Katilas yra pagrindinis šildymo sistemos elementas, perduodantis kuro degimo metu sukurtą energiją šilumos paskirstymo sistemai. Šilumą sistemoje dažniausiai išnešioja vanduo. Šiuolaikinių šildymo katilų yra labai daug ir skirtingų pagal veikimo principą, naudojamą kurą, gabaritus. Pagrindiniai šildymo katilų tipai skirstomi pagal kuro rūšį: dujiniai, skysto kuro, kieto kuro, elektriniai.

Katilo tipą verta pasirinkti pačiam, kadangi dauguma konsultantų suinteresuoti įsiūlyti būtent savo katilą ir argumentų UŽ suras daugiau nei trūkumų. Tikslius skaičiavimus verta patikėti specialistams.

Renkantis šildymo katilą, atsižvelgiama ne tik į ekonominius vieno ar kito tipo šildymo rodiklius, bet ir į techninius šildomų patalpų parametrus,  šildymo periodiškumą, kitus parametrus. Pagrindiniai  pasirinkimo parametrai:

1. naudojamo kuro rūšis;
2. katilo galingumas;
3. katilo naudingumo koeficientas;
4. katilo pastatymo vieta;
5. degimo produktų nuvedimas;
6. karšto vandens poreikis;
7. automatika;
8. degimo laikas vienu užkrovimu;
9. gamintojopatikimumas ir garantinis servisas.

Kuras šildymo katilui

Pagal daugelį rodiklių patogiausia šildytis dujomis. Tai ir sąlyginis dujų pigumas, mažas katilo užimamas plotas, nereikia sandėliuoti kuro. Dėl to jie labiausiai paplitę. Didžiausios problemos kyla dėl iki patalpų neatvestų dujų. Tokiu atveju dujų privedimo projektavimas ir įrengimas gali kainuoti „pasakiškus" pinigus. Kainos skaičiavimo metodika paremta atsiperkamumo rodikliais ir buitiniam vartotojui šis terminas siekia 20 metų.

Kieto kuro katilai kūrenami: malkomis, anglimis, medžio granulėmis. Tačiau vystantis technologijoms, ir kitų kuro rūšių šildymo katilai ekonomiškumu ir patogumu nebenusileidžia dujiniams katilams. Pavyzdžiui, medžio granulėmis kūrenami katilai pagal patogumą artėja prie dujinių ir skysto kuro katilų, nes gaminami su automatiniu didesnės talpos pakuros papildymu, o tai leidžia labiau automatizuoti šildymo procesą ir prailginti vieno pakūrimo laiką. Pasirinkus kieto kuro katilus, kyla problemų dėl kuro sandėliavimo, jam reikia vietos, jis turi būti patogiai atnešamas iki šildymo katilo. Be to, sandėliavimas neturi pažeisti priešgaisrinės saugos taisyklių. Kieto kuro katilus tenka nuolat valyti nuo kuro likučių. Kietojo kuro katilams, ypač dujų generaliniams, naudojama tik sausa mediena, todėl reikia turėti vietos sandėliuoti ir džiovinti dažnaisiai atvežamą drėgną medieną.  Elektrinius šildymo katilus paprasčiau montuoti, jie neišskiria degimo produktų, tačiau elektros kaina daug didesnė nei kitų kuro rūšių.

Šildymo katilo galingumas ir naudingumo koeficientas

Šildymo katilo galingumas parenkamas, atsižvelgiant į šildomų patalpų tūrį. Standartiškai skaičiuojama, kad  1 KW apšildo 10 kvadratinių metrų, kai patalpų aukštis 2,5 metro. Tačiau pastatai skiriasi savo šilumos atidavimo koeficientais ir galingumą verta patikėti suskaičiuoti specialistams. Kompensuoti pastato šilumos praradimus ir kitus šiluminius poreikius, dažniausiai pridedama apie 20-30 procentų papildomo galingumo. Vandens šildymas panaudoja apie 25 procentus galingumo, tačiau daugeliu atveju vandens šildymo metu atjungiamas patalpos šildymas, o tai per trumpą laiką beveik nepakeičia patalpų temperatūros.

