Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo reikalavimas visus naujus pastatus statyti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės. Tai tik pirmas žingsnis link aplinkai kuo mažiau kenkiančių pastatų ir jau numatyti tolimesni etapai: A+ (2018 m.) ir A++ (2021 m.) namai. Energetiškai efektyvūs statiniai pasižymi gera šilumos izoliacija, yra sandarūs, juose minimizuoti šiluminiai tilteliai, sumontuoti tinkami langai ir durys, pasirūpinta vėdinimu su rekuperacija, energija gaunama panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, apgalvota statinio orientacija saulės atžvilgiu ir kt.

Vienas iš svarbiausių A energinio naudingumo klasės namo reikalavimų yra tinkamas jo apšiltinimas nuo pat pamatų iki stogo.

Už šilumos išsaugojimą pastato viduje atsakingas termoizoliacinis sluoksnis. Jam A klasės name keliami dideli reikalavimai, nes tokio statinio sienų, stogų, grindų šilumos perdavimo koeficientas turi būti didesnis. Šiluminės varžos padidinimui neužtenka tik pastorinti šiltinimo sluoksnį - visada reikia žvelgti plačiau ir jau projektuojant įvertinti daugiau sudedamųjų dalių, tokių kaip medžiagų efektyvumas, vientisa konstrukcija, sandarumas, tvirtinimo detalės, profesionalus montavimas ir kt. Tik tada pastato šilumos sluoksnis leis pasiekti energetinio efektyvumo, sandarumo reikalavimus, minimizuoti šiluminius tiltelius.

Pagrindiniai reikalavimai šiltinimo medžiagoms A energinio naudingumo klasės name:

• Efektyvumas. Šiltinimo medžiagų šilumos perdavimo koeficientas turi būti kaip galima mažesnis, kad tai pačiai šiluminei varžai pasiekti užtektų plonesnio izoliacinės medžiagos sluoksnio.
• Atsparumas drėgmei ir kitiems atmosferos poveikiams. Efektyvios tik sausos apšiltinimo medžiagos. Drėgmė labai stipriai pablogina izoliacines medžiagų savybes, todėl reikia rinktis drėgmei atsparias medžiagas ir apsaugoti jas nuo galimo jos poveikio.
• Sandarumas. Kuo mažesnis medžiagos oro laidumo koeficientas, tuo mažesnis vėjo, šaltų oro srovių, vidinės konvekcijos poveikis izoliacinėms savybėms. Sandarios šiltinimo medžiagos padeda užtikrinti ir viso pastato sandarumą, suformuodamos mažai orui laidų sluoksnį.
• Tvirtumas. Šiluminiai tilteliai susidaro ne tik skirtingų atitvarų susijungimo vietose, bet ir per tvirtinimo detales. Ypač dideli šilumos nuostoliai patiriami per karkasą. Naudojant kietas (standžias) šiltinimo medžiagas galima įrengti vientisą šiltinimo sluoksnį nenaudojant karkaso.
• Lengvumas. Didėjant šiltinimo sluoksniui, didėja ir jo svoris. Naudojant lengvas apšiltinimo medžiagas sumažėja konstrukcijas veikianti apkrova, tvirtinimo detalių kiekis ir kt.
• Ilgaamžiškumas. Šiltinimo medžiagos savybės turi nekisti daugiau kaip 50 metų. Tik tada išlaidos šildymui bus tokios pačios kaip ir pirmais metais.
• Montavimo paprastumas. Kuo mažiau konstrukcijoje sudėtinių dalių, tuo mažesnė broko ir klaidų tikimybė. Drėgmei atsparioms šiltinimo medžiagoms nereikia sudėtingai įrengiamų vėjo ar garo plėvelių, drenažinių membranų ar kitų apsauginių barjerų.

A klasės namo apšiltinimo projektavimas ir įrengimas bus paprastas ir nesudėtingas, jeigu bus laikomasi pagrindinių principų ir neignoruojamos detalės. Tinkamai parinkta konstrukcija, labiausiai tam tinkančios apšiltinimo medžiagos, profesionalus įrengimas užtikrins efektyvų energijos išsaugojimą visą pastato tarnavimo laikotarpį. Apie atskirų konstrukcijų (pamatų, grindų, sienų stogų ir kt.) apšiltinimą papasakosime kituose straipsniuose.

Nepraleiskit naujausių straipsnių:

PRENUMERUOKITE FINNFOAM NAUJIENLAIŠKĮ