Mūras tradiciškai vertinamas dėl tvirtumo, nedegumo, ilgaamžiškumo. Apšiltintas akmens vata jis tampa šiltomis, visada sausomis, ilgaamžėmis, nedegiomis sienomis. Be viso to, tai yra organiškai viena kitą papildančių natūralių medžiagų konstruktyvas, turintis ilgalaikę vertę.

Daugelis išorinių sienų konstruktyvui naudojamų blokelių (keraminių, silikatinių, keramzitbetonio, akytojo betono) gaminami iš natūralių neorganinių medžiagų: molio, kalkių, smėlio ir vandens. Akmens vatos žaliava, ką ir sako pavadinimas, yra vulkaninės kilmės uolienos.

Pagrindinės akytojo betono blokelių žaliavos yra klintys, molis, kalkės ir smulkiai maltas kvarcinis smėlis, akmens vatos  - vulkaninės kilmės uolienos.

A energinės klasės pastatams privalomas sandarumo rodiklis lengviau ir paprasčiau pasiekiamas šiltinant, pavyzdžiui, besiūliu sluoksniu. „Bet namus statome ne dėl testų, o dėl žmonių, kad juose gerai jaustųsi. Mano įsitikinimu, konstruktyvas neturi būti visiškai nelaidus orui, kitaip sakant, oro garams, nepaisant taip akcentuojamų šilumos nuostolių ir rekuperacijos. Reikiamą sandarumą galima pasiekti kitomis priemonėmis - garo izoliacija, izoliacinėmis sandūrų juostomis, nepriekaištinga darbo kokybe. Tai yra, sandarinant plyšius, bet nedarant absoliučiai orui nelaidžių sienų. Ir dar abejoju, ar viso to reikia, nes jei 80 kv.m ploto name karšto vandens ruošimo ir šildymo sąnaudos per mėnesį nesiekia 30 Eur, ar verta daugiau taupyti? Įtikinamo atsakymo į klausimą, ar beatodairos sandarindami netaupome šilumos savo sveikatos sąskaita, kol kas neturiu. Juolab, kad kartais žmonės naudoja termoizoliacines medžiagas (nenoriu minėti jų pavadinimo), kurios dėl temperatūros pokyčių smarkiai plečiasi ir traukiasi, to poveikis mikroklimatui ir šilumos sąnaudoms didelis, nors pradiniai skaičiavimai geri. Bet apie tai mažai kas kalba, tyrimų beveik nėra arba jie gyventojams sunkiai pasiekiami", - savo požiūrį dėsto „ABC namas" kūrėjas A. Bambalas.

Sandarumui užtikrinti svarbiausia yra kokybiškai įrengtas vandens garų ir oro izoliacijos barjeras.

 

 

 

Mūrinis namas su akmens vatos fasado šiltinimu

Pasirinkus laikančiojo konstruktyvo blokelius ir apšiltinimo medžiagą, pagal norimą pasiekti šiluminę varžą skaičiuojamas apšiltinamojo sluoksnio storis.

Projekte naudojami didesnio storio ir didelio poringumo šilti akytbetonio blokeliai bei itin šiltos vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokštės. Paprastai naudojami 480 mm storio blokeliai ir 150 mm akmens vatos sluoksnis  (A klasei), o B klasei  - 480 mm + 100 mm.

Akmens vata tai  šiltas apvalkalas, papildoma apsauga nuo ugnies bei gera garso izoliacija.

Akmens vato kietas plokštės tinkamos ne tik tinkavimui, bet gali atlaikyti ir didesnes apkrovas, pavyzdžiui, klinkerio apdailą.

Vertikaliai orientuoto pluošto skirtos tinkuojamų fasadų apšiltinimui, plokščių matmenys išlieka stabilūs įvairioje temperatūroje. Akmerns vatos sluoksnis gali būti nuo 50 iki 340 mm.

Akytbetonio blokeliai - šilta, natūrali, nedegi medžiaga. Monolitiniam žiedui sienos viršuje suformuoti yra specialūs „U" formos blokeliai. Monolitinis žiedas, formuojamas blokelių viduje, nesiekia išorės, fasade nėra kitos medžiagos intarpo, vadinasi, ir šilumos tiltelio, perdangos šiltinimas susijungia su sienos šiltinimu. Monolitinis žiedas, murlotas uždengiami užpildant perdangos aukštį 400 mm purškiamos mineralinės vatos sluoksniu.

Dėl standartinių langų ir durų dydžių angų (projekte numatytas tik vienas didesnio ploto langas), nereikalingos sąramos. Taip išvengiama nemažos dalies šilumos tiltelių, kurie reikalauja daug dėmesio ir darbo.

Stogo konstrukcija, murlotas ir monolitinio gelžbetonio žiedas .

 

 

Namo fasadas dengiamas Knauf  Mineral Activ tinku, pasirinktu dėl ilgamžiškumo ir atsparumo permainingam mūsų klimatui.  Šis tinkas turi vandenį atstumiančių savybių, sudaro šarmingą, šiltą ir sausą paviršių, kokio nemėgsta mikroorganizmai. Sistemos dažų sudėtyje yra infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių, kurios pakelia paviršiaus temperatūrą 3-7 laipsniais - todėl ir akcentuojamas tinko šiltumas, ant tokio paviršiaus neįsiveisia pelėsiai ir dumbliai, netgi šiaurinėje pusėje.

Langai montuojami šiltinimo sluoksnyje arba blokelių konstruktyve. Geriau montuoti langus šiltinimo sluoksnyje.

Klijuoti nedidelių matmenų akmens vatos  plokštes paprasta ir patogu, sienos apšiltinimas viršuje susijungs su purškiamos mineralinės vatos apšiltinimu ant perdangos.

