Trinkelių klojimas prie namo, sodo takelių įrengimas ar aikštelės poilsiui, pavyzdžiui, šalia kepsninės, – tai ne tik estetikos klausimas, bet ir būdas sukurti tvarkingą, patogią bei ilgaamžę aplinką. Trinkelių danga leidžia aiškiai apibrėžti erdves, užtikrinti saugų ir švarų judėjimą bei vizualiai pagerinti viso kiemo išvaizdą. Nors kai kurie pasirenka trinkeles kloti patys, šis procesas reikalauja techninių žinių, tikslumo ir specialių įgūdžių – tik tada rezultatas bus tikrai kokybiškas.

Betoninių trinkelių klojimas ant skaldos- smėlio pagrindo. Pats pigiausias trinkelių klojimo būdas didesniuose plotuose. Tinkamesnis būdas pėsčiųjų judėjimui.

Prieš pradedant kloti trinkeles, būtina tinkamai paruošti paviršių: pašalinti augaliją, sulyginti reljefą ir aiškiai pažymėti būsimos dangos ribas. Tada formuojamas pagrindas iš smėlio, žvyro ar atsijų – jis turi būti pakankamai tvirtas, kad išlaikytų trinkeles nejudančias daugelį metų. Nuo pagrindo kokybės tiesiogiai priklauso, ar trinkelės laikui bėgant nesusės, neišsikraipys ir nepraras savo pirminės formos.

Klojimo metu parenkamas trinkelių raštas ir forma, dėmesys skiriamas ne tik paviršiaus lygiui, bet ir tarpų tolygumui. Tarpeliai tarp plytelių paprastai užpildomi sausomis, sijotomis medžiagomis – dažniausiai smėliu ar atsijomis. Tai padeda apsaugoti grindinį nuo vandens prasiskverbimo, augalų dygimo bei neleidžia plytelėms išsijudinti.

Trinkelių parinkimas

Trinkelių pasirinkimas priklauso nuo kelių esminių veiksnių: dangos paskirties, apkrovų, kurioms ji bus veikiama, estetikos, ilgaamžiškumo ir, žinoma, kainos. Kuo didesni lūkesčiai dėl patvarumo ir vizualinio poveikio, tuo svarbesnė tampa medžiagos rūšis, trinkelių storis ir klojimo būdas. Dažniausiai naudojamos pigiausios betoninės trinkelės, gana populiarios vidutinės+klasės klinkerio trinkelės, brangiausios  natūralaus akmens trinkelės.

Betoninės trinkelės

Renkantis trinkeles iš betono, labai svarbu atskirti dvi pagrindines gamybos technologijas – presavimą ir liejimą.

• Presuotos trinkelės gaminamos sausą betono mišinį spaudžiant formose esant aukštam slėgiui. Tokia technologija leidžia išgauti labai tankų, mažai porėtą ir mechaniškai atsparų gaminį, kuris puikiai tinka ne tik pėsčiųjų zonoms, bet ir automobilių stovėjimo aikštelėms ar pravažiavimams. Šios trinkelės tarnauja ilgai, jų paviršius lygus, atsparus šalčiui ir dilimui.

Pigios lietos betoninės trinkelės

• Lietos trinkelės gaminamos skystesnį betoną supilant į formas ir leidžiant jam sustingti. Šio proceso metu dažniausiai nesinaudojama spaudimu, todėl medžiaga išlieka poringesnė ir mažiau tanki. Tokios trinkelės dažnai turi ryškesnį paviršiaus dekorą, tačiau yra jautresnės klimato poveikiui ir greičiau dėvisi. Dėl to lietos trinkelės tinka tik mažai apkrautoms zonoms – sodo takeliams, dekoratyviniams kiemeliams, vietoms be transporto judėjimo.

Klinkerinės trinkelės

Klinkerinės trinkelės – tai degto molio gaminys, išsiskiriantis ilgaamžiškumu, vizualiniu pastovumu ir atsparumu aplinkos veiksniams. Skirtingai nei natūralus akmuo, klinkeris yra žmogaus sukurtas, tačiau jo savybės dažnai viršija betono trinkelių eksploatacinius rodiklius. Trinkelės gaminamos aukštoje temperatūroje – apie 1100–1300 °C – todėl jų paviršius tampa itin tankus, beveik neporėtas ir atsparus vandens įsigėrimui, šalčiui bei cheminėms medžiagoms, įskaitant kelių druskas.

Klinkerio spalvos nėra išgaunamos dažais – jos susiformuoja natūraliai, pagal molio sudėtį ir degimo intensyvumą. Būtent dėl to trinkelės neišblunka, nekeičia spalvos nuo saulės ar kritulių. Klasikiniai atspalviai – gelsvas, varinis, molio raudonumas, ruda, grafito juoda – lengvai derinami tiek su šiuolaikiniais, tiek su istoriniais pastatais. Paviršiai gali būti tiek glotnūs, tiek faktūriniai, su švelniu reljefu.

Kadangi klinkerinės trinkelės dažnai būna kiek plonesnės (pvz., 45–55 mm), jos geriausiai tarnauja ant tvirto betoninio pagrindo. Dėl savo atsparumo ir vizualinio ilgaamžiškumo jos plačiai naudojamos senamiesčiuose, pėsčiųjų zonose, architektūriškai jautriose vietose, kur reikia subtilaus, bet patikimo sprendimo. Klinkeris taip pat gerai dera su kitomis dangomis – akmeniu, medžiu, metalu – ir yra vertinamas kaip kultūriškai neutralus, bet architektūriškai išraiškingas pasirinkimas.

