Šiame straipsnyje panagrinėsime centralizuoto šildymo sistemas, šilumos skaitiklių ir šilumos daviklių technines galimybes bei ekonominę naudą.

Daugelio būstų daugiabučiuose savininkai yra nepatenkinti didelėmis sąskaitomis už šildymą ir mano, jog, jei bute būtų individuali šilumos apskaita, už šildymą reiktų mokėti mažiau. Ar iš tiesų taip yra?

Šilumos apskaita daugiabučiuose

Šilumos apskaita reikalinga tam, kad, remiantis matavimų rezultatais, būtų galima tiksliai žinoti pateiktos šilumos energijos kiekius, palyginti su temperatūra kambariuose, pagrįsti sprendimus dėl taupaus šilumos energijos vartojimo ir racionalių investicijų.

Įdomus tyrimas buvo atliktas Švedijoje, dr. Simon Siggelsten. Mokslininkas nagrinėjo šilumos pasiskirstymą 16-os butų name. Pasirodė, kad iš 16 butų 7-ių butų savininkų sąskaitos buvo mažesnės nei jie faktiškai sunaudojo šilumos, o 9 butų savininkai už šildymą sumokėjo daugiau nei turėjo. Vienas iš namo butų faktiškai buvo nešildomas ir teorinė vidutinė temperatūra jame pagal pateiktą šilumos kiekį turėjo siekti 6,2°C, tačiau faktinė temperatūra buvo 19,3°C. Sąskaitos dydis už šildymą šiam butui siekė vos 6 procentus realaus bute sunaudoto šilumos kiekio. 9 butų šildymo sąskaitos buvo didesnės nei faktiškai sunaudojo šilumos, t.y., sąskaitos buvo 9-36 procentų didesnės nei turėjo būti, o likusių 7 butų sąskaitos už šilumą buvo nuo 11 iki 94 procentų mažesnės nei turėtų.

Prof. Rimantas Gatautis teigia, jog „nėra pagrindo manyti, kad panašų tyrimą atlikus Lietuvos daugiabučiuose būtų gautas kitoks rezultatas".

Dėl šios priežasties senos statybos daugiabučiuose šilumos apskaita vykdoma tik namo šilumos įvade, o pateiktos šilumos kiekis išdalinamas proporcingai buto plotui. Savaime aišku, šiuo atveju šilumos energijos apskaita negarantuoja teisingos sąskaitos už šildymą. Taip yra dėl to, kad Lietuvos daugiabučiuose, pastatytuose 1961-1996 metais vyrauja vienvamzdė „П" formos šildymo sistema, kai praeinantis per stovus šilumnešis vienus butus pasiekia šiltesnis, kitus - atvėsęs. Reguliuoti šilumos srauto radiatoriuose negalima, kad nebūtų išreguliuotas šilumos srautas tiekiamas į visus prietaisus prijungtus prie stovo. Esant šio tipo šildymo sistemai, kai kurie šildymo prietaisai gali atiduoti per daug šilumos (patalpoje per karšta), o kiti - mažiau (patalpoje vėsu), todėl keisti šildymo prietaisų tipo ar didinti jų sekcijų skaičiaus, neatlikus hidraulinio tokio pokyčio skaičiavimo, neleidžiama.

Prof. R. Gatautis teigia, kad „daugiabučiuose namuose statytuose iki 1993 metų, praktiškai nėra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu. Šilumos daliklių sistemos diegimas sistemoje, kuri neturi reguliavimo galimybių, neturi prasmės. Individualūs šilumos skaitikliai ar šilumos dalikliai gali apskaityti tik apie pusę daugiabutyje
sunaudojamos šilumos. Šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai užtikrinti, pastato bendrųjų patalpų šildymui yra apskaitoma atskirai. Vartotojų lūkestis, kad įdiegus papildomą patalpų šildymui suvartojamos šilumos apskaitą, jie taps nepriklausomi nuo kaimynų ir nuo atsakomybės už visą pastate sunaudojamą šilumą, yra klaidingas".
Netolygus šilumos pasiskirstymas nesubalansuotoje daugiabučio vienvamzdėje šildymo sistemoje.