Akmens vatos apvalkalas  - kone amžinas, nedegus, šiltas, „kvėpuojantis" ir npraleidžiantis garso.

Fasado sienos nedegumas

Dalis statytojų paslėptų medinių konstrukcijų neapdoroja degumą mažinančiomis medžiagomis, argumentuodami, kad šios medžiagos ugnies plitimą ir dūmų susidarymą  sulaiko nežymiai ir neturi esminės įtakos gaisro išplitimui. Tačiau nuodingų dūmų išsiskyrimo tyrimais yra nustatyta, kad konstrukcijų apdorojimas antipireninėmis medžiagomis suteikia papildomas 10-14 minučių, per kurias atsiranda šansas žmonėms pasišalinti iš degančio pastato.

Bet kurios sienos konstrukcijos degumo klasė priklauso nuo jos sudėtinių dalių degumo. Keramikos, silikato, akytbetonio ar keramzitbetonio mūro sienos yra nedegios ir atitinka A1 degumo klasę. Kai toks konstruktyvas apšiltinamas degiomis medžiagomis, sienų degumo klasė žemėja, jos klasifikuojamos kaip B s-1 d0 ar net žemesne gaisrine klase. Tad norint, kad apšiltinta mūro siena būtų saugi degumo požiūriu, racionaliausia rinktis nedegią šilumos izoliaciją bei nedegias apdailos medžiagas.

 

Nedegi mūro siena ir nedegios akmens vatos plokštės - dvi svarbiausios sienos konstrukcijos dalys. Jos nebus matomos, tačiau jų nauda juntama visą pastato gyvavimo laiką.

Akmens vata ilgiau saugo pastato konstrukcijas nuo ugnies poveikio, todėl ja rekomenduojama apšiltinti net ir tokias konstrukcijas, kurioms taikomi itin griežti priešgaisriniai reikalavimai.

Akmens vatos sienos laidumas garams

Drėgmės oro garų pavidalu yra bet kurioje aplinkoje, joje dėl temperatūrų skirtumų visada vyksta šilumos mainai - šiltesnis oras migruoja šaltesnio link nešdamasis savyje sukauptą drėgmę oro garų pavidalu, kurie, esant tam tikroms sąlygoms, kondensuojasi.

Dėl šios priežasties svarbu, kad sienos konstrukcija būtų tokia, kad vandens garai nesikondensuotų, o pasišalintų per vėdinamą oro tarpą ar vandens garams laidų tinką.

Porėtos struktūros plytos ar blokeliai greitai išgarina drėgmę, taip pat ir statybinę, dėl technologinių procesų ypač juntamą pirmaisiais metais po statybų. Tokia pat turi būti ir izoliacinė medžiaga. Mūro ir šiltinamosios medžiagos gebėjimas tolygiai išgarinti drėgmę, t.y., per visą gyvavimo ciklą išlikti sausiems, reiškia sausas ir šiltas sienas.

Statybinėje fizikoje šį medžiagoje vykstantį procesą apibūdina vadinamoji garinė varža arba garų laidumo koeficientas µ. Kuo konstrukcijos medžiagų garų laidumo koeficientai artimesni, tuo tolygiau, esant palankioms sąlygoms, išgarinama drėgmė, ji nesikaupia sienos konstrukcijoje.

Akmens vatos vandens garų difuzijos varža µ yra 1, akytbetonio blokelių, priklausomai nuo tankio, vidutinė garinė varža - 3-10.

Kaip minėta, garų difuzija vyksta bet kurioje medžiagoje, išskyus plieno lakštą, aliuminio foliją ir pan. Esminio skirtumo, kokia termoizoliacinės medžiagos garinė varža, nėra, svarbiausia - kaip medžiagos išdėstytos garų užtvaros ir temperatūros atžvilgiu.

Akmens vatos fasado ilgaamžiškumas

Mūro sienos ilgaamžiškumas nekelia abejonių ir tai yra, ko gero, vienas iš svarbiausių kriterijų, pasirenkant mūrą kaip laikančiąją konstrukcijos dalį. Visos sienos ilgaamžiškumui didelės įtakos turi visos tokioje konstrukcijoje panaudotos medžiagos, taip pat ir šilumos izoliacija. Akmens vatos pagrindinės savybės - šilumos laidumas ir degumas - laikui bėgant taip pat nesikeičia (tai nurodoma ir LST EN 13162). Be šių pagrindinių šilumos izoliacijos savybių funkcionalumui labai svarbus yra ir matmenų stabilumas.

Pastato sienos vasaros metu nuo saulės įkaista iki 70 laipsnių C ir daugiau. Jeigu sienos tinkuojamos, t.y. tinko sluoksnis yra ant ant šilumos izoliacijos sluoksnio, šilumos izoliacijos matmenų stabilumas ypač svarbus.

Akmens vatos Linio 80 plokščių matmenų tikslumas ir stabilumas leidžia be pastangų išgauti tinkavimui reikalingą lygų, į temperatūros pokyčius nereaguojantį ir nesuskilinėsiantį paviršių.

Jei šilumos izoliacija deformuojasi dėl temperatūros pokyčių, tai tinko apdailos sluoksnis gauna papildomus įtempimus ir laikui bėgant jame gali atsirasti plyšių, į kuriuos gali patekti vanduo. Per keletą tokių atšalimo-atšilimo ciklų (žiema-vasara) tinko sluoksnis suaižės, per atsiradusius plyšius tarp šilumos izoliacijos plokščių padidės šilumos nuostoliai.

 

 

Parengė Danutė Ramoškevičiūtė, Hermio Preikšto ir „ABC namas" nuotraukos