Natūralaus akmens trinkelės

Natūralaus akmens trinkelės – tai ilgaamžė, itin atspari ir vizualiai solidi danga, kurią renkasi tiek architektai, tiek restauratoriai, tiek kokybiško sprendimo ieškantys privačių kiemų savininkai. Dažniausiai naudojamas granitas, tačiau taip pat populiarus bazaltas, kalkakmenis, o kai kur – ir smiltainis ar porfyro akmuo. Visi šie akmenys išgaunami natūraliai ir apdorojami minimaliai, todėl pasižymi ne tik unikalia faktūra, bet ir labai gera eksploatacine verte.

Granito trinkelės gali būti skirtingų spalvų

Granitinės trinkelės laikomos vienomis atspariausių – jos atlaiko dideles apkrovas, itin mažai dėvisi, nereaguoja į druskas ar temperatūrų svyravimus. Paprastai jos būna 6–10 cm storio, todėl tinka tiek pėsčiųjų takams, tiek automobilių eismui. Granito spalvų spektras – labai platus: nuo šviesiai pilkų, balkšvų ir gelsvų iki rausvų, rusvų, tamsiai pilkų ar net juodų atspalvių. Kiekvienas akmuo – skirtingas, todėl visa danga atrodo organiškai ir natūraliai.

Bazaltas – tai vulkaninės kilmės uoliena, dažniausiai tamsiai pilkos arba juodos spalvos. Jis taip pat labai atsparus, bet vizualiai skiriasi nuo granito – paviršius paprastai būna tamsesnis, vientisesnis. Dėl savo kietumo bazaltas sunkiau apdirbamas, todėl dažniau naudojamas ten, kur svarbus tvirtumas, o ne smulki forma ar dekoro detalės.

Natūralaus akmens trinkelės dažniausiai apdorojamos skaldymo, pjovimo arba deginimo būdu, priklausomai nuo norimo rezultato – nuo rustic stiliaus iki architektūriškai griežto sprendimo. Jas galima kloti ant smėlio arba betono pagrindo, o iškilus poreikiui – derinti su kito tipo danga (pvz., metalo elementais, medžiu ar žvyru). Tai sprendimas, skirtas ilgam laikotarpiui – tiek fiziškai, tiek estetiškai.

Trinkelių klojimas piešiniais

Kai trinkelės naudojamos ne tik kaip danga, o kaip meninė raiškos forma, išsiskiria Portugalijoje paplitusi klojimo technika – calçada portuguesa. Tai savita trinkelių klojimo tradicija, kurioje iš kelių spalvų natūralaus akmens (dažniausiai balto kalkakmenio ir juodo bazalto) kuriami piešiniai, ornamentai ar net simboliniai paveikslai. Nedidelės, netaisyklingos akmens detalės rankomis kruopščiai sudedamos mozaikos principu, o raštai – nuo bangų motyvų iki miesto herbo ar floristikos – formuojami ne šablonais, bet meistrų atmintyje ir praktikoje glūdėjančiu tikslumu.

Piešinys iš trinkelių Portugalijoje

Tokios dangos dažniausiai klojamos aikštėse, promenadose, senamiesčiuose, o kiekvienas projektas – tai unikalus meno kūrinys, reikalaujantis ne tik patirties, bet ir architektūrinės intuicijos. Darbo sąnaudos didelės, tačiau rezultatas – erdvė, turinti kultūrinį identitetą ir išliekamąją vertę.

Portugalijoje šis klojimo būdas yra architektūrinio paveldo dalis, tačiau jis vertinamas ir šiuolaikinėje miestų aplinkoje. Tai pavyzdys, kaip funkcionali danga gali tapti miesto vizitinės kortelės dalimi – kai trinkelės pasakoja istoriją, o ne tik laiko žingsnius.

Trinkelių kainos

Trinkelių kainos labai gali priklausyti nuo gamintojo, dažnai jie deklaruoja skirtingas gamybos technologijas kurios gali pagerinti trinkelių charakteristikas. Trinkelių kaina prisklauso nuo storio, užpildo, paviršiaus apdirbimo. Natūralaus akmens trinkelės dažniausiai parduodamos svoriu, palyginti akmeninių trinkelių kainas galima kaina už toną.

 

Trinkelių tipas	Storis (cm)	Kaina (€/m²)
Betoninės lietos trinkelės	5	10–15 €
Betoninės lietos trinkelės	6	12–17 €
Betoninės lietos trinkelės	8	14–20 €
Betoninės presuotos trinkelės	5	12–18 €
Betoninės presuotos trinkelės	6	14–20 €
Betoninės presuotos trinkelės	8	16–24 €
Šaligatvio plytelės	4–6	8–14 €
Natūralaus granito trinkelės	6	40–60 €
Natūralaus granito trinkelės	8	50–70 €
Bazalto trinkelės	6	45–65 €
Bazalto trinkelės	8	55–75 €
Klinkerio trinkelės	5	25–35 €
Klinkerio trinkelės	6	30–40 €
Klinkerio trinkelės	8	35–45 €

Trinkelių storis pagal paskirtį:

• 40–60 mm – pėsčiųjų takams, kiemams be transporto apkrovos

• 80 mm ir daugiau – lengvųjų automobilių įvažiavimams ir stovėjimo aikštelėms

• 80–100 mm – intensyvaus naudojimo zonoms, skirtoms sunkiajam transportui

Pagrindo trinkelėms paruošimas

Trinkelių klojimo technologija didele dalimi priklauso nuo numatomo tikslo. Galima būtų išskirti 3 pagrindinius trinkelių klojimo tipus. Pats paprasčiausias tai dekoratyvinis trinkelių klojimas kai aikštelės paviršius bus naudojamas vaikščioti žmonėms, neįntensyvaus naudojimo poilsio zonoms. Dažniausiai trinkelių aikštelė numatoma pravažiuoti ar stovėti lengviesiems automobiliams. Sudėtingiausias ir brangiausias yra trinkelių aikštelės tipas skirtas intensyviam lengvųjų automobilių judėjimui ir kai pravažiuoja sunkioji technika. Didžiaja dalimi daugiausiai laiko ir skirtumų yra pagrindo paruošime. Trinkelių klojimas bene paprasčiausias ir maloniausias darbas.

Medžiagos trinkelių pagrindui

Teisingai parinktos medžiagos užtikrina kokybišką ir parametrų nekeičiantį pagrindą. Dažniausiai pagrindui naudojama skalda, žvyras, smėlis, atsijos, cementas. Dažniausiai prekiaujama šiomis medžiagomis dideliais kiekiais, atvežant sunkvežimiu 5 - 10 m3. Pačios medžiagos nėra labai brangios, tačiau labai dažnai pagrindo medžiagų kainą beveik padvigubina atvežimas. 

Skalda trinkelių klojimui

Skalda – tai biri, kampuota, mechaniniu būdu iš uolienų susmulkinta statybinė medžiaga, naudojama pagrindams, betono gamybai, kelių tiesimui ir trinkelių klojimui. Ji gaminama smulkinant natūralias uolienas, tokias kaip granitas, dolomitas, bazaltas ar žvyras, smulkinimo įrenginiuose (smulkintuvuose) ir vėliau sijojant per skirtingas frakcijas. Skaldos frakcija nurodo dalelių dydį milimetrais, pavyzdžiui, 4–11 mm, 8–16 mm, 16–22 mm ir pan.

Skaldos pagrindas gali būti tankinami benzininėmis vibroplokštėmis. Sutankinus pilamas 2-4 centimetrų smėlio sluoksnis ir dedamos trinkelės.

Trinkelių klojime skalda naudojama kaip vienas iš pagrindinių konstrukcinio pagrindo sluoksnių, ypač tais atvejais, kai danga bus veikiama didesnių apkrovų – pavyzdžiui, automobilių įvažiavimuose, aikštelėse, keliukuose ar vietose, kur svarbu užtikrinti ilgaamžį stabilumą ir efektyvų vandens nutekėjimą. Skalda leidžia suformuoti kietą, tvirtą pagrindą, kuris nesusėda ir nepraleidžia smulkiųjų sluoksnių į gruntą.

Klojant trinkeles, dažniausiai naudojama:

• 8–16 mm arba 16–22 mm frakcijos skalda – tai optimalus dydis, kuris gerai susitankina, leidžia vandeniui nutekėti ir užtikrina pagrindo laikomąją galią.

• Kai kuriais atvejais naudojama ir 4–11 mm frakcija, ypač kai sluoksnis plonesnis arba reikalingas tikslesnis paviršiaus suformavimas.

• Smulkesnės frakcijos, tokios kaip 0–4 mm, vadinamos atsijomis ir naudojamos kaip viršutinis sluoksnis arba siūlių užpildas.

Skaldos sluoksnio storis priklauso nuo planuojamos apkrovos:

• Pėsčiųjų takams dažniausiai pakanka 10–15 cm skaldos sluoksnio.

• Automobilių aikštelėms ar įvažiavimams rekomenduojamas 20–30 cm storis.

• Sunkiojo transporto zonose skalda gali būti pilama net iki 35–40 cm, kartais derinant su žvyru ar geotekstile.

Svarbu, kad kiekvienas skaldos sluoksnis būtų suteptas ir sutankintas vibroplokšte – tik taip pasiekiamas reikiamas tankis ir paviršiaus stabilumas. Netankinta skalda gali sėsti, o jos viršutinis sluoksnis perkelti trinkeles iš vietos.

Skalda taip pat padeda užtikrinti gerą drenažą – vanduo laisvai praeina pro jos tarpelius, todėl nesikaupia po danga ir neardo jos iš vidaus. Dėl kampuotos struktūros skalda susikimba tarpusavyje geriau nei natūralus žvyras, todėl trinkelės, klojamos ant tokio pagrindo, laikosi ilgiau ir stabiliau.

Skalda trinkelių klojime yra ne tik atraminis, bet ir drenuojantis, stabilizuojantis sluoksnis, kurio pasirinkimas pagal frakciją ir storį turi būti pritaikytas pagal projekto pobūdį – nuo paprasto tako iki sunkiojo transporto eismo juostos.

Žvyras trinkelių klojimui

Žvyras – tai natūrali biri medžiaga, sudaryta iš įvairaus dydžio suapvalintų akmenukų, smėlio ir dulkių priemaišų, susiformavusi upių ar ledynmečių veiklos metu. Statybose žvyras dažnai laikomas universalia medžiaga, tačiau trinkelių klojime jis turi ribotą, bet aiškią paskirtį. Skirtingai nei skalda, kurios dalelės yra kampuotos ir geriau susikimba tarpusavyje, žvyro paviršius apvalus, todėl jis prasčiau stabilizuojasi, ypač kai naudojamas kaip pagrindo medžiaga didesnėms apkrovoms.

Vis dėlto, tinkamai parinkus frakciją ir sluoksnio vietą konstrukcijoje, žvyras gali būti sėkmingai naudojamas trinkelių klojimo pagrinduose. Dažniausiai naudojama 4–16 mm arba 8–16 mm frakcija, kuri gerai praleidžia vandenį ir formuoja pakankamai laidų, bet vis dar gana stabilų sluoksnį. Žvyras klojamas ant stabilaus grunto, o virš jo – tankinamas sluoksnis iš skaldos arba smėlio, kuris užtikrina galutinį lygumą.

Pagrindinė žvyro funkcija trinkelių klojime – drainuojančio sluoksnio formavimas. Jis padeda nukreipti lietaus ar gruntinius vandenis tolyn nuo trinkelių pagrindo, todėl ypač tinka drėgnose vietose arba teritorijose, kur nėra natūralaus nuolydžio. Žvyro sluoksnis naudojamas ir tais atvejais, kai po trinkelėmis įrengiamas giluminis pagrindas – žvyras tiesiamas žemiau skaldos sluoksnio, o virš jo formuojamas stabilus pagrindas iš sutankintos skaldos bei smėlio.