Senų daugiabučių gyventojai, norintys, kad jų butai būtų šildomi tolygiau, raginami bent subalansuoti šildymo sistemą. Hidraulinis šildymo sistemos balansavimas atliekamas atskirai arba modernizuojant šilumos punktą, tai vadinamoji mažoji renovacija, remiama valstybės. Norint pasinaudoti mažosios renovacijos programa, reikia modernizuoti šilumos punkto automatiką ir įrengti stovų balansavimo įrangą. Šilumos punktas turi būti automatizuotas, kad šilumos energija būtų tiekiama atsižvelgiant į lauko temperatūrą, antraip ją tenka nustatinėti rankiniu būdu, o tai yra šilumos švaistymas.

Yra galimybė rekonstruoti visą namo šildymo sistemą į dvivamzdę, įrengiant prie stovų balansinius ventilius, termostatus prie radiatorių, tada galima reguliuoti radiatoriumi atiduodamą šilumos srautą, o kartu ir oro temperatūrą patalpoje bei įdiegti šilumos apskaitos prietaisus. Tiesa, toks šildymo sistemos modernizavimas ganėtinai brangus, ekonomiškai neatsiperkantis, bet atsiranda galimybė prie šildymo prietaiso įrengti reguliavimo ir apskaitos prietaisus - tokiu atveju matysime suvartotą šilumos kiekį per parą, savaitę ar mėnesį. Drauge išvengtume vienų butų perkaitinimo, o kitų - neprišildymo.

Naujuose ar modernizuotuose daugiabučiuose įrengiama kolektorinė šildymo sistema,

kuomet kiekvienas butas yra visiškai autonomiškas, galima įsirengti radiatorinį ar grindinį šildymą. Mokama tiksliai už bute suvartotą šilumos kiekį pagal kolektoriaus spintelėje sumontuoto apskaitos prietaiso parodymus.

Šilumos apskaitos prietaisai - tai skaitikliai ir dalikliai. Kur jia naudojami ir kuo naudingi?

Šilumos skaitikliai

Buitinis šilumos skaitiklis ir daliklis yra skirtingi individualūs šilumos apskaitos prietaisai, tačiau abu atlieka tą pačią funkciją, t. y., matuoja suvartotą šilumos kiekį ir surinktus duomenis nuotoliniu būdu perduoda šilumos tiekėjui.

Svarbu suprasti, kad skirtingi apskaitos prietaisai yra skirti matuoti šilumos energijos suvartojimą butuose ar kitose patalpose, turinčiuose skirtingo tipo vidaus šildymo sistemas. Dėl šios priežasties Šilumos ūkio įstatyme ir yra įteisinti kelių tipų prietaisai (buitiniai šilumos skaitikliai ir šilumos dalikliai) tai pačiai funkcijai atlikti, priklausomai nuo to, kokio tipo šildymo sistema įrengta konkrečiame pastate.

Kaip nurodė AB „Vilniaus šilumos tinklai", Vilniuje dažniausiai pasitaikančios vidaus šildymo sistemos yra trijų tipų: vienvamzdė, dvivamzdė ir kolektorinė. Nuo to, kokia šildymo sistema yra pastate, priklauso, koks individualios šilumos apskaitos prietaisas gali būti montuojamas. Senos statybos pastatuose, turinčiuose vienvamzdę arba dvivamzdę vidaus šildymo sistemą, gali būti montuojami tik šilumos dalikliai. Naujesniuose ar šiuo metu statomuose daugiabučiuose, turinčiuose kolektorinę vidaus šildymo sistemą, montuojami buitiniai šilumos skaitikliai.

Taip pat skiriasi ir šių prietaisų montavimo vieta. Buitiniai šilumos skaitikliai gali būti montuojami laiptinėse esančiose kolektorinėse spintose ar kai kuriais atvejais pačiuose butuose / patalpose, o šilumos dalikliai - ant kiekvieno radiatoriaus.

