaisų efektyvumas.   Purvo separatorių pranašumas yra jei jie neturi galimybės užsikimšti, tad šilumnešio srautas niekada nesumažėja. Kad iš separatoriaus būtų galima pašalinti surinktą purvą, šildymo sistemos stabdyti nereikia, tereikia atidaryti išleidimo vožtuvą ir su vandeniu pašalinti purvą.

Purvo separatoriai gali būti montuojami bet kuriame šilumos punkte ant šildymo sistemos grįžtamosios linijos prieš šilumokaitį ar kitą šilumos gamybos įrenginį.

 

Nesubalansavus hidraulikos, šildymo sistema niekada neveiks taip, kaip numatyta ir tikimasi. Pastaruoju metu du trečdaliai problemų, trukdančių užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą, kyla dėl nesubalansuotų sistemų. O kad sistema veiktų nepriekaištingai, siūlome sistemose numatyti papildomą įrangą - išsiplėtimo indus, oro bei purvo atskirtuvus-separatorius.

Teisingai subalansuota ir kokybiška, net ir seno tipo vienvamzdė šildymo sistema, gali sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos. Čia ir yra atsakymas į klausimą, kodėl nešyla radiatoriai ir kodėl daug mokame už šildymą. Pirmiausia reiktų žiūrėti ne į kuro kainas, o į šildymo sistemos kokybę - mes ją, skirtingai nuo kuro kainų, galime keisti. Ir ne taip brangiai, kaip kartais atrodo. Gal dėl to šildymo sistemų balansavimas ir tobulinimas ir nėra tokie populiarūs?

 

Viemvamzdės šildymos sistemos modernizavimas ir keitimas į dvivamzdę

Seno tipo vienvamzdės šildymo sistemos renovuojamos keliais būdais. Ant stovų galima sumontuoti rankinius arba automatinius balansinius vožtuvus, dar vadinamus srauto ribojimo vožtuvais.

Kitas variantas - sumontuoti ne tik minėtus vožtuvus, bet ir prie radiatorių sumontuoti didesnio pralaidumo dvieigius ar trieigius termostatinius ventilius.

Tačiau dėl vienvamzdės sistemos veikimo principo, net ir naudojant modernius sprendimus ir įrengus automatinius balansinius vožtuvus, vidutiniškai galima sutaupyti tik apie 10-15 proc. energijos.

Todėl, jei tik įmanoma, rekomenduojama vienvamzdę šildymo sistemą keisti dvivamzde ir prie radiatorių sumontuoti termostatinius vožtuvus su išankstiniais nustatymais, kurių pagalba tampa įmanoma į kiekvieną radiatorių  nustatyti reikiamą šilumnešio srautą ir taip teisingai jį reguliuoti. Ant stovų sumontuoti rankinius balansinius vožtuvus, kad būtų galima subalansuoti kiekvieną stovą atskirai, reikalui esant atlikti sistemos diagnostiką ir patikrą. Gali būti, kad dar papildomai reikia numatyti slėgio skirtumo reguliatorius, kurių pagalba kontroliuojamas slėgio skirtumas. Tačiau tai, dar projektavimo metu, atlikus hidraulikos skiačiavimus, reikia nuspręsti, reikalinga, ar ne. Slėgio skirtumo reguliatorius būtina numatyti tuo atveju, kai yra tikimybė, kad prie dalinio sistemos apkrovimo radiatorių termostatiniai vožtuvai gali pradėti „triukšmauti". Tačiau, kaip minėjau tai turi būti skaičiuojama ir įvertinama projektavimo metu.

Dvivamzdė šildymo sistema su termostatiniais vožtuvais su išankstiniais nustatymais V-exact II ir slėgio skirtumo reguliatoriais ant stovų.

 

Šiuo metu rinka jau gali pasiūlyti dar geresnį sprendimą - naujos technologijos radiatorių termostatinius vožtuvus A-exact su automatiniu srauto ribojimu, kuriuos parenkant nereikalingi sudėtingi skaičiavimai ir tikimybė neteisingai parinkti vožtuvus išnyksta, lengvai ir tiksliai sureguliuojami šilumnešio srautai į kiekvieną radiatorių, srautas per radiatorių niekada neviršija nustatyto, todėl gauname kokybišką ir tikslų reguliavimą. A-exact termostatiniai vožtuvai pasižymi itin tyliu darbu (iki 60kPa)  net ir nenaudojant slėgio skirtumo reguliatorių.

A-exact radiatorių termostatinis vožtuvas su automatiniu srauto ribojimu.

 

Dvivamzdė šildymo sistema su A-exact termostatiniais vožtuvais: 1. A-exact termostatinis vožtuvas su automatiniu srauto ribojimu 2. Regutec/ Regulux grįžtamo srauto ventilis 3. STAD/ STAF balansinis vožtuvas.

 

Taigi keičiant vienvamzdę sistemą į dvivamzdę, prie radiatorių sumontavus termostatinius ventilius, o ant stovų - balansinius vožtuvus ir teisingai subalansavus visą sistemą, tolygiai paskirstomas šilumos kiekis ir stovuose, ir butuose. Šiuo atveju galima atskirai reguliuoti kiekvieną radiatorių pagal poreikius, net ir pakeitus bute radiatorių žymiai neišsibalansuoja visa sistema, kaip kad nutinka vienvamzdėje sistemoje.

Šis šildymo sistemos atnaujinimo būdas yra brangesnis negu tik modernizuojant vienvamzdę sistemą, nes reikalinga numatyti dar vieną stovo vamzdį lygiagrečiai esančiam ir padaryti radiatorių perjungimą, kad kiekvienas radiatorius būtų prijungtas prie stovo paduodamo ir grįžtamo srauto vamzdžių.

Jei vamzdynas senos vienvamzdės sistemos labai prastos būklės, tai jį visą reikia keisti ir tada tikrai reiktų stipriai pagalvoti ar neverta dar papildomai investuoti ir padaryti lengviau ir tiksliau reguliuojamą dvivamzdę šildymo sistemą.

Keičiant vienvamzdę į dvivamzdę, be sistemos balansavimo ir termostatinių ventilių ant radiatorių bei stovų, galima dar butuose įrengti apskaitos prietaisus, įdiegti automatizuotą energijos apskaitos sistemą.

Dvivamzdėse šildymo sistemose sumontavus šiuolaikišką modernią balansavimo ir reguliavimo įrangą, galima taupyti net iki 35 proc. ir daugiau suvartojamos energijos.

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.