Trinkelių klojime žvyro sluoksnio storis paprastai siekia 10–20 cm, priklausomai nuo grunto savybių ir planuojamos apkrovos. Žvyras tankinamas vibroplokšte keliais etapais, siekiant sumažinti tuštumų kiekį ir užtikrinti, kad viršutiniai sluoksniai remtųsi į vientisą pagrindą. Svarbu, kad žvyras būtų švarus – be molio, humuso ar organinių priemaišų, kurios ilgainiui gali suirti ir sukelti pagrindo sėdimą.

Nors žvyras rečiau naudojamas kaip paskutinis pagrindo sluoksnis po trinkelėmis, kai kuriais atvejais – ypač mažo intensyvumo zonose, kiemeliuose ar dekoratyviniuose sodo takeliuose – jis gali būti ir tiesiogiai po trinkelėmis, jei viršutinis sluoksnis papildomai išlyginamas smėliu ar atsijomis.

Žvyras trinkelių klojimo darbuose vertinamas dėl savo gerų drenažinių savybių, tačiau negali būti laikomas pagrindine atramine danga – jis veikia kaip papildomas sluoksnis, padedantis stabilizuoti ir išlaikyti sausą konstrukcijos pagrindą. Kai žvyras naudojamas tinkamai, kartu su skaldos ir smėlio sluoksniais, jis prisideda prie ilgaamžės ir tvirtos trinkelių dangos suformavimo.

Smėlis trinkelių klojimui

Smėlis  naudojamas  kaip pagrindo išlyginamasis sluoksnis ir kaip siūlių užpildas. Kad smėlis atliktų savo funkciją tinkamai, būtina naudoti švarų, sausą, sijotą, be molio ar organinių priemaišų, geriausia 0–4 mm frakcijos. Rūpesnis smėlis pasižymi geru tankinimu ir formai išlaikyti būtinu stambumu, todėl tinka tiek pagrindui, tiek siūlėms.

Pirmiausia smėlis paskleidžiamas ant sutankinto pagrindo (skaldos ar žvyro), sudarant 2–5 cm storio lyginamąjį sluoksnį. Šis sluoksnis išlyginamas lyginimo lotu, prireikus sudrėkinamas ir sutankinamas vibroplokšte. Smėlis veikia kaip tarpinis sluoksnis, sugeriantis apkrovas ir leidžiantis trinkelėms reaguoti į grunto judėjimą, nesukeliant deformacijų.

 

Baigus kloti trinkeles, smėlis naudojamas antrą kartą – siūlių užpildymui. Į tarpus tarp trinkelių įtrinamas sausas sijotas smėlis, kuris padeda „užrakinti“ dangą, stabilizuoti kraštus ir užkirsti kelią trinkelių pasislinkimui. Užpildas įtrinamas šluota, perteklinis smėlis nuvalomas, o siūlės gali būti dar kartą papildomos. Tam tikrais atvejais smėlį galima pakeisti atsijomis arba kvarciniais užpildais, o intensyvaus naudojimo vietose – ir polimeriniu smėliu.

Atsijos trinkelių klojimui

Atsijos – tai smulki frakcija, gaunama akmens skaldos sijojimo metu. Trinkelėms kloti naudojamos atsijos yra ypač smulkios (dažniausiai 0–4 mm), kampuotų formų, todėl puikiai tinka tiek kaip siūlių užpildas, tiek kaip viršutinis išlyginamasis sluoksnis prieš klojant trinkeles. Skirtingai nei natūralus smėlis, atsijos pasižymi didesniu tankiu ir geresniu sukibimu, o jų struktūra mažiau linkusi palaikyti piktžolių augimą.

Pagrindą sustiprina plonas atsijų sluoksnis. 

Dėl šių savybių atsijos plačiai naudojamos baigiamajame trinkelių klojimo etape, kai reikia suformuoti itin lygų, stabilų pagrindą po pačiomis trinkelėmis. Jos gerai „laiko“ formą, nenusėda ir nedulka, todėl leidžia tiksliai išlyginti paviršių naudojant lyginimo lotą. Taip pat atsijos naudojamos tarpų tarp trinkelių užpildymui – jos subyra į siūles, nepalieka tuštumų ir gerai susigula, ypač jei papildomai įtrinamos šluota ir lengvai sudrėkinamos. Dėl smulkių dalelių ir grubių kraštų atsijos gerai užsifiksuoja, todėl išsiplauna lėčiau nei įprastas sijotas smėlis.

Klojant trinkeles zonose su intensyvesniu eismu arba kur reikalingas didesnis stabilumas (pvz., automobilių aikštelėse), atsijos taip pat gali būti naudojamos kaip dalis mišraus pagrindo kartu su smėliu ar skaldos dulkėmis. Jos padeda užtikrinti, kad trinkelių paviršius išliks tvirtas, nesės ir nesikraipys net esant didesniam mechaniniam poveikiui.

Svarbu atsijas paskleisti tolygiai ir nepalikti per storų sluoksnių – paprastai rekomenduojamas 2–3 cm storis, kuris po klojimo dar šiek tiek susispaus. Tinkamai panaudotos atsijos padeda išlaikyti trinkelių dangą estetišką, lygią ir ilgaamžę.

Borteliai trinkelėms

Borteliai trinkelių klojime yra esminė konstrukcinė dalis, kuri užtikrina visos dangos stabilumą, formos išlaikymą ir estetinį vientisumą. Jie montuojami palei takų, aikštelių, kiemų ar kitų grindžiamų paviršių kraštus ir atlieka tiek techninę, tiek vizualinę funkciją. Be jų trinkelių danga ilgainiui išsiplėstų į šalis, atsirastų plyšių, pasislinkimų ir deformacijų. Todėl net ir lengvo naudojimo zonose, kur iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad krašto sutvirtinimas nebūtinas, borteliai yra rekomenduojami.

Trinkelių projektams dažniausiai pasirenkami betoniniai bortai – jie universalūs, atsparūs aplinkos poveikiui ir palyginti lengvai montuojami. Prestižiniuose ar architektūriškai jautresniuose objektuose naudojami natūralaus akmens, pavyzdžiui, granito borteliai. Taip pat galima naudoti klinkerio ar lankstomus plastikinius bortus, kai reikia lanksčių linijų arba greito montavimo sodo takuose.

Borteliai dedami ant betoninės pagalvės

Bortelių montavimas atliekamas prieš klojant trinkeles. Iš pradžių iškasama reikiamo pločio ir gylio vaga, į kurią pilamas 5–10 cm storio betono pagrindas. Į jį įstatomas bortas, kuris išlyginamas pagal aukštį ir nuolydį, o vėliau šonai taip pat užpildomi betonu arba grunto mišiniu. Montuojant labai svarbu išlaikyti tiesumą, vienodą bortelių aukštį bei tvirtą įtvirtinimą – nuo to priklauso, ar trinkelės prie kraštų išliks stabilios net ir veikiamos apkrovų.

Pėsčiųjų takams dažniausiai naudojami žemesni borteliai, pakilę vos kelis centimetrus virš dangos arba lygūs su ja. Automobilių aikštelėse ir važiuojamosiose dalyse pasirenkami aukštesni, masyvesni bortai, kurie atlaiko didesnį šoninį spaudimą. Kartais bortą galima formuoti ir iš pačių trinkelių, vertikaliai įleidžiant jas į kraštą, tačiau toks sprendimas labiau dekoratyvinis nei konstrukcinis.

Bortelis ne tik sulaiko trinkeles savo vietoje, bet ir apibrėžia erdvę – takas, įvažiavimas ar aikštelė įgauna aiškią formą, kuri nepasikeis laikui bėgant. Be to, jis padeda formuoti nuolydžius ir išlaikyti vientisą dangos kraštinę liniją. Todėl kokybiškai įrengti borteliai yra būtina sąlyga ilgaamžei, techniškai teisingai ir estetiškai tvarkingai trinkelių dangai.

 

Medžiaga trinkelių klojimui	Matavimo vienetas	Kaina (€)
Skalda	1 m³	20 €
Žvyras	1 m³	17 €
Smėlis	1 m³	15 €
Atsijos	1 m³	14 €
Bordiūras	1 tiesinis metras	10 €
Lietaus latakas	1 tiesinis metras	12 €
Lietaus šulinėlis	1 vnt.	40 €

 

Dekoratyvinis plytelių klojimas

Dekoratyviniam klojimui galima priskirti  dekoratyvinio landšafto ar kiemo zonavimą daromą naudojant trinkeles. Takus dekoratyviniame landšafte, nuogrindas prie pastatų, įėjimus į laiptines taip pat galima pakloti ant salyginai silpno pagrindo. 

Atsijos stabilizuoja laikantį sluoksnį

Sklypo pažymėjimas yra pirmasis žingsnis, kuriuo prasideda bet kuris trinkelių klojimo procesas.  Naudojant medinius kuoliukus arba armatūros strypus, statybinę virvę ir matavimo juostą pažymimos būsimos dangos ribos. Pagal planą arba kliento pageidavimus nustatomi kampai, forma ir nuolydžiai, kuriuos privalu išlaikyti viso darbo metu – tai tiesiogiai lemia vandens nutekėjimą ir dangos ilgaamžiškumą.

Grunto išėmimas priklauso nuo projekto tipo tačiau pėsčiųjų takams dažniausiai pakanka 25–30 cm gylio. Iškasamos tranšėjos turi būti platesnės nei pažymėta zona – maždaug po 25–40 cm iš kiekvienos pusės, nes tose vietose bus montuojami bortai. Dirvožemis pašalinamas iki reikiamo gylio, atsižvelgiant į planuojamą pagrindo sudėtį ir apkrovų lygį.

Pagrindo trinkelėms tankinimas atliekamas iš karto po žemės nukasimo. Visas paviršius turi būti kruopščiai sutankintas vibroplokšte, kad neliktų laisvų, nestabilių vietų ar oro tarpų. Net ir vizualiai lygi aikštelė be tankinimo gali virsti problemiška – laikui bėgant susidaro sėdimo zonos, kurios iškreipia trinkeles ir suardo visą dangą. Todėl šis etapas yra būtinas nepriklausomai nuo paviršiaus tipo.

Tankinamas skaldos sluoksnis, pėstiesiems klojamas apie 15 centimetrų sutankintas skaldos sluoksnis.

Geotekstilės paklojimas – tai papildomas, bet labai svarbus sluoksnis, ypač kai danga klojama ant augalinio grunto ar mišrių pagrindų. Geotekstilė apsaugo pagrindą nuo maišymosi su gruntu, stabdo šaknų ir kurmių patekimą į laikantį sluoksnį bei padeda užtikrinti stabilų pagrindo drenažą. Geotekstilė klojama tiesiai ant tankinto grunto, ištempiama be raukšlių, užtikrinant maksimalų paviršiaus kontaktą.

Smėlio sluoksnis trinkelėms – tai pagrindo dalis, ant kurios bus klojamos trinkelės. Paprastai pilamas 10–15 cm storio sausas smėlis arba smėlio–atsijų mišinys ( smėlio atsijų mišinys ar atsijos dažniausiai dedami ant jau kelių sutankintų smėlio sluoksnių). Sluoksnis išlyginamas lyginimo lotu, sudrėkinamas ir sutankinamas vibroplokšte. Jei pagrindas sudėtingesnis (pvz., molingas ar nevienalytis), gali būti naudojama papildoma skaldos frakcija arba keli sluoksniai su tarpiniais tankinimais, kad paviršius taptų visiškai stabilus ir nelaidus deformacijoms.

Bortelių montavimas atliekamas išilgai paruoštų dangos ribų. Bortai montuojami ant betono pagalvės, kuri suformuojama iš betono  mišinio.  Nors kai kuriuose projektuose bortai naudojami tik kaip vizualinė riba, jų pagrindinė funkcija – techninė: jie neleidžia trinkelėms slinkti į šalis ir palaiko dangos formą. Bortai gali būti tiek klasikiniai (betoniniai), tiek dekoratyvūs (granitiniai, klinkeriniai), stori ir ploni.

Trinkelių klojimas – pagrindinis etapas, kuriame formuojamas galutinis dangos vaizdas. Klojama nuo vieno krašto, atidžiai sekant pasirinktą raštą. Naudojami pagrindiniai įrankiai – guminis plaktukas  ir vandens gulsčiukas, padedantys išlaikyti horizontalumą ir tikslų padėjimą. Tarpeliai tarp trinkelių paliekami 2–3 mm – jie reikalingi tam, kad danga galėtų „kvėpuoti“, išlaikyti vientisumą esant temperatūros pokyčiams ir leisti smėliui tinkamai įsiskverbti į siūles.

Trinkelių tarpų užpildymas – paskutinis, bet ne mažiau svarbus etapas. Į siūles tarp trinkelių įtrinamos  atsijos. Tai atliekama keliais etapais – užpildas paskleidžiamas, įtrinamas šluota, tada vėl papildomas. Galima ir nedidelė drėgmė – švelnus palaistymas leidžia užpilui dar geriau susigulėti. Kai kuriais atvejais, ypač intensyvaus naudojimo vietose, naudojamas specialus kvarcinis smėlis arba polimerinis užpildas, kuris geriau laikosi siūlėse ir mažiau išsiplauna.

Trinkelių tarpai dažniausiai užpildomi atsijomis

Laikymasis nuolydžių yra būtinas viso darbo metu – standartinis nuolydis dažniausiai siekia 1–2 %, nukreiptas link lietaus surinkimo taškų ar atvirų paviršių. Tai užtikrina, kad paviršiuje nesikaups vanduo, neliks balų, o trinkelės nebus veikiamos ilgalaikio drėgmės poveikio, kuris gali lemti dangos irimą.

Tiksliai paskaičiuoti trinkelių klojimo kainos neįmanoma neturint konkrečios situacijos. Skaičiuoti kiek kainuoja trinkelių aikštelės ar tako kaina už kvadratinį metrą neišeis. Trinkelių klojimo kvadratinio metro kaina bus mažesnė jei bus didesnis plotas, arti medžiagų prekybos vietų, nėra sudėtingų grunto ir reljefo sąlygų. 

 

Trinkelių klojimo darbai	Matavimo vienetas	Kaina (nuo – iki)
Grunto nuėmimas	1 m²	3,00–6,00 €
Geotekstilės klojimas	1 m²	1,00–2,50 €
Smėlio sluoksnio įrengimas (10–15 cm) su tankinimu	1 m²	3,00–5,00 €
Atsijų paskleidimas prieš klojimą	1 m²	1,00–2,00 €
Trinkelių klojimas	1 m²	18,00–26,00 €
Bortų montavimas	1 tiesinis metras	6,00–10,00 €
trinkelių pjaustymas	1 tiesinis metras	4,00–6,00 €
Trinkelių tarpų užtrynimas atsijomis	1 m²	1,00–1,50 €

Trinkeles ir visą sistemą reikės sulyginti su šulinėlių paviršiumi.

Trinkelių klojimas aikštelėms

Automobiliai ir aktyvus pėsčiųjų srautai gana greitai iškreivina trinkelių takus ir aikšteles jei nėra tvirto pagrindo. Aktyvaus naudojimo vietose susidaro įdubos išstumiant pagrindą į šonus. Išlaikyti lygią aikštelę yra gana daug būdų ir medžiagų. Dažniausiai ant motininio pagrindo pilamas skaldos sluoksnis, jo storis priklausys nuo numatomų apkrovų, judėjimo intensyvumo, grunto savybių. Gerokai patikimesnis būdas yra  kloti geotinklelį kuris paskirsto apkrovas tolygiai visu pagrindo plotu. Taip pat galima betonuoti aikštelės pagrindą.  Numatomos aikštelės struktūrą verta leisti įvertinti specialistams. 

Trinkelių aikštelės  įrengimas ant betoninio pagrindo

Betoninis pagrindas trinkelėms rekomenduojamas tais atvejais, kai įprastas birus pagrindas (iš skaldos, žvyro ar smėlio) negali užtikrinti pakankamo stabilumo, laikomumo ar ilgaamžiškumo. Toks sprendimas tinkamas automobilių stovėjimo aikštelėms, įvažiavimams, sunkiojo transporto zonomis, kur pagrindas turi atlaikyti intensyvias apkrovas be sėdimo ar išsikraipymų. Betoninis pagrindas taip pat naudingas pėsčiųjų zonose su dideliu pralaidumu (pvz., prekybos centrų prieigose) ir tose vietose, kur pagrindą sudaro priesmėliai ar priemoliai, kurie įmirkę gali išsiplėsti nuo šalčio. Toks sprendimas ypač aktualus naudojant plonesnes trinkeles (pvz., klinkerio) arba kai siekiama didesnio ilgaamžiškumo sudėtingomis sąlygomis.

Lazerinė betono lyginimo mašina kuri skiriama didelių plotų betonavimui. Betonavimas naudojamas išskirtiniais atvejais kai ant trinkelių aikštelės numatomas automobilių judėjimas ar sunkusis transportas. 

Betoninis pagrindas pasižymi aukštu atsparumu gniuždymui. Dažniausiai naudojamos klasės C20/25–C25/30, kurios atlaiko nuo 20 iki 30 MPa spaudimą. Toks stiprumas leidžia saugiai kloti dangą net intensyviausio eismo zonose. Nors pėsčiųjų zonose ir buitinėse lengvųjų automobilių aikštelėse pilnai gali pakakti smėlbetonio. Jis pasiekia C16 klasę, tačiau to pilnai pakaks. Smėlbetonis nėra atsparus aplinkos poveikiui, tačiau praktikoje teisingai įrengus nesunkiai laiko 20 metų be vizualių pokyčių.

Konstrukcinis vientisumas. Betoninis pagrindas formuoja tvirtą, monolitinę plokštę, kuri kaip visuma paskirsto apkrovas ir neleidžia susidaryti bangoms, provėžoms ar vietiniams įdubimams. Skirtingai nei birūs pagrindai, betonas nesėda ir nesideformuoja nuo klimato poveikio ar mechaninių apkrovų. Vietoje tradicinės plieninės armatūros vis dažniau naudojamas polipropileninis pluoštas (fibra) – tai šiuolaikiška ir visapusiškai veikianti armavimo priemonė. Fibra įmaišoma į betoną dar gamybos metu, dažniausiai 2–4 kg/m³, ir tampa pagrindiniu armavimo elementu, padedančiu paskirstyti apkrovas, didinančiu atsparumą lenkimui ir įtrūkimams.

Ilgaamžiškumas. Tinkamai įrengtas betoninis pagrindas gali tarnauti daugiau kaip 50 metų. Kad išlaikytų šias savybes, svarbu užtikrinti, kad danga būtų apsaugota nuo agresyvių aplinkos veiksnių – druskų, šarmų, rūgščių, taip pat būtina pasirūpinti tinkamu lietaus ir paviršinio vandens nutekėjimu.

Pagrindinis betoninio pagrindo trūkumas atrodytų didesnė įrengimo kaina. Tačiau įrengus betoninį pagrindą gerokai palengvėja trinkelių klojimas. Ant lygaus pagrindo belieka tik padėti trinkeles. Tai gali padaryti net mažos kvalifikacijos darbininkas. Dėl to galutinė trinkelių klojimo samatą tampa panaši į klijimo ant smėlio pagrindo.

Idealus betono lygumas gaunamas užtrinant su specialia įranga. Matomas betoną armuojantis polipropileninis pluoštas. Trinkeles beliks tik sudėlioti.

   Betoninis pagrindo įrengimas reikalauja aukštos kvalifikacijos ir šį darbą be jokių abejonių verta patikėti profesionalams. Betoniniam pagrindui reiėks  laiko kietėjimui ir tinkamo drenažo, nes nepraleidžia vandens. Jei nenumatytas nutekėjimas, paviršinis ar po dangos susikaupęs vanduo gali ardyti konstrukciją. Taip pat svarbu vengti greito džiūvimo, kuris gali sukelti įtrūkimus, ypač jei betonas nebuvo tinkamai prižiūrimas per pirmąsias kietėjimo dienas.

Trinkelių klojimas ant betoninio pagrindo

Betoninis pagrindas formuojamas pradėjus nuo žemės darbų: iškasamas reikiamas gylis, pašalinamas nestabilus gruntas, klojamas geotekstilės sluoksnis. Ant jo supilamas 10–15 cm storio smulkios skaldos ar žvyro pagrindas, kuris sutankinamas. Tuomet išliejamas betoninis sluoksnis, kurio storis dažniausiai 10–15 cm, suformuojami reikiami nuolydžiai (1–2 %) vandens nutekėjimui.

Betonui naudojamos klasės C20/25–C25/30, priklausomai nuo apkrovų. Vietoje tradicinės armatūros galima naudoti polipropileninį pluoštą (fibrą), kuris tampa visaverte armavimo alternatyva, padedančia konstrukcijai atlaikyti tiek statines, tiek dinamines apkrovas. Po betono kietėjimo (7–28 dienos) ant paviršiaus paskleidžiama 1–2 cm sausų atsijų ar smėlio sluoksnis, ant kurio klojamos trinkelės.

Trinkelių klojimo ant betono pagrindo kaina

Pavyzdynė samata kai dalis darbų klojant trinkeles buvo atlikti savarankiškai. Tačiau kiek papildyta trinkelių klojimo darbais samdant. Realiai trinkelių klojimas kainavo 60 eurų nuomojant trinkelių pjaustymo stakles ir jas atvežant. Samdytas meistras kuris profesionaliai išlygino betoną. Idealiam išlyginimui gali reikėti užtrynimo mašinos nuomos. Taip pat yra alternatyva pirkti betoną iš betono mazgo. 3,5 m3 mašina su atvežimu kainuotų apie 500 eurų. Darbo gerokai sumažėja.

Su trinkelėmis bendras aikštelės įrengimas su trinkelėmis kainavo apie 2500 eurų. Atmetant trinkelių klojimo kainą kas buvo padaryta savarankiškai. 

Trinkelių klojimo darbai ir medžiagos kaina	Vnt.	Kaina
Ekskavatoriaus darbas (grunto kasimas)	3 val.	90.00 €
Ekskavatoriaus atvežimas	1 kartas	70.00 €
Skaldos klojimas (ekskavatoriumi)	3 val.	90.00 €
Skalda 0/32 mm (su atvežimu)	6 m³	300 €
Tankintuvas (150 kg) nuoma	1 diena	45.00 €
Tankintuvo atvežimas	1 kartas	40.00 €
Žvyras (su atvežimu)	6 m³	300 €
Cementas (330 kg/m³, 3 m³ betono)	990 kg	277.20 €
Polipropileninis pluoštas (fibra)	6 kg	24.00 €
Lyginimas	2 val.	100.00 €
Borteliai trinkelėms(visais kraštais)	30 m	300.00 €
Trinkelių klojimas	30 m²	660.00 €

 

Įrankiai trinkelių klojimui

Trinkelių klojimui reikės asmeninių nedidelių įrankių. Gana daug tenka nuomotis technikos ir tai gana didelis privalumas kai darbus atlieka su jais elgtis mokanti trinkelių klojimo įmonė. Trinkelių įrankių ir įrangos nuoma gali pabrangti jei sunkiai technikai reikės papildomai nuomotis priekabą ar atskirą pervežimo įrangą. Tačiau net jei patys ruošiatės kloti trinkeles verta pasamdyti krautuvą su operatoriumi kuris iškas seną gruntą, išvežios pagrindo gruntą po aikštelę ir net grubiai išlygins.

Vibroplokštė

Vibroplokštė yra vienas svarbiausių įrankių klojant trinkeles, nes be tinkamai sutankinto pagrindo neįmanoma išlaikyti dangos ilgaamžiškumo. Ji naudojama visų birų sluoksnių – žemės, žvyro, skaldos, smėlio ir atsijų – tankinimui. Tankinimo metu pašalinamos tuštumos, sumažinamas paviršiaus sėdėjimo pavojus ir sukuriamas vientisas pagrindas, atlaikantis apkrovas.

Trinkelių klojime dažniausiai naudojamos 90–120 kg svorio vibroplokštės smėlio sluoksniams ir atsijoms, o stambesniems ir gilesniems sluoksniams – 150–200 kg svorio arba sunkesnės plokštės. Svarbios techninės charakteristikos – plokštės vibracijos jėga (15–30 kN) ir darbinio paviršiaus plotis (nuo 40 cm). Klojant trinkeles tiesiogiai, būtina naudoti guminį padą arba specialią guminę vibroplokštę, kad būtų išvengta paviršiaus pažeidimų.

Trinkelių pjaustymo staklės

Trinkelių pjaustyklė yra įrankis, skirtas tiksliam trinkelių formos pritaikymui – aplink šulinius, bordiūrus, kampus, lenktas linijas ar laiptus. Profesionaliai dirbama su diskine pjovimo stakle, dažniausiai su vandens aušinimu, kuri padeda išlaikyti pjovimo tikslumą ir sumažina dulkėjimą. Toks įrankis pjauna betoną, klinkerį, natūralaus akmens trinkeles, todėl tinka visiems paviršiams.

Mažesniems darbams naudojamos rankinės mechaninės ar hidraulinės pjaustyklės – jos leidžia greitai ir tyliai apdoroti paprastas trinkeles, tačiau netinka labai kietiems arba storiausiems elementams. Esminė sąlyga – naudoti tinkamo tipo deimantinį pjovimo diską, pritaikytą konkrečiai medžiagai.

Trinkeles tiksliau supjauti galima naudojant pjaustymo stakles. Nors gali pakakti ir diskinio pjūklo su deimantiniasi diskeliais.

Lyginimo lotas

Lyginimo lotas yra ilgas, standus aliuminio ar plieninis profilis, naudojamas smėlio ar atsijų sluoksniui prieš trinkelių klojimą išlyginti. Jis slysta per paviršių, pašalina nelygumus ir padeda išlaikyti vienodą sluoksnio storį.

Tokiu būdu galima tolygiai paskleisti smėlį ar atsijas visame plote, išlaikant reikiamą dangos storį ir nuolydį. Lotų ilgis dažniausiai siekia nuo 1,5 iki 3 metrų, o jų konstrukcija turi būti pakankamai tvirta, kad neįlinktų ilgesnėse atkarpose.

Krautuvas

Krautuvas – tai sunkesnė technika, naudojama žemės darbams, birių medžiagų pervežimui ir paskirstymui objekte. Klojant trinkeles, krautuvas naudojamas tiek paruošiamiesiems darbams – senos dangos ar grunto nukasimui, tiek naujų sluoksnių užvežimui ir paskleidimui. Dažniausiai tai kompaktiški ratiniai ar vikšriniai mini krautuvai (pvz., „Bobcat“ “), kurie gali judėti ribotoje erdvėje.

Naudojant kaušą, galima greitai ir efektyviai paskirstyti smėlį, žvyrą ar skaldą, o su papildomais priedais – išlyginti paviršių ar netgi perkelti trinkeles ant palečių. Krautuvas sumažina fizinį krūvį ir pagreitina darbus didesniuose plotuose.

Savaeigis volas

Savaeigis kelių volas naudojamas gruntui ar žvyrui tankinti, ypač kai dirbama su stambesniais ar drėgnesniais sluoksniais, kurie sunkiai reaguoja į vibroplokštę. Aukštesnę laikančią gebą reikalaujantiems sluoksniams naudojami savaeigiai vibraciniai volai.

|
Didelėse aikštelėse skaldos tankinimą pagreitins savaeigis volas.

Volas sukuria vienodą suslūgimą visame darbinio paviršiaus plote, leidžia išvengti įdubimų ir užtikrina, kad ant paviršiaus vėliau paskleistos medžiagos nesės nelygiai. Jis ypač naudingas prieš tankinant viršutinius konstrukcinius sluoksnius – skalda, smėlis ar atsijos su vibroplokšte.

Įrankių nuomos kainą galima sumažinti tinkamai organizavus darbus. Didelę įrangos trinkelių klojimui kainos dalį gali sudaryti įrankių ir technikos atvežimo kaina. 

 

Įrankiai trinkelių klojimui	Nuomos terminas	Kaina
Vibroplokštė (90–120 kg)	1 diena	35 €
Vibroplokštė (150–200 kg)	1 diena	45 €
Vibroplokštė su guminiais padais	1 diena	40 €
Trinkelių pjovimo staklės (su vandens aušinimu)	1 diena	55 €
Rankinė trinkelių pjaustyklė	1 diena	20 €
Lyginimo lotas (1,5–3 m)	1 diena	10 €
Mini krautuvas (pvz., Bobcat) su operatoriumi	1 diena	240 €
Mini ekskavatorius su operatoriumi	1 diena	280 €
Savaeigis vibrovolas	1 diena	200 €