.png)
Viena dažniausių diskomforto priežasčių daugiabučiuose namuose – iš gretimų butų ir bendrojo naudojimo patalpų sklindantis triukšmas. Girdimi kaimynų pokalbiai, televizorius, muzika, trankomos durys, žingsniai, stumdomi baldai ir veikiančios inžinerinės sistemos.
Labai svarbu, kad savo būste jaustumėtės turį saugią privačią erdvę, akustiškai atskirtą nuo kaimynų. Su kaimynais geriau bendrauti prie šventinio stalo ar puodelio arbatos, o ne klausantis jų televizoriaus ar dulkių siurblio burzgimo.
Norint sumažinti bute girdimą triukšmą, pirmiausia reikia nustatyti jo pobūdį ir sklidimo kelią. Oriniam ir smūginiam triukšmui slopinti naudojami skirtingi konstrukciniai sprendimai.
Orinis ir smūginis triukšmas
Orinis triukšmas – tai žmogaus kalba, dainavimas, televizoriaus ar muzikos garsas, šuns lojimas, buitinės technikos veikimas. Garso energija pirmiausia sklinda oru, o pasiekusi sienas, perdangas ir kitas atitvaras sukelia jų virpesius.
Smūginis triukšmas atsiranda, kai triukšmo šaltinis tiesiogiai veikia pastato konstrukciją. Tai žingsniai, bėgiojimas, baldų stumdymas, ant grindų krintantys daiktai. Toks poveikis suvirpina perdangą, o vibracijos pastato konstrukcijomis gali pasklisti gerokai toliau nei vien į apačioje esantį butą.
Garso izoliacijos rezultatas priklauso ne tik nuo pasirinktos medžiagos. Didelę reikšmę turi sienos arba perdangos masė, sandarumas, sluoksnių tarpusavio sujungimas, jungtys su kitomis konstrukcijomis ir darbų kokybė.
Sunkūs akustiniai blokeliai pertvaroms
Orinį garsą gerai izoliuoja sandarios, didelę paviršinę masę turinčios konstrukcijos. Dėl to vidaus ir tarpbutinėms pertvaroms vis dažniau pasirenkami sunkūs akustiniai blokeliai. Jie gaminami taip, kad palyginti nedidelio storio siena turėtų didesnę masę ir geriau slopintų kalbą, muziką bei kitus oru sklindančius garsus.
Pertvara iš sunkių akustinių blokelių.
Tokios pertvaros ypač naudingos tarp miegamųjų ir bendrųjų patalpų, sanitarinių mazgų, techninių patalpų ar kitų erdvių, kuriose reikalingas didesnis akustinis privatumas. Tačiau vien užrašas „akustinis blokelis“ dar negarantuoja gero rezultato. Reikia vertinti visos išmūrytos ir nutinkuotos konstrukcijos, o ne vienos medžiagos garso izoliacijos rodiklius.
Siena turi būti išmūryta be plyšių, užpildant horizontalias ir, kai numatyta, vertikalias siūles. Jos paviršiai paprastai tinkuojami, nes tinko sluoksnis padidina sandarumą ir uždaro smulkius mūro plyšius. Net maža nesandari vieta gali pastebimai pabloginti visos sienos garso izoliaciją.
Labai svarbios pertvaros jungtys su perdanga, išorinėmis sienomis ir kitomis pertvaromis. Konstrukcija turi būti stabili, tačiau jos negalima be reikalo standžiai sujungti su visais aplinkiniais elementais. Jungtys įrengiamos pagal pasirinktos mūro sistemos ir akustinio projekto reikalavimus, naudojant tinkamas sandarinimo ar atskyrimo juostas.
Pertvaros turi remtis į laikančiąją perdangą, o ne į plūdriųjų grindų išlyginamąjį sluoksnį. Jei sunki pertvara statoma ant perdangos, jos vieta ir apkrova turi būti numatyta projekte.
Kada geriau karkasinė pertvara?
Geras rezultatas gali būti pasiektas ir naudojant karkasinę konstrukciją. Joje garsą sugeriantis mineralinės vatos sluoksnis derinamas su keliais standžių apdailos plokščių sluoksniais. Dar geriau garsą izoliuoja dvigubo, tarpusavyje tiesiogiai nesujungto karkaso pertvara.
Karkasinės sistemos privalumas – mažesnė masė ir galimybė pasiekti gerą garso izoliaciją neapkraunant perdangos sunkiais blokeliais. Tačiau tokia konstrukcija jautresnė montavimo klaidoms. Vibracijos gali būti perduodamos karkaso profiliais, netinkamomis tvirtinimo detalėmis ar standžiomis jungtimis.
Keli apdailos plokščių sluoksniai montuojami perstumiant siūles. Užtaisomos ne tik išorinio, bet ir vidinio sluoksnio siūlės. Prie grindų, lubų ir sienų naudojamos sandarinimo juostos, o visas konstrukcijos perimetras hermetizuojamas.
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad karkasinė pertvara visada geresnė už mūrinę arba atvirkščiai. Rezultatą lemia konkreti konstrukcija: jos masė, sluoksnių skaičius, atskyrimas, sandarumas ir įrengimo kokybė.
Plyšiai ir elektros lizdai silpnina sieną
Garso izoliacijai ypač kenkia plyšiai, neužtaisytos siūlės, komunikacijų angos, elektros lizdai, jungikliai ir vamzdžių praėjimo vietos. Kiaurai sieną įrengtos arba vienas prieš kitą sumontuotos elektros dėžutės gali tapti tiesioginiu garso sklidimo kanalu.
