Neseniai atliktos apklausos duomenimis, didelė dalis didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių savo namuose patiria diskomfortą dėl triukšmo: dažniausiai nurodomas automobilių skleidžiamas triukšmas, trankomų durų bildesys, statybų ir kaimynų keliamas triukšmas.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, kaimuose net 53 proc. žmonių nepatiria jokių problemų dėl triukšmo, kai miestuose tokių - vos 27 proc.

Pasaulio sveikatos organizacija triukšmą laiko pavojingu sveikatai. Teigiama, kad ilgalaikis transporto eismo ar pramoninės veiklos triukšmas trukdo ilsėtis ir kokybiškai išsimiegoti, gali didinti kraujospūdį, sukelti širdies ir kraujotakos ligas, net insultą. Triukšmas veikia ir vaikų bei jaunuolių gebėjimą susikaupti ir net mokymosi rezultatus.

Labai svarbu, kad savo būste jaustumėtės turį saugią privačią erdvę, akustiškai izoliuotą nuo kaimynų. Su kaimynais geriau bendrauti prie šventinio stalo ar puodelio arbatos, o ne klausantis jų televizoriaus ar dulkių siurblio burzgimo.

Kokie yra triukšmo šaltiniai, tipai ir kaip galima sumažinti bute girdimą triukšmą?

 

Orinis triukšmas

Orinis triukšmas - tai garsi žmogaus kalba ar dainavimas, buitinės technikos veikimas, muzika ir t. t. Šie šaltiniai yra nepriklausomi nuo pastato konstrukcijų ir garso energiją spinduliuoja į patalpos orą.

Kaip rodo praktika, dažnai net naujų pastatų atitvaros netenkina savo garso izoliacinėmis savybėmis, ką kalbėti apie senos statybos namus. Norint jausti tikrą akustinį komfortą, atitvarų garso izoliacinės savybės turėtų būti: perdangoms ir sienoms tarp butų - ne mažiau kaip 60 dB, pertvaroms tarp kambarių - ne mažiau 50 dB. Tai viršija šiuo metu nustatytus reikalavimus, bet yra komfortiškos.

Pertvara tarp butų bus užpildyta akmens vatos plokštėmis.

Kaip žinome, gerinti konstrukcijos garso izoliacines savybes didinant jos masę nėra efektyvu (pavyzdžiui, skirtumas tarp 120 mm ir 250 mm mūrinės plytų sienos tik 6 dB). Geriausias triukšmo slopinimo būdas - naudoti daugiasluoksnes konstrukcijas, kuriose garsą sugeriantys sluoksniai kaitaliotųsi su garsą atspindinčiais sluoksniais. Bėda ta, kad tokios konstrukcijos sunkiai techniškai įgyvendinamos. Artimiausiose joms tradicinėse karkasinėse konstrukcijose, nepaisant storo sugeriančio sluoksnio, garsas ir vibracijos puikiausiai perduodamos karkaso elementais nuo vieno paviršiaus į kitą. Problemą geriausiai spręsti įrengiant du tarpusavyje nesujungtus karkasus. Itin svarbu ir atitvarų tarpusavio jungtys, t. y. garsą izoliuojančių tvirtinimo detalių, garsą sugeriančių juostų sujungimų vietose naudojimas.

Atitvaros garso izoliacinėms savybėms ypač kenkia įvairūs plyšiai, pralaidos komunikacijoms, kištukų ir jungiklių lizdai, šviestuvai. Visus juos reikėtų kaip įmanoma labiau hermetizuoti.

Jeigu geriname atitvaros orinio garso izoliacines savybes, blogas rezultatas būtų garso sumažinimas 1-5 decibelais, normalus  - 5-10 dB, puikus -  10-20 dB.

Smūginis triukšmas

 

Smūginis triukšmas atsiranda tuomet, kai tarp triukšmo šaltinio ir pastato konstrukcijų yra tiesioginis kontaktas. Šio tipo triukšmo šaltiniai gali būti vaikščiojimas, bėgiojimas, baldų perstūmimas ir t. t. Skirtingai nei orinis triukšmas, kuris sukelia virpesius visose patalpos atitvarose, smūginis triukšmas dažniausiai veikia tik vieną atitvarą - perdangą.

Taigi, jeigu norime, kad apatinio aukšto kaimynai ramiai miegotų, turėtume pasirūpinti savo buto grindų garso izoliacija ir, jei įmanoma, tą patį turėtų padaryti mūsų viršutiniai kaimynai. Dažniausiai tai daroma įrengiant judriosios dangos (plaukiojančias) grindis. Jei perkamas butas su daline apdaila, dažnai po kojomis būna tiesiog perdangos plokštės. Tuo atveju garso izoliaciją dar galime pagerinti prieš išlyginamąjį sluoksnį pakloję 5-30 mm storio garsą sugeriančią medžiagą, ją užleisdami ant sienų, pertvarų, kolonų, kad išvengtume kieto konstrukcijų tarpusavio kontakto.

Jei geriname atitvaros smūginio garso izoliacines savybes, blogas rezultatas būtų 10-20 dB, normalus 20-30 dB, puikus 30-50 dB.

Izoliacija nuo kaimynų viršuje

 

Triukšmas iš viršutinių kaimynų gali būti dviejų tipų - orinis ir smūginis. Dažniausiai skundžiamasi smūginiu triukšmu, t. y. baldų stumdymu, žingsniais, vaikų bėgiojimu, daiktų kritimu ir t. t. Šią problemą geriausia ir lengviausia spręsti viršuje esančioje patalpoje, tačiau, jei tai neįmanoma, tenka gerinti atitvarų garso izoliacines savybes savoje erdvėje.

Drąsiai galima teigti, jog šiuo atveju reikės ne mažesnio kaip 50 mm garso izoliacinio sluoksnio ir rezultatai nebus įspūdingi, palyginti su daug plonesnio sluoksnio įrengimu viršutinėje patalpoje. Palyginkime: 15-20 dB efektas izoliuojant 200 mm sluoksniu iš apačios ir 20-25 dB efektas įrengus vos 3-5 mm sluoksnį (paklotą po judriąja grindų danga) viršuje.

Taigi dažniausiai izoliuoti vien lubas nepakanka, nes norimo rezultato nepasieksime. Reikalas tas, kad smūginis garsas per perdangą puikiai persiduoda visoms kitoms pastato konstrukcijoms ir, izoliavę lubas, triukšmą ir toliau girdėsime, tik šį kartą jis mus pasieks per sienas. Skirtinguose namuose, priklausomai nuo jų konstrukcinių ypatybių, garso perdavimo intensyvumas sienoms bus skirtingas. Gana lengvai galima nuspręsti, kurias sienas geriau izoliuoti. Tiesiog tuo metu, kai pas kaimynus triukšminga, vieną ausį užsikimšę, o kitą priglausdami pakaitomis prie skirtingų sienų lengvai pajusim, kurias atitvaras reikia izoliuoti pirmiausia.

Kartais kaimynai be smūginio gana sėkmingai skleidžia ir oru sklindančius triukšmus: riksmai, barniai, muzika, šuns lojimas ir t .t. Šiuo atveju, jeigu norime bent kiek izoliuoti triukšmą, ant grindų turėtumėme kloti storą izoliacinį sluoksnį net kaimynų bute. Taip, taip - butent kaimynų bute. Nors orinio triukšmo atveju garso izoliacijos įrengimas pas kaimynus neturi jokio technologinio pranašumo. Kaip ir smūginio garso izoliacijos atveju izoliaciją reikėtų atlikti kompleksiškai (t. y. ne vien lubų, bet ir kitų atitvarų) ir sluoksnis neturėtų būti mažesnis nei 50 mm. Abiem šiais atvejais geriausiai tinka karkasinės ir bekarkasės konstrukcijos su gipskartonio ar kitų plokščių apdaila.

Izoliacija nuo kaimynų apačioje

 

Kaip ir ankstesniu atveju, triukšmas iš apačios gali būti smūginis ir orinis, tik šį kartą dažniausiai problemos kyla dėl orinio triukšmo ir jį spręsti yra daug sunkiau. Norint pagerinti grindų garso izoliacines savybes, reikėtų, kad jos būtų arba iš judriosios dangos, arba grindys ant lagių. Nepriklausomai nuo to, kokios jos, jos turėtų turėti minkštą - garso izoliacinį ir kietą - garsą atspindintį sluoksnį. Abu šie sluoksniai pageidautinai turėtų būti kuo storesni, o minkštasis - ne mažesnis nei 30 mm. Efektas, kurį galėsime pasiekti izoliavę grindis, bus 5-10 dB.

Vis dėlto ir šiuo atveju gali tekti izoliuoti ne vien grindis, bet ir sienas, pertvaras, o gal net lubas. Orinis triukšmas patalpoje, susidūręs su pastato konstrukcijomis, tampa struktūrinis ir puikiausiai jomis atkeliauja iki mūsų.

Izoliacija nuo kaimynų už sienos

 

Triukšmas, sklindantis nuo gyvenančių greta, yra orinis triukšmas. Apsisaugoti nuo jo geriausia įrengiant karkasinį ekraną su garsą sugeriančios medžiagos užpildu ir gipskartonio ar kitų plokščių apdaila. Priklausomai nuo garsą izoliuojančio sluoksnio storio, pasieksime 10-20 dB efektą. Kaip ir ankstesniais atvejais, gali tekti „pasiklausyti" ir kitų konstrukcijų ir prireikus jas taip pat izoliuoti.

Garsą izoliuojančios medžiagos

 

Garso izoliacijai puikiai tinka stiklo ir mineralinės - akmens vatos gaminiai. Tačiau ne prastesnės oro ir smūgio garso izoliacijos galima pasiekti pagal ypatingą technologiją pagamintu polistireniniu putplasčiu. Toks polistireninis putplastis yra ypač efektyvi smūgio garso izoliacijos priemonė judriųjų grindų konstrukcijoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje tokios plokštės užima apie 90 proc. smūgio garso izoliacijai skirtų medžiagų. Naudojant tokias plokštes judriųjų gindų konstrukcijoje galima pasiekti iki 34 dB svertinio smūgio garso slėgio sumažėjimo (ΔL_w).

Bet dažniausiai garso izoliacijos sėkmė daugiau priklauso nuo konstrukcijos, o ne nuo medžiagos. Dažnai ginčijamasi, kas geriau izoliuoja garsą - tankesnė ar puresnė medžiaga.

 

SVARBU Renkantis medžiagą garso izoliacijai reikia atkreipti į jos garso sugerties koeficientą: kuo jis didesnis, tuo geriau izoliuoja garsą. Tobulai garso bangas sugeriančios medžiagos garso sugerties koeficientas α = 1, o tobulai jas išsklaidančios ir praleidžiančios medžiagos garso sugerties koeficientas α = 0. Dažnai vieni gamintojai pateikia medžiagos, o kiti - konkrečios konstrukcijos su ta medžiaga duomenis. Taip neišvengiama painiavos ir į tai reikėtų atkreipti dėmesį.

Mitai apie garso izoliaciją

 

1. Kamštinė danga yra geras garso izoliatorius ir ja apklijavus sienas ar lubas galima gerokai pagerinti buto garso izoliaciją.

Iš tikrųjų kamštinę dangą galima naudoti nebent grindų apsaugai nuo smūginio triukšmo. Klijuodami ją ant sienų negausime jokio jaučiamo efekto.

 

2. Galima sumažinti triukšmo lygį naudojant plonas garsą izoliuojančias medžiagas, įvairias plėveles, garsą izoliuojančius tapetus ir pan.

Tai tik saviapgaulė, ant kurios neretai „užkimba" taupantys savo būsto erdvę. Tokie gamtos dėsniai ir nieko nepadarysi - kad ir kokią stebuklingą medžiagą naudotume, kad pasiektume bent kiek geresnę garso izoliaciją naudodami apdailą, vis vien teks aukoti mažiausiai 70-80 mm.

 

Keli praktiniai patarimai

 

• Pertvaros turi remtis tik į perdangas, sijas, rygelius ir t. t. Jos jokiu būdu negali turėti tiesioginio kontakto su grindimis.
• Sienos ir pertvaros iš akytų medžiagų (keramzito, dujų silikato) turėtų būti nutinkuotos.
• Gipskartonio pertvaros su dvigubu plokščių sluoksniu turėtų būti įrengtos perkeičiant siūles, be to (kaip ir reikalauja technologija), turėtų būti glaistomos ir pirmo sluoksnio siūlės.
• Įrengiant jungiklius, kištukinius lizdus, šviestuvus reikia užtaisyti hermetiku visus plyšius, laidų praėjimo vietas ir t. t. Negalima įrengti lizdų kiaurai per pertvarą, juos reikėtų daryti su pasislinkimu. Kiauras kištukinis lizdas net sienoje su 60 dB indeksu leis puikiausiai susikalbėti su kaimynais. Apskritai kištukinių lizdų butus skiriančiose sienose reiktų vengti ir juos perkelti į vidines pertvaras.

Apie garso izoliacijos normatyvus

 

Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė yra išreiškiama penkių (A, B, C, D ir E) garso klasių (akustinio komforto) sistema. Šioms garso klasėms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodikliai. Statybinės medžiagos akustiniu požiūriu charakterizuojamos atsižvelgiant į minėtus rodiklius.

Naujiems gyvenamiesiems pastatams privaloma „C" klasė (priimtino akustinio komforto sąlygų klasė), t. y. oro garso izoliacijos rodiklis tarp dviejų butų ar bendro naudojimo patalpų atitvarų (sienos, perdangos) R'w (DnT,W) ≥ 55dB, smūgio garso tarp butų tarpaukštinių perdangų L'n,w ≤ 53dB; bendrojo naudojimo patalpų aidėjimo trukmė T60 ≤1.3 s.

Vertinant konstrukcijos oro garso izoliaciją, reikia atminti, kad kuo didesnė rodiklio R' w reikšmė, tuo geresnė izoliacija; smūginiam garsui atvirkščiai - izoliacija tuo geresnė, kuo rodiklis L' n,w yra mažesnis.

ASA.LT informacija

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.