Šiuolaikinių šildymo katilų naudingumo koeficientas viršija 90 procentų. Renkantis pigesnį katilą, galima vėliau pasigailėti dėl prarandamos energijos. Kietojo kuro Apatinio degimo (klasikiniai) katilų naudingumo koeficientas apie 50 procentų, t.y apie pusė šilumos išlekia pro šalį. Didesnį naudingumo koeficientą turi viršutinio degimo katilai, kurie kurą degina tolygiau. Virš 90 procentų naudingumo koeficientą pasiekia kietojo kuro dujų generaciniai katilai. Senesnio tipo dujiniai katilai su atmosferiniu degikliu (dujų patekimas per mažą angą) turi 80-85 procentų naudingumo koeficientą. 5-20 procentų ekonomiškesni dujiniai katilai su ventiliatoriniu degikliu. Ekonomiškiausi yra kondensaciniai katilai, kurie išnaudoja degimo produktų kondensacinę šilumą. Jų naudingumo koeficientas virš 90 procentų.

Katilo naudingumo koeficientus verta lyginti pagal Lietuvoje priimtus žymėjimus, užsienio koeficientai gali skirtis priklausomai nuo šalies.  Pagal Lietuvos standartus katilo naudingumo koeficientas žymimas CE, skaičiais žymimi ženklo pritvirtinimo metų paskutiniai skaičiai ir simbolių H kiekis rodo katilo šiluminio naudingumo koeficientą.

Naudingumo koeficientai, kuriuos būtina užtikrinti, esant vardinei atiduodamajai galiai ir dalinei apkrovai, 0,3 Pn:

Vieta šildymo katilui

Pagal pastatymą katilai skirstomi į sieninius ir pastatomus. Sieniniai katilai turi galingumą iki 35 KW, leidžiančius apšildyti apie 300 kv. metrų namą. Tačiau, jungiant lygiagrečiai kelis katilus, galingumą galima padidinti. Dažniausiai sieniniai yra dujiniai katilai su nerūdijančio plieno pakura. Šildymo katilams yra numatomi minimalūs ploto ir aukščio reikalavimai.

Katilai iki 60 KW gali būti statomi virtuvėje, kurios lubos ne žemiau nei 2,5 metro, tūris 15 kub. Metrų. Patalpoje turi būti ventiliatorius ir langas su orlaide.

Katilai iki 150 KW turi būti įrengiami atskiroje patalpoje bet kurioje namo vietoje su išėjimu į lauką. Katilinės sienos turi būti iš nedegios medžiagos, durys į gyvenamąsias patalpas atsparios gaisrui, patalpoje turi būti langas, skaičiuojant 0,03 kv. metro vienam patalpos kubiniam metrui.

Šildymo katilai virš 150 KW turi būti statomi tik pirmame, cokoliniame namo aukšte, rūsyje ar atskirai nuo namo pastatytoje katilinėje. Galingesni šildymo katilai daromi iš nerūdijančio plieno arba ketaus. Ketus yra atsparesnis, teoriškai gali ilgiau tarnauti, net iki 50 metų. Tačiau gali trūkti arba dėl staigių temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, ant įkaitusio ketinio katilo patekus šaltam vandeniui, atsirasti mikroįtrūkimų.

Dūmtraukiai

Degimo produktai šalinami kelių tipų dūmtraukiais: horizontaliais, dažniausiai priverstinės ventiliacijos koaksialiniais dūmtraukiais ir vertikaliais, natūralios traukos dūmtraukiais. Koaksialiniai dūmtraukiai patogūs tuo, kad viename vamzdyje įtaisoma išorinio oro paėmimo ir dūmų atidavimo sistema. Taip nenaudojamas patalpos deguonis, bei galima reguliuoti degimo temperatūrą, atsižvelgiant į lauko temperatūrą. Koaksialiniai dūmtraukiai gali būti įrengiami ir vertikaliuose dūmtraukiuose. Vertikaliems dūmtraukiams tipinis mūrinis kaminas daugeliu atvejų netiks. Šiuolaikiniai šildymo katilai efektyviai panaudoja labai daug šilumos ir dūmai iš katilo išeina pakankamai šalti, kad jau kelių metrų aukštyje pradėtų kondensuotis, susidaręs vanduo jungiasi su dervomis ir kitais degimo likučiais, sukurdamas agresyvius junginius, pažeidžiančius neatsparius paviršius. Turėtų būti naudojami dūmtraukiai iš atsparių rūgštims medžiagų, turi būti kondensato nutekėjimo galimybės, bei papildomi šildymai dūmtraukio vietose, einančiose per nešildomus pastato plotus. Įdėklai į kaminus dažnai neišsprendžia problemų, nes pats kaminas turi turėti didelį angos diametrą, užtikrintį reikiamą trauką.