Kaip minėjome, tiek šilumos dalikliai, tiek skaitikliai atlieka tą pačią funkciją - matuoja individualų šilumos suvartojimą.

Šilumos apskaitos prietaisai turi būti sertifikuoti ir patikimi, jie paprastai naudojami ne vienoje Europos Sąjungos šalyje. Buitinis šilumos skaitiklis matuoja šilumos srautą, patenkantį į konkretų butą / patalpą ir duomenis perduoda pasirinkta technologija, pavyzdžiui, mobiliuoju ryšiu. O šilumos daliklis, sumontuotas ant šildymo prietaiso paviršiaus, matuoja šildymo prietaiso atiduodamos aplinkai šilumos kiekį, kuris yra proporcingas temperatūrų skirtumui tarp šildymo prietaiso paviršiaus ir aplinkos.

Buitinio šilumos skaitiklio ar daliklio tarnavimo laikas - ne mažiau nei 10 metų. Po šio laikotarpio jie keičiami naujais. Vidutinė skaitiklio kaina rinkoje, priklausomai nuo gamintojo ir techninių savybių, gali svyruoti nuo 190 iki 330 Eur, daliklio - nuo 20 iki 100 Eur.

Daugiabučių šilumos skaitikliai

Visais atvejais šilumos suvartojimą daugiabučiame name fiksuoja įvadinis šilumos skaitiklis, kuris parodo bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate. Atsižvelgiant į konkrečiame pastate įrengtą vidaus šildymo sistemos tipą, bendras suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vadovaujantis šilumos paskirstymo metodais, patvirtintais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT). Jei pastate įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai, jų rodmenys įvertinami paskirstant šilumą to daugiabučio vartotojams.

Jeigu pastate yra įrengti individualūs šilumos apskaitos prietaisai, iš įvadinio šilumos skaitiklio, kuris fiksuoja bendrą suvartotą šilumos energijos kiekį visame pastate, rodmenų atimamas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti, cirkuliacijai ir pagal individualių šilumos apskaitos prietaisų rodmenis suvartotas šilumos kiekis konkrečioms patalpoms šildyti. Likęs šilumos kiekis priskiriamas bendrosioms reikmėms ir paskirstomas kiekvienam butui pagal plotą. Taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 3 (buitiniams skaitikliams), o šilumos dalikliams - Nr. 6.

Neaišku, kaip yra kituose miestuose, bet Vilniaus miesto savivaldybės Taryba 2024 metų pabaigoje nustatė neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, t. y. šilumos skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo sistema ir šilumos daliklių aptarnavimo mokesčius ir jų dydžius.

AB „Vilniaus šilumos tinklai" akcentuoja, kad į mėnesinį buitinių šilumos skaitiklių ar daliklių aptarnavimo mokestį įeina ne tik prietaiso kaina rinkoje, montavimo išlaidos, priežiūra, bet ir ryšio paslaugos. Duomenys apie šilumos suvartojimą šilumos tiekėjus pasiekia nuotoliniu ryšiu, kuris taip pat kainuoja. Taip pat, pasibaigus skaitiklio ar daliklio gamintojo laikui, skaitikliai yra automatiškai keičiami ir tai taip pat įskaičiuojama į mėnesinį aptarnavimo mokestį. Įmonė akcentuoja, jog šilumos skaitiklio ar daliklio mokesčio dydis apskaičiuojamas griežtai laikantis VERT patvirtintos metodikos ir tvirtinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos.

Vilniaus mieste yra apie 200 pastatų, kuriuose yra įrengti šilumos dalikliai ir kuriems šilumos suvartojimas apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 6. Taip pat sostinėje yra apie 1000 pastatų, kuriuose įrengti buitiniai šilumos skaitikliai, tokiu atveju šilumos suvartojimas yra apskaičiuojamas pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 3. Šie individualios apskaitos prietaisai AB „Vilniaus šilumos tinklai" nepriklauso, todėl nuotolinio aptarnavimo mokestis netaikomas, tačiau, kaip sakė įmonės atstovai, reiktų atkreipti dėmesį į tai, jog sugedus tokiam šilumos apskaitos prietaisui vartotojams tenka patiems rūpintis jo pakeitimu.

Po aptarnavimo mokesčio patvirtinimo, kuris įsigaliojo 2025 m. sausio 1 d., AB „Vilniaus šilumos tinklų" įrengiamų skaitiklių skaičių lems naujų daugiabučių statybos tempas ir esamų daugiabučių gyventojų pageidavimai bei sprendimai įrengti šilumos daliklius (ten, kur yra techninės galimybės) ar šilumos skaitiklius.

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad naujai statomuose daugiabučiuose namuose ar kituose pastatuose centralizuotos šilumos tiekėjai privalo įrengti buitinius šilumos skaitiklius.

Šilumos punktas su nepriklausoma šildymo sistema.

Seniau pastatytuose daugiabučiuose namuose gyventojų pageidavimu (50 proc. + 1 balsas), jeigu leidžia techninės galimybės, gali būti įrengiami buitiniai šilumos skaitikliai arba dalikliai. Taigi šilumos dalikliai ar skaitikliai senos statybos namuose nėra privalomi ir priklauso nuo gyventojų sprendimo bei iniciatyvos, o kai kuriais atvejais jie ekonomiškai netikslingi.

Ar šilumos apskaita lemia sąskaitos už šildymą dydį

Ne vienam daugiabučio gyventojui kyla klausimas, ar šilumos dalikliai bei skaitikliai gali sumažinti sąskaitas už centralizuotai tiekiamą šildymą? Ar skiriasi šilumos suvartojimas naujos statybos atskirame tokio pat ploto bute ir senos statybos bute daugiabutyje, kuriame modernizuota šildymo sistema ir įdiegti dalikliai? Jei skiriasi, tai kiek ir kodėl?

Keliant šiuos klausimus, svarbu suprasti, kad sąskaitos už šildymą dydį lemia keli skirtingi faktoriai: ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas jos kiekis. Savo ruožtu jis priklauso nuo lauko oro temperatūros, šildomo pastato energinio efektyvumo ir individualių vartojimo įpročių.

Jeigu lauko oro temperatūrai įtakos daryti negalime, tai pastato energinis efektyvumas priklauso nuo gyventojų sąmoningumo ir noro šilumos energiją vartoti efektyviai. Nepriklausomai, ar individualūs šilumos apskaitos prietaisai įrengti, ar ne, naujų ir renovuotų daugiabučių namų gyventojų sąskaitos už šildymą yra vidutiniškai bent 40 proc. mažesnės nei sąskaitos senuose daugiabučiuose.

Visi žmonės skirtingi ir turi skirtingus vartojimo įpročius: vieni komfortiškiau jaučiasi, kai namuose labai šilta, kitiems, priešingai, patinka žemesnė temperatūra. Tokiu atveju individualūs šilumos apskaitos prietaisai drauge su termostatais suteikia galimybę taupyti šilumos energiją, pasirenkant priimtiniausią patalpų temperatūrą ir jų neperšildant ar neperšaldant.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, kuriose yra pateiktas šilumos sutaupymų, įsirengus individualius šilumos skaitiklius skaičiavimo metodas, yra įvertinta, kad įrengus individualius šilumos apskaitos prietaisus būtų galima sutaupyti iki 5 procentų nuo pastato bendro metinio energijos šildymui suvartojimo (vertinimui imant 3 paskutinių metų faktinio šilumos suvartojimo šildymui vidurkį).

Kai su individualiais šilumos apskaitos prietaisais yra įdiegiami termostatai - temperatūros reguliatoriai, tokiu atveju atsiranda daugiau komforto ir aiškumo, kiek sunaudojame ir už ką mokame. Kitaip sakant, šildymo kokybė tampa artimiausia pageidaujamai, deja, šildymo kaina nuo to nepriklauso, nes daugiabučių gyventojai praktiškai neturi galimybės rinktis centralizuotos šilumos tiekėjo.

ASA.LT informacija ir nuotraukos