.png)
Internete kelmų naikinimas dažnai pateikiamas kaip paprastas darbas: kelme išgręžiamos skylės, pripilama karbamido ar kitos medžiagos ir laukiama, kol mediena suirs. Tačiau net minkštesnių medžių kelmai pūva kelerius metus, o stambus klevo ar ąžuolo kelmas žemėje gali išlikti dešimtmetį. Karbamidas gali sudaryti palankesnes sąlygas medieną skaidantiems mikroorganizmams, tačiau paties kelmo nepašalina. Toks būdas tinka nuošalioje vietoje, kur kelmas niekam netrukdo ir jo nereikia sunaikinti per konkretų laiką.
Problema atsiranda tada, kai kelmo vietoje planuojama veja, želdiniai, statybos ar žemės ūkio darbai. Kelmas trukdo lyginti gruntą, pjauti žolę, kasti tranšėjas ir dirbti žemę. Jo vietoje negalima iš karto sodinti kito medžio. Tokiais atvejais laukti natūralaus medienos suirimo nėra prasmės – kelmas šalinamas mechaniniu būdu.
Kelmų rovimas ekskavatoriumi naudojamas ten, kur iš grunto reikia pašalinti kelmą su stambiausiomis šaknimis. Taip ruošiamos pamatų, kelių, aikštelių ir požeminių komunikacijų vietos. Išrautas kelmas užima daug vietos, nes kartu iškeliamos šaknys ir prie jų prikibusi žemė. Todėl reikia iš anksto numatyti kelmų sukrovimą, smulkinimą, pakrovimą ir išvežimą. Po rovimo likusios duobės užpilamos gruntu ir sutankinamos.
Prižiūrimame kieme tokios darbų apimties dažniausiai nereikia. Kelmų frezavimas leidžia susmulkinti kelmą maždaug 20–30 centimetrų žemiau paviršiaus. Galingesnė kelmų freza gali pasiekti apie 40 centimetrų gylį. Susidariusi duobė užpilama augaliniu gruntu, o vieta paruošiama vejai ar gėlynui. Kadangi visa šaknų sistema neiškeliama, mažiau išardoma aplinkinė teritorija ir lieka mažiau išvežamų atliekų.
Šalia pastatų, tvorų, takų ir kitose ankštose vietose gali būti naudojamas kūginis kelmų grąžtas. Jis ardo medieną pasirinktame plote ir leidžia dirbti ten, kur ekskavatoriui trūksta vietos. Plačius kelmus tenka gręžti keliais taškais, o stambias paviršines šaknis pašalinti atskirai. Prieš gręžiant ar frezuojant būtina žinoti požeminių kabelių, vamzdynų ir drenažo vietas.
Dideliame apleistame plote pavieniui rauti kiekvieną kelmą būtų lėta ir brangu. Krūmai, savaiminiai medžiai ir nedideli kelmai pirmiausia susmulkinami miško mulčeriu. Po to kelmėtas laukas išdirbamas gilumine freza. Ji 30–50 centimetrų gylyje smulkina kelmus bei šaknis ir sumaišo medienos skiedras su gruntu. Medienos nereikia atskirai krauti ir vežti, todėl šis būdas tinkamas apleistą žemę ruošiant žemės ūkio darbams.
Filme su UAB „Arbora“ specialistais rodomi skirtingos apimties darbai: didelio kelmo rovimas, pavienio kelmo gręžimas ir kelmėto lauko giluminis frezavimas. Konkretūs objektai aiškiai parodo, kada kelmą reikia visiškai išrauti, kada pakanka jį išfrezuoti ir kada ekonomiškiausia vienu agregatu išdirbti visą plotą.