Lizdus skirtingose pertvaros pusėse reikėtų perstumti vienus kitų atžvilgiu, o jų montavimo ir laidų praėjimo vietas kruopščiai užsandarinti. Tarp butų esančiose sienose elektros lizdų geriau vengti arba numatyti specialius akustinius sprendimus.
Akytųjų blokelių mūras taip pat turi būti nutinkuotas. Atvira, porėta ir per siūles nesandari siena garsą izoliuos prasčiau nei užbaigta tos pačios konstrukcijos pertvara.
Triukšmas iš viršutinio buto
Iš viršaus dažniausiai sklinda smūginis triukšmas: žingsniai, vaikų bėgiojimas, baldų stumdymas ar krintantys daiktai. Šią problemą veiksmingiausia spręsti triukšmo šaltinio pusėje – viršutiniame bute įrengiant plūdriąsias grindis.
Plūdriųjų grindų konstrukcijoje standus išlyginamasis sluoksnis nuo perdangos ir sienų atskiriamas tampriu smūginį garsą izoliuojančiu sluoksniu. Ypač svarbu, kad išlyginamasis sluoksnis nesiliestų su sienomis, kolonomis ir vamzdžiais. Net nedidelė standi jungtis gali tapti akustiniu tilteliu.
Vien tik pakabinamos lubos apačioje paprastai nepašalina smūginio triukšmo, nes vibracijos perdanga persiduoda sienoms ir kitoms pastato konstrukcijoms. Lubų izoliacija gali padėti, tačiau geriausias rezultatas gaunamas pašalinus smūgio perdavimą jo atsiradimo vietoje.
Triukšmas iš apačios ir gretimų patalpų
Iš apatinio buto dažniau sklinda orinis triukšmas. Jį gali sumažinti tinkamai įrengtos plūdriosios grindys arba grindys ant atskirtų lagių, tačiau garsas į patalpą gali patekti ir per sienas bei inžinerines šachtas. Todėl ne visada pakanka izoliuoti vien grindis.
Nuo už sienos gyvenančių kaimynų sklindantį triukšmą pirmiausia turi sustabdyti pati skiriamoji siena. Naujoje statyboje racionalu iš karto rinktis sunkesnę mūrinę pertvarą iš akustinių blokelių arba patikrintą daugiasluoksnę karkasinę sistemą.
Jeigu esama siena garso izoliuoja nepakankamai, prie jos galima įrengti nepriklausomą karkasinį ekraną su mineralinės vatos užpildu ir keliais apdailos plokščių sluoksniais. Karkaso nereikėtų standžiai glausti prie izoliuojamos sienos, nes per jungtis gali būti perduodamos vibracijos.
Garsą sugerianti medžiaga dar nėra garso izoliacija
Garso sugertis ir garso izoliacija nėra tas pats. Minkštos bei porėtos medžiagos gerai sugeria garsą konstrukcijos ertmėje arba mažina aidėjimą patalpoje, tačiau plonas jų sluoksnis ant sienos savaime nesukuria veiksmingos garso užtvaros.
Medžiagos garso sugerties koeficientas α\alpha parodo, kokia į paviršių krintančios garso energijos dalis sugeriama. Tačiau pagal šį koeficientą negalima spręsti, kaip gerai visa siena izoliuos iš gretimos patalpos sklindantį garsą. Tam vertinami visos konstrukcijos ore sklindančio garso izoliavimo rodikliai.
Todėl renkantis blokelius, plokštes ar izoliacinę vatą reikia žiūrėti ne tik į vienos medžiagos savybes. Svarbiausi yra visos numatytos sienos, perdangos arba grindų konstrukcijos rodikliai.
Mitai apie garso izoliaciją
Kamštinė danga, akustiniai tapetai, plonos plėvelės ar dekoratyvinės putplasčio plokštės negali pakeisti masyvios arba tinkamai suprojektuotos daugiasluoksnės sienos. Tokios medžiagos gali sumažinti aidėjimą patalpoje arba šiek tiek slopinti mechaninį kontaktą, tačiau ant sienos užklijuotas kelių milimetrų sluoksnis kaimynų kalbos nesustabdys.
Kitas dažnas mitas – kuo storesnis mineralinės vatos sluoksnis, tuo geresnė bus sienos garso izoliacija. Vata svarbi karkasinės konstrukcijos ertmėje, tačiau rezultatą lemia ir apdailos plokščių masė, karkaso sandara, tvirtinimai bei konstrukcijos sandarumas. Net ir storas vatos sluoksnis nekompensuos plyšių ar standžių garso tiltelių.
Svarbiausia – visa konstrukcija
Garso izoliacija nėra vienos stebuklingos medžiagos savybė. Gerą rezultatą užtikrina visa teisingai suprojektuota ir kruopščiai įrengta konstrukcija.
Sunkūs akustiniai blokeliai leidžia įrengti masyvias, tvirtas ir palyginti nedidelio storio vidaus pertvaras. Karkasinės konstrukcijos suteikia galimybę derinti minkštus garsą sugeriančius ir standžius garsą atspindinčius sluoksnius. Plūdriosios grindys sumažina smūgio perdavimą į perdangą, o sandarios jungtys ir tinkamai įrengtos komunikacijų vietos neleidžia garsui apeiti pagrindinės užtvaros.
Nauji gyvenamieji pastatai Lietuvoje projektuojami pagal garso klasių sistemą, o privalomas akustinio komforto lygis vertinamas ne pagal vienos medžiagos savybes, bet pagal užbaigtų atitvarų ir patalpų matavimus. Oro garso izoliacijos rodiklio didesnė vertė reiškia geresnę izoliaciją, o smūginio garso slėgio lygio atveju yra atvirkščiai – kuo rodiklis mažesnis, tuo konstrukcija geriau slopina smūginį garsą.
ASA.LT informacija
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