Renkantis dūmtraukį iš nerūdijančio plieno, reikia atsižvelgti į plieno markę. AISI 304 markės nerūdijantis plienas skirtas malkiniams židiniams ir ilgai neatlaikys agresyvaus šildymo katilo kondensato. Rekomenduojama markė AISI 316.

"Schiedel" rinkai siūlo įvairių tipų kaminus ir kaminų sistemas atsparias agresyviems kondensatams. Yra patogi sistema pastatyti atskirą kaminą prie namo su lengvai montuojamais įdėklais iš nerūdijančio plieno ar rūgštims atsparios keramikos. Horizontalaus dūmtraukio atstumas be priverstinio ištraukimo neturėtų viršyti 1 metro.

Karštas vanduo

Jei šildymo katilas perkamas tik šildymui, renkamasi vienkontūrį šildymo katilą. Jei yra poreikis šiltam vandeniu,i turėtų būti naudojami arba dvikontūria katilas, kuriame įtaisomas boileris, arba prie esamos sistemos jungiama papildoma vandens pašildymo sistema. Siekiant efektyviau naudoti šiltą vandenį, reikėtų rinktis sistemą su cirkuliaciniu siurbliu.

Šildymo katilo automatika

Šiuolaikinis šildymo katilas - modernus prietaisas, galintis save diagnozuoti, spręsti dėl optimalaus šildymo režimo, o įtaisyta automatika padeda gerokai sutaupyti. Verta dėl to, kad katilas galėtų sieti savo darbą su išorės temperatūra ir turėtų kambario temperatūros programavimą. Dujiniams katilams turi būti automatinis dujų tiekimo nutraukimas užgesus ugniai - taip gali nutikti sistemoje sumažėjus dujų slėgiui, dingus elektrai.

Degimo laikotarpis

Dažniausiai su katilo priežiūra susiduria kieto kuro katilų savininkai. Kietojo kuro katilų yra kelios pagrindinės rūšys: tiesioginio degimo ir dujų generaciniai katilai. Tiesioginio degimo katilai skirstomi į viršutinio ir apatinio degimo katilus. Viršutinio degimo klasikiniai katilai greitai sudegina kurą, dėl to prarandama daug energijos. Papildyti tokį katilą tenka nuolat, kas 3-5 valandas. Apatinio degimo kietojo kuro katilai ekonomiškesni, juose tolygesnis degimas, pakraunamas didesnis kuro kiekis. Tai leidžia kurą pakrauti 1-2 kartus per dieną. Ketinant ilgesniam laikui palikti šildomas patalpas, reikia pagalvoti apie kombinuotą šildymo katilą, kuris palaikytų temperatūrą šildymo sistemoje. Dujų generaciniai katilai yra dvikameriniai - pirmajame kuras dega su oro trūkumu ir gaminasi dujos, kurios deginamos antroje kameroje, paduodant daugiau oro.  Dalinis automatizavimo procesas vyksta, reguliuojant degimui procesą paduodamu oro kiekiu. Degimo laiką prailgina kuro padavimo bunkeriai, tačiau toks būdas tinka tik smulkintam, granuliuotam kurui.

Gamintojas

Verta pasiaiškinti, kas aptarnaus jūsų šildymo katilą. Šiuolaikinis šildymo katilas sudėtingas prietaisas, prie kurio nagų geriau nekišti. Deja, jei artimiausiais servisas tolokai , dažnai katilą aptarnaujančių žmonių tenka ilgai laukti. Pažadai atvažiuoti pagal pirmą kvietimą dažniausiai po kelerių metų pamirštami, dėl didesnio atstumo laukiant kelių iškvietimų.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama