Įvesti vandenį retai šildomoje sodyboje - užduotis ne iš lengvųjų. Neradau gerų patarimų šia tema, o santechnikos įrangos parduotuvių darbuotojai, matyt, savo sodybų neturi, todėl gavau patarimų, kuriais tikrai nesinaudočiau, jei dar kartą tektų vesti vandenį į namą sodyboje.

Didžiausia tokių sodybų problema - žiemos šalčiai. Pirmaisiais metais žiemą vandentiekiu nesunaudojau, tačiau dabar drąsiai vandenį įsijungiu kiekvieną savaitę.

Gręžinys sodybos vandentiekiui

Gana gilų gręžinį (25 m išgręžta, vanduo laikosi ties 16 m) padarė „Artva" specialistai. Per vieną dieną išgręžė, prijungė prie elektros tinklo ir hidroforo. Vandeniu galėjau naudotis tą pačią dieną. Atliktų vandens tyrimų visi rodikliai buvo labai geri. Kaip pasakė tyrėjai, „nors pardavimui naudok". Nieko nuostabaus, nes sodyba yra Labanoro girioje. Gręžinį apšiltinau drėgmės neįgeriančiu putų polistiroliu.

Gręžinio viduje vamzdžių išėjimo zonoje yra jungtis, iš kurios prieš žiemą būtina išleisti vandenį (ir iš hidroforo).

Vandentiekio sistema sodybai

Vamzdžius klojome 1,8 m gylyje. Griovius kasė „Belorus" traktorius su kaušu. Dabar tikrai samdyčiau mažąjį ekskavatorių, nes jis kasa gerokai siauresnį griovį, darbo vėliau tvarkant aplinką gerokai mažiau. Kadangi rūsio neturiu, hidroforą laikau dviejuose šulinio rentiniuose (100 cm skersmens), kuriuos įkasiau žemesnėje nei namai sklypo vietoje. Šaltu laiku geriausia nuleisti vandenį, kai yra natūralus nuolydis.

Įkasti 2 rentiniai atstoja rūsį, čia visus metus teigiama temperatūra

Rentiniams buvo iškasta gerokai platesnė duobė, jie nuleisti naudojant „Belorus" kaušo strėlę. Tarpas tarp rentinių išbetonuotas, išorė padengta bitumine mastika, apačioje padarytas papildomas sluoksnis iš žvyro, sutankinta ir užlieta 5 cm betono. Palikta anga į žvyrą, kad galėtų nutekėti vanduo. Jei rentiniai bus daromi ten, kur gruntinis vanduo aukštai, o jie bus aukščiau nei rentinio apačia, skylės negalima palikti, o betonas turi būti padengiamas bitumine mastika. Bitumine mastika izoliuoti rentiniai nepermirksta, atitinkamai geriau izoliuoja šilumą. Viršuje (nors rentiniai ir įkasti pastato viduje) papildomas izoliacijos sluoksnis iš putų polistireno palei rentinio kraštus.

1,5 metro gylyje į rentinį ateina vamzdžiai iš namo, pirties, svečių namo ir lauko. Trys vamzdžiai sujungti į vieną kolonėlę, kiekvienas turi atskirą užsukimą ir vandens nuleidimą. Lauko linija nuo šios kolonos atskirta plastikiniu vamzdžiu ir pertraukimu, tai sumažina galimybę peršalti sistemai, nes lauko vamzdis įšąla gerokai daugiau nei po žeme iki trobos nutiesti vamzdžiai.

Nuleidimas turi būti padarytas patogiai, rankenėlės turėtų judėti nemaišydamos viena kitai.

Vamzdžius reikėtų vesti iš kiekvieno objekto atskirai. Padariau klaidą, kad troboje padariau atskirą atšaką į kitą trobos dalį. Pasidarė U formos linkis, kuris nuolat užsąla ir iš jo neįmanoma išstumti viso vandens net kompresoriumi.

Pirmaisiais metais hidroforas stovėjo nešildomoje lauko virtuvėje, todėl teko keisti slėgio matuoklį: kadangi jame lieka vandens, net iš boilerio išleidus vandenį, šaltu oru jis genda. Jei nėra sąlygų laikyti hidroforą neužšąlant, slėgio matuoklį reikėtų žiemai išsukti.

Hidroforo sodyboje įrengimas

Hidroforas

Hidroforas - svarbiausias visoje sistemoje. Į jį vandenį pumpuoja variklis, su slėgiu paduodamas vanduo suspaudžia viduje esančią guminę pūslę. Pasiekus tam tikrą slėgį, automatika atjungia vandens siurblį ir vandenį po sistemą išstumia besiplečianti guminė pūslė. Slėgį guminėje pūslėje reikia nuolat tikrinti, jei reikia papildyti. Turėjau problemą: neprižiūrint oras iš pūslės išėjo, pūslė prisispaudė prie sienelių. Teko permontuoti hidroforą, o bandydamas atplėšti, pradūriau pūslę ir ją teko pakeisti.

Hidroforo apačia, pro kur galima pakeisti plyšusią pūslę

Hidroforo ir siurblio valdymo automatiką iškėliau iš rentinių. Jie sudėti gerai prieinamoje ir sausoje vietoje ant lauko virtuvės sienos. Sistemą sudaro: saugiklis su nuotėkio rele, automatika, kuri reguliuoja siurblio darbą priklausomai nuo slėgio hidrofore. Apatinę ir viršutinę slėgio ribą galima reguliuoti.

Hidroforo ir siurblio valdymo automatika, saugiklis

Santechninė įranga sodybai

Vandenį šildo šildytuvas, šaltas vanduo paduodamas į tualetą, į dušą ateina šaltas vanduo, jis pašildomas. Pagrindiniai įvadai iki trobos - plastikiniai 25 mm vamzdžiai, viduje išskirstyta 16 mm daugiasluoksniais metalo plastiko vamzdžiais „Henko". Tai, mano nuomone, geriausias sprendimas sodybai, nes su jais dirbti itin paprasta ir nereikia specialisto pagalbos. Virinami vamzdžiai atsparesni, tačiau kilus problemai 100 km nuo Vilniaus jokio meistro neprisikviesi.

Daugiasluoksnio vamzdelio karpymas

Daugiasluoksnio vamzdžio angos išlyginimas

Jungtys - viena didžiausių problemų. Palyginus originalią „Henco" jungtį su kiniška, pirmoji gerokai sunkesnė. Žiemą pasilikus mažiausiam vandens lašeliui kinietiška jungtis jau purškia. Supratau, kad verčiau naudoti gumines tarpines, ne linų pluoštą. Linų pluoštas įmirksta ir likęs vanduo suskaldo jungtuvus ir skirstytuvus.

Verta iš karto susikomplektuoti tokius jungtuvus ir skirstytuvus

Klozetas ir sifonai - labiausiai pažeidžiamos sistemos dalys: sušalus įtrūksta sifonas ir bakelis. Bakelį verčiau rinktis su šoniniu vandens padavimu, nes kiekviena apačioje esanti tarpinė - grėsmė išsikraipyti likus lašeliui vandens.

Vandens šildytuvas taip pat reikalauja priežiūros. Sodyboje jis buvo šiek tiek patobulintas. Įprasta, kad šalto vandens padavimo vamzdyje yra sumontuojamas atbulinis vožtuvas, kuris neleidžia išsipilti vandeniui arba patekti orui. Papildomai įtaisomas čiaupas tarp šildytuvo ir atbulinio vožtuvo, pritaisoma guminė žarna nuleisti vandenį.

Visi vandens naudotojai turėtų būti atskirti sklendėmis, kad prireikus būtų galima juos atjungti nestabdant visos sistemos. Tai aktualu, jei sutrūko koks vamzdis, jungtis, čiaupas, skirstytuvas ar sklendė.

Vandentiekio sodyboje eksploatacija

Išvažiuojant pirmiausia išpilamas vanduo iš sistemos. Užsukamas padavimas į šildytuvą ir klozeto vandens bakelį. Išpilamas vanduo iš šildytuvo atidarant karšto vandens čiaupą ir atsukant čiaupą prie šalto vandens padavimo.

Nutraukiamas vandens tiekimas prie hidroforo, atsukami ar pakeliami maišytuvai. Atsukami nuleidimo čiaupai ir iš sistemos išleidžiamas vanduo. Visoje sistemoje paliekami atsukti čiaupai.

Į klozeto sifoną įpilama apie kilogramas druskos (prieš didelius šalčius), druskos įberiama ir į kriauklių, dušo sifonus.

Atvažiavus uždaromi šalto vandens čiaupai. Karšto vandens čiaupai paliekami atidaryti, kad prisipildytų šildytuvas. Jis įjungiamas tik pilnas vandens.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama