Sienų šiltinimas iš vidaus, kapiliarinė šildymo sistema, šilumos siurblys ir saulės elektrinė, infraraudonųjų spindulių šildytuvai, energiją taupančios lemputės ir prietaisai.

Kaip sumažinti elektros ir šildymo sąnaudas šiandien ir ateityje? Greiti ir į ateitį orientuoti sprendimai.

Sienų šiltinimas iš vidaus

Pastatų išorinių sienų šiltinimas patalpose naudotinas tik tokiais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius, kai pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai. Masinėje naujų pastatų statyboje toks šiltinimas netinka, nes jis be teigiamų savybių turi ir neigiamų.

Žinome, kad šis patalpų apšiltinimo būdas vis tik neretai naudojamas. Šalti kambariai, didelė santykinė drėgmė, papeliję išorinių sienų kampai - ne vienas daugiabučio namo gyventojas, nesulaukdamas būsimos renovacijos, savarankiškai bando pagerinti savo šeimos gyvenimo sąlygas.

Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui. Šis apšiltinimo būdas pasirenkamas dėl palyginti mažų investicijų, galimybės atlikti vidaus apšiltinimo darbus savomis jėgomis.

Šį apšiltinimo būdą dažnai renkasi Europos didmiesčių senamiesčių gyventojai, nes apšiltinimas iš lauko draudžiamas dėl architektūrinio stiliaus ir paveldo ribojimų.

Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojamos 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireninio putplasčio plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų.

Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Reikia suprasti, kad dėl to išorinis laikantysis sluoksnis yra veikiamas temperatūros, drėgmės. Laikantysis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, vasarą daugiau įkaista, todėl linkęs deformuotis, jame susikaupia daugiau drėgmės, gali atsirasti drėgmės dėmių, jungtyse su skersinėmis sienomis, ties pertvaromis ir perdangomis susidaro šilumos tilteliai, dėl to blogėja viso pastato fizinė būklė.

Kitas, ne mažiau svarbus klausimas apšiltinant pastatus iš vidaus, kuriam būtina skirti ypatingą dėmesį - teisingai išspręsti vandens garų kondensavimosi klausimą.

Kai patalpa šiltinama iš vidaus, siena atsiduria neigiamos temperatūros zonoje. Garai kondensuojasi ant šalto paviršiaus ir tampa į sieną įsigeriančia drėgme

Rasos taško susidarymo vieta uždaroje sienos konstrukcijoje priklauso nuo sienos šiluminių savybių, kiekvieno sluoksnio storio ir medžiagų bei jų padėties. Siekiant išvengti galimo garų kondensato susidarymo, labai svarbu teisingai apskaičiuoti izoliacinės medžiagos storį, tinkamai panaudoti garo izoliacinę plėvelę.

Sudėtingiausia gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose. Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad sienos varža nesiekia planuoto ir kai kur lygi tik 0,8.

Dar vienas aspektas, patalpas šiltinant iš vidaus - šiek tiek sumažėja kambario plotas, bet daugelis gyventojų tai sprendžia keisdami būsto interjerą, baldų išdėstymą. Šiuos darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima susikurti dar didesnių problemų su kambario mikroklimatu nei buvo iki šiltinimo.

SVARBU

Pasirinkus apšiltinimą iš vidaus, svarbu teisingai išspręsti du klausimus: teisingai pasirinkti termoizoliacinės medžiagos storį ir išvengti iš patalpos migruojančių šilto oro garų kaupimosi tarp šiltinimo medžiagos ir šaltos lauko sienos.

Medžiagų sluoksnių principinis išdėstymas apšiltinant sienas iš vidaus: R_t - neapšiltintos atitvaros visuminė šiluminė varža; R_ad - papildomos termoizoliacinės konstrukcijos suminė šiluminė varža.

Pasirinkus mažesnį termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms ir išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Pasirinkus didesnį termoizoliacijos storį, jau būtina naudoti garo izoliacine plėvelę.

Vilnius Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W. Eksperimentais nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant termoizoliacijos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.

Panašias išvadas galima daryti ir panagrinėjus vandens garų skvarbos per apšiltintą iš vidaus sieną.

Bandymas: 1.240 mm gelžbetoninė siena iš vidaus apšiltinta 50 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte. Vandens garų pasišalinimo per atitvarą kreivė EPS ir gelžbetoninės sienos sandūroje susiliečia, susidaro 620 g/m² kondensato. Nors konstrukcija išgarina truputį daugiau - 705 g/m², šie skaičiai artimi ir bendra išvada konstrukcijai - neigiama.

Kitas bandymas: 240 mm gelžbetonio siena iš vidaus apšiltinta 100 mm Šiloporas Neo EPS 70 plokšte, tarp vandens neįgeriančios gipso kartono plokštės ir EPS plokštės panaudota garo izoliacinė plėvelė. Šiuo atveju vandens garų pasišalinimo per konstrukciją kreivė neliečia garų kondensavimosi kreivės, konstrukcija laikoma teisinga.

Šiltinimo iš vidaus rekomendacija - apšiltinimui iš vidaus naudojant 4 cm ir didesnio storio termoizoliacijos plokštę, siekiant apsaugoti sieną nuo kondensato problemų, būtina naudoti garo izoliacinę plėvelę. Ir čia svarbus momentas - būtina suvaldyti vandens garų kondensaciją kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jų neigiamų pasekmių ir užtikrinti gerą kambarių mikroklimatą: būtina peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, atsisakyti perteklinių kambarinių gėlių, nuolat vėdinti kambarius. Jei kambario santykinė drėgmė neviršys 60 proc. garų kondensavimosi ir pelėsio neturėtų būti.

Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai.

Parenkant polistireno storį, rekomenduojama vadovautis STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas" 4 lentelėje pateikta nuoroda.

Jeigu, pavyzdžiui, mūro sienos iš pilnavidurių silikatinių plytų su oro tarpu, kurios storis yra 53 cm, varža yra 0,74 kv. m·K/W, reiškia, kad turi būti įrengta papildoma termoizoliacinė konstrukcija, kurios varža yra 1-1,5 kv. m·K/W. Tokią šiluminę varžą turi 50 mm akmens vatos, stiklo vatos ar polistireninio putplasčio termoizoliacija.

Pavyzdžiui, „Kauno šilo" 50 mm polistireninio putplasčio Šiloporas Neo EPS 70 šilumos laidumas λ_D= 0,032 W/(m·K). R=d/λ_D, d -plokštės storis. Vadinasi, plokštės šiluminė varža yra 1,56 (kv.m K/W). Tai reiškia, kad 50 mm storio polistireninio putplasčio plokštėmis galima šiltinti iki 0,9 šiluminę varžą turinčias lauko sienas. Tai nėra labai tikslus skaičiavimas, skaičiuojant tiksliai reiktų pridėti klijų ir apdailos sluoksnių šilumines varžas, bet jos didelės įtakos neturi.

Vokiečių, šveicarų ir kitų šalių patirtis rodo, kad, šiltinant išorines aitvaras iš vidaus, reiktų šiltinti ir šalia esančių skersinių atitvarų 50 cm pločio zonas.

Sienos šiltinimas iš vidaus ir jungtis su tarpaukštine perdanga.

Apskaičiavus reikiamą šiltinimo sluoksnio storį, putplastis klijuojamas ant švarių ir lygių sienų, svarbu, kad tarp sienos ir klijuojamų putplasčio plokščių nebūtų oro tarpų.

Tokiu atveju sienos „sumuštinį" sudaro: lauko siena + šiltinimo medžiagos sluoksnis + garo izoliacinė plėvelė + vidaus apdailos plokštė ir/arba tinkas.

Apšiltinus iš vidaus, sienų paviršiaus temperatūra pakyla 3-4 laipsniais.

Šilumos siurblio ir saulės elektrinės sistema

Tiek naujos statybos daugiabučiuose ar komerciniuose pastatuose, tiek individualiuose namuose šiandien perspektyvu įrengti elektrą gaminančius saulės modulius ir šilumos siurblio šildymo sistemą. Jau ir dabar aukštos energinės klasės pastatuose vyrauja vienokio ar kitokio tipo šilumos siurblio šildymo sistemos. Taip atsitiko ne dėl formalių reikalavimų įrengti atsinaujinančius energijos šaltinius, o dėl to, jog šilumos siurblys yra autonominis, automatinis ir švarus bei saugus šildymo būdas, į kurį vieną sykį investavus daugiau nereikia jokių papildomų investicijų. Ir tai tiesa, nors dalis vartotojų vis dar baiminasi, kad iki norminės temperatūros šilumos siurblys prišildo patalpas tik naudodamas daug elektros energijos. Taip, šilumos siurblys naudoja elektros energiją, bet sunaudodamas 1 kWh elektros energijos pagamina apie 3-4 kW šilumos energijos. Suprantama, kad jei namo ar pastato šilumos nuostoliai dideli, jis nesandarus, šilumos siurblys veiks be perstojo ir elektros naudos daugiau. Bet tikrai šaltų dienų nebūna daug ir tik esant labai šaltam orui šilumos energijai gaminti šilumos siurblys naudoja elektrinį kaitintuvą (teną). Jei namas apšiltintas ir energiškai efektyvus (A ar aukštesnės klasės) šilumos siurblys elektrą iš esmės naudoja tik kompresoriaus darbui.

Jeigu pasirenkamas šildymas dujiniu katilu, reikia papildomai investuoti į vėsinimo, vėdinimo sistemas, atvesti dujų vamzdynus, montuoti katilą. Viską suskaičiavus patrauklesnė gali pasirodyti šilumos siurblio sistema. Taip dažniausiai ir nusprendžia tie, kurie suskaičiuoja visus "už" ir "prieš". Juolab, kad šilumos siurblys gali šildyti, ruošti karštą vandenį, vėdinti, vėsinti.

Tie, kurie siekia visiškos energetinės nepriklausomybės ir pigios elektros bei šildymo, balsuoja už šilumos siurblio ir saulės jėgainės sistemą. Skaičiavimai rodo, kad tokiu atveju saulės elektrinė su kaupu pagamins visą elektrą reikalingą ne tik šilumos siurblio darbui, bet liks ir kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, per metus 10 kW saulės elektrinė generuoja vidutiniškai apie 10 000 kWh elektros energijos. Šildantis šilumos siurbliu, kurio metinis SCOP yra 3,5, jis sunaudos apie 6000 kWh elektros energijos. Vadinasi, elektra ir šildymas nekainuos, liks ir buityje naudojamiems prietaisams. Pradinė investicija į tokią sistemą gali siekti apie 20 tūkst. Eur, bet, pabrangus elektros energijai, ji atsipirks per 5-6 metus.

Didžiausią naudingumą turi ir daugiausiai šilumos energijos generuoja geoterminiai šilumos siurbliai. Mažai šilumos energijos naudojantiems naujiems A+ ir A++ klasės individualiems namams ir daugiabučiams patrauklus sprendimas yra iš patalpų vėdinimo metu išmetamo oro šilumos siurblys, kuris iš šilto oro paima šilumos energiją ir grąžina ją šildymo sistemai. Ištraukiamo oro šilumos siurbliai tinkami gerai apšiltintiems namams iki 200 m² ploto.

Šio tipo šilumos siurblys šilumos energiją ima iš ištraukiamo iš patalpų panaudoto oro ir grąžina šildymo sistemai. Lyginant su elektriniu šildymu ir rekuperacine vėdinimo sistema, ištraukiamo oro šilumos siurblio elektros sąnaudos apie du kartus mažesnės. Be to, šie siurbliai yra „viskas viename" įrenginiai - vietoje kelių agregatų vienas įrenginys atlieka šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo funkcijas. Lietuvoje ištraukiamojo oro šilumos siurbliai vertinami kol kas atsargiai, nors, kaip rodo skaičiai ir praktika, jie visiškai tenkina A+ ir A++ klasių namų šilumos poreikius.

Švediškų NIBE šilumos siurblių asortimente - visų galimų energijos šaltinių, įvairių galingumų šilumos siurbliai.

Skeptikai gali sakyti, kad tai per daug gerai, kad būtų tiesa. Paslaptis glūdi ne šilumos siurblyje, bet objekte, kurį šis šildo - maži šilumos poreikiai, A+ arba A++ klasė. Jeigu jūsų namas nėra aukštos energinės klasės, galimi kitų tipų šilumos siurbliai.

Vieni populiariausių ir paprasčiausiai įrengiamų - oras-vanduo šilumos siurbliai. Dar daug kas mano, kad šildytis oras-vanduo šilumos siurbliu neekonomiška. Tačiau, pavyzdžiui, NIBE F2120 sezoninis našumo koeficientas yra 4,3. Švediškas NIBE F2120 modelis laikomas vienu efektyviausiu tarp oras-vanduo tipo šilumos siurblių. Gali tiekti iki 65°C pašildytą vandenį, tai yra didžiausia darbinė temperatūra tarp šios klasės šilumos siurblių. Kaip teigia gamintojai, net išorės temperatūrai esant -25 °C, tiekiamo srauto temperatūra vis vien bus apie 63 °C. NIBE F2120 galios diapazonas - nuo 8 iki 20 kW.

Oras-vanduo šilumos siurblio blokas montuojamas lauke, veikiantis jis skleidžia garsą. Garso lygis yra svarbus parametras, minėto modelio keliamas garsas yra vienas mažiausių iš oras-vanduo siurblių - tesiekia 53 dB. Palyginimui - bet kuris šaldytuvas skleidžia 35-40 dB garsą.

Atsakymą, koks šilumos siurblys tinkamiausiais jūsų namui ar patalpoms, rasite UAB "Ekoklima" interneto svetainėje ar tiesiogiai kreipdamiesi į įmonės specialistus, kurie dirba didžiuosiuose šalies miestuose. Specialistai pagal namo ar pastato duomenis suskaičiuoja reikalingą šilumos energijos poreikį, parenka optimaliausią šilumos siurblį, konsultuoja paramos iš APVA gavimo klausimais. Labai svarbu, kad UAB "Ekoklima" yra Europoje didžiausio šilumos siurblių gamintojo Švedijos "NIBE Energy Systems" oficialus atstovas, dirba tik su NIBE šilumos siurbliais, turi kompetetingus konsultantus ir serviso tarnybą. Šilumos siurblys - sudėtinga ir nepigi įranga, tad neverta rizikuoti perkant nežinomo gamintojo prietaisą.

Kapiliarinė šildymo sistema

Kapiliarinė šildymo sistema yra efektyvus ir greitas sprendimas remontuojant patalpas, kai grindinis šildymas netinka dėl būtinybės kelti grindų aukštį, dėl perdangos apkrovos didinimo ir pan. Šią šildymo sistemą galima įrengti grindyse, lubose arba sienose. Polipropileno vamzdelių sistema labai plona, vamzdelių skersmuo nuo 3,3 iki 4,5 mm, jie išdėstyti tankiai ir sudaro tarsi plokščią kilimėlį, kuris tvirtinamas ant sienos arba lubų. Grindyse šildymo kilimėlius galima kloti tiesiog po grindų danga, įtvirtinant juos klijų arba išlyginamajame sluoksnyje.

Plonais vamzdeliais cirkuliuojantis vanduo paviršius įšildo ir atvėsina greičiau nei grindinio šildymo vamzdynas, paprastai esantis storame betono sluoksnyje, sistema ne tokia inertiška, ją ypač naudinga įsirengti su žemesnę temperatūrą generuojančiais energijos šaltiniais, pavyzdžiui, su šilumos siurbliais.

 

Lubose ar sienoje įrengtoje kapiliarinio šildymo sistemoje vamzdeliais cirkuliuojantis vanduo 90 proc. šilumos energijos atiduoda spinduliavimo būdu, ir tik 10 proc. - konvekcijos būdu. Vientisas ir tolygiai šilumą spinduliuojantis paviršius lemia maksimalią šildymo galią esant žemesnei šilumnešio temperatūrai, patalpos įšyla tolygiau, išvengiama oro srovių, o tai reiškia sveikesnį ir natūralesnį mikroklimatą.

Be to, turint kapiliarinį šildymą vasaros metu nereikia atskiros kondicionavimo sistemos, kuri naudoja daug elektros energijos. Kapiliarinio šildymo sistema yra du viename sprendimas, nes karštuoju metų laiku vamzdeliais gali cirkuliuoti šaltas vanduo.

Šildymo-vėsinimo kilimėliai slepiami po plonu (10-20 mm) apdailos sluoksniu, gali būti atviri arba, pavyzdžiui, po ažūrinėmis lubų ar sienų plokštėmis ir pan.

Lubų fragmentas su kapiliarinio šildymo kilimėliais.

Šiai šildymo sistemai labiausiai tinka žematemperatūris šilumos šaltinis, ji atiduoda šilumą efektyvesniu spinduliavimo būdu, patogi tuo, kad ją galima integruoti į bet kokias statybines konstrukcijas. UAB „Tenko Baltic" kapiliarinio šildymo kilimėlius kiekvienu atveju projektuoja ir tiekia individualiai, reikiamo dydžio ir konfigūracijos.

Termostatas šildymo valdymui

Automatinis tiekiamos šilumos energijos reguliavimas leidžia nemažai sutaupyti, nes įgalina sumažinti šildymą kai nieko nėra namuose, taip pat atskiruose kambariuose, kuriais tuo metu niekas nesinaudoja, arba kai orkaitėje kepa pyragas, o ant viryklės garuoja sriuba ir virtuvėje karšta. Lygiai taip pat galimas vėsinimo režimo reguliavimas.

Naujos kartos JUNG šildymo sistemos termostatai veikia dviejų taškų reguliavimo arba impulsų pločio (PWM) algoritmu. Šie termostatai vietoje paprasto jutiklio reakcijos naudoja PWM algoritmą, tai reiškia, kad signalą šildymo prietaisas gauna skaitmeniniu impulsų pločio moduliacijos būdu. Toks šildymo prietaisų valdymas leidžia greitai sumažinti arba padidinti tiekiamos šilumos energijos kiekį, sumažinti šildymo sistemos inertiškumą, sumažėja temperatūros šuoliai, padidėja komfortas ir taupoma šilumos energija. Termostatais galima valdyti vandens vožtuvą grindinio šildymo sistemoje, galimas temperatūros ribų nustatymas, dienos ir savaitės temperatūriniai grafikai. Termostatai gali reguliuoti šildomų grindų sistemas, taip pat elektrinį, radiatorinį, konvektorinį šildymą, yra termostatas žemos įtampos vožtuvų termopavaroms.

Patalpų termostatai valdomi paspaudus arba pasukus ratuką - rankenėlę.

Patalpų termostatų savybės ir galimybės:

Kambario termostatas RTR 230:

• 230 voltų kintamosios srovės;
• Vidinės temperatūros nustatymas;NC kontaktas (neveikimo būsenoje yra uždarytas);

Kambario termostatas RTR 231:

• 230 voltų kintamoji srovė;
• Vidinės temperatūros aptikimas;
• NC kontaktas (neveikiant uždaromas);
• Normaliai atviras kontaktas (kai nenaudojamas, yra atviras);
• Įjungimas ir išjungimas spaudžiant sukamąją rankenėlę;
• Šviesos diodas signalizuoja apie perjungimo būseną;
• Šildymo grandinės perjungimas;
• Ekologinis režimas per atskirą įvestį;
• Galima impulsų pločio moduliacija arba 2 taškų valdymas;
• Nuokrypio nustatymas: šviesos diodas signalizuoja, kai išmatuota vertė nukrypsta nuo nustatytos temperatūros 3 laipsniais C;
• Aptinka atvirus langus (temperatūros kritimo aptikimas);

Patalpų termostatas FRTR 231:

• 230 voltų kintamosios srovės;
• Valdo elektrinį grindų šildymą;
• Išorinės temperatūros aptikimas per nuotolinį jutiklį;
• Normaliai atviras kontaktas (kai nenaudojamas, yra atviras);
• Įjungimas ir išjungimas spaudžiant sukamąją rankenėlę;
• Šviesos diodas signalizuoja apie perjungimo būseną;
• Ekologinis režimas per atskirą įvestį;
• Galima impulsų pločio moduliacija arba 2 taškų valdymas;

Patalpų termostatas RTR 241 (24 voltų įtampa):

• Žemos įtampos versija, skirta 24 voltų pavaroms
• Vidinės temperatūros aptikimas
• NC kontaktas (neveikimo būsenoje yra uždarytas)
• Normaliai atviras kontaktas (tuščiąja eiga yra atviras)
• Įjungimas ir išjungimas spaudžiant sukamąją rankenėlę
• Šviesos diodas signalizuoja apie perjungimo būseną
• Šildymo grandinės perjungimas
• Ekologinis režimas per atskirą įvestį
• Galima impulsų pločio moduliacija arba 2 taškų valdymas
• Nuokrypio nustatymas: šviesos diodas signalizuoja, kai išmatuota vertė nukrypsta nuo nustatytos temperatūros 3 laipsniais C.
• Aptinka atvirus langus (temperatūros kritimo aptikimas)

JUNG termostatų išvaizda primena tradicinį jungiklį, nesunkiai derinami prie jungiklių ir nedarko interjero, reguliuojamojo ratuko skersmuo - 42 milimetrai. Ant termostatų esantys simboliai išdėstyti aplink reguliavimo ratuką, jie aiškūs ir nesunkiai suprantami. Termostato būseną rodo šviesos diodas. Jis šiek tiek iškilęs, kad naudotojai galėtų matyti būseną ir iš šono: jei šviečia raudonai, reiškia, kad šildymas įjungtas, jei mėlynai, sistema vėsina pastatą, jei matyti oranžinė spalva, šildymas veikia apsaugos nuo užšalimo režimu.

Paspaudus sukamąją rankenėlę, šildymo sistema pereina į apsaugos nuo užšalimo režimą. Norint nustatyti komforto temperatūrą, tereikia pasukti valdymo rankenėlę. Todėl prietaisai tinka ir šildymo, ir vėsinimo režimui. Šiuo tikslu trijuose naujuose modeliuose yra vidiniai temperatūros jutikliai. Be to, jie turi temperatūros kritimo aptikimo funkciją ir reguliuoja šildymo sumažėjimą, jei, pavyzdžiui, atidarytas langas. FTR 231 modelis turi išorinį temperatūros jutiklį, kuris nustato temperatūrą kartu su elektrine grindų šildymo sistema ir ekologiniu režimu (naktinė temperatūra). Išskyrus RTR 230 modelį, termostatai gali būti valdomi 2 taškų arba impulsų pločio moduliacijos būdu. Visi modeliai turi plieninį atraminį žiedą ir stiklo pluoštu sutvirtinto poliamido potenciometro veleną (Grivory). Dėl to jie yra ypač tvirti. Mechaninis diapazono ribotuvas riboja didžiausią temperatūros diapazoną, o greitas tvirtinimas laikančiosiomis spyruoklėmis palengvina montuotojo darbą.

Energiją taupančios lemputės

Energiją taupančios lemputės - tai LED lempos ir šviestuvai, kurie, lyginant su kaitrinėmis elektros lemputėmis, naudoja 25-75 proc. mažiau elektros energijos. Pakeisti lemputes - greitas ir ekonomiškas sprendimas. Kad būtų lengviau pasirinkti LED apšvietimo lemputės, jos pagal energijos efektyvumo klasę žymimos radėmis nuo A iki G: A klasės lempos naudoja mažiausiai elektros energijos, G - daugiausiai.

Be elektros sąnaudų svarbus apšvietimo lempų kokybės rodiklis yra šviesos srautas - kad ir kiek taupytume, nesinori namuose ar biure klaidžioti pusiau patamsyje. Šviesos srauto stiprumą arba ryškumą apibūdina liumenai.

Laikoma, kad optimalus gyvenamųjų patalpų apšvietimas yra apie 200-300 liumenų/1 kv. metrui grindų, kai lubų aukštis yra 2,7-3 m. Visai patalpai reikalingos šviesos ryškumą arba lemputės liumenų skaičių gausime 200 arba 300 liumenų padauginę iš patalpos ploto. Pavyzdžiui, 22 kv. metrų kambarį rekomenduojama apšviesti 4400-6600 Lm šviesos srautą skleidžiančia LED lempa ar lempomis. Kadangi laikui einant LED lempų šviesos srautas silpnėja, rekomenduojama prie reikiamo šviesos srauto pridėti 20-30 proc.

Ne visos gyvenamosiose patalpose ir ne visada reikia vienodai ryškaus šviesos srauto, labai ženkliai energiją taupo reguliuojamo ryškumo LED lempos, jungikliai su vadinamaisiais dimeriais - šviesos srauto reguliatoriais, taip pat sensoriniai judesio davikliai.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvas

Infraraudonųjų spindulių šildytuvas arba plokštė gali būti išeitis namų ūkiuose, šildomuose dujiniu katilu arba kaip papildomas šilumos šaltinis. Ypač jei yra galimybė nešildyti visų paptalpų, o tik dalį. Infraraudonųjų spindulių šildytuvas naudoja mažiau elektros energijos nei tepalinis šildytuvas ar elektrinis radiatorius, jis gali būti papildomu šilumos šaltiniu. Gamintojai tvirtina, kad šio tipo šildytuvai šiluma paverčia apie 98 proc. elektros energijos.

Nuo kitų šildymo būdų infraraudonųjų spindulių šildytuvas skiriasi tuo, kad anglies kristalai šildo ne orą, o daiktus ir kūnus. Jie įšyla ir skleidžia šilumą aplink, panašiai kaip krosnis.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvo sunaudojamos elektros energijos kiekis priklauso nuo kelių veiksnių - patalpos dydžio ir izoliacijos lygio, sandarumo, prietaiso galios, palaikomos temperatūros ir naudojimo trukmės. Apytikriai yra apskaičiuota, kad skirtingų statybos metų pastatuose šildymo preikis (jeigu nėra kito šilumos šaltinio) yra:

Statybos metai	Šildymo poreikis
TPa	18 °C	20 °C	24 °C
Iki 1982	112 W/m2	122 W/m2	142 W/m2
1983-1994	91 W/m2	99 W/m2	116 W/m2
Po 1994	74 W/m2	81 W/m2	95 W/m2

Tikslesnis skaičiavimas gaunamas imant patalpos tūrį. Norint apytikriai apskaičiuoti reikalingą infraraudonųjų spindulių šildytuvo galią, naudojama formulė: patalpos dydis (kv.m) x šildymo poreikio (W/kv.m) = reikiama infraraudonųjų spindulių šildytuvo galia (W).

Kiek konkrečiu atveju kainuos šildymas infraraudonųjų spindulių šildytuvu, galima nustatyti tik atlikus tikslius skaičiavimus. Bendrą vaizdą galima susidaryti iš pateikiamos lentelės, tik reikia turėti omenyje, jog šiuo atveju šildymas infraraudonųjų spindulių šildytuvu imamas kaip pagrindinis, be kito šilumos šaltinio, šildymo laikas - beveik du mėnesiai.

Infraraudonųjų spindulių šildytuvo galia	Naudojimo laikas - 1300 valandų per sezoną	Bendra elektros kaina per sezoną ( kai kilovatvalandė kainuoja 0,24 €/kWh)
300 W	390 kWh	93,60 €
400 W	520 kWh	124,80 €
500 W	650 kWh	156,00 €
600 W	780 kWh	187,20 €
700 W	910 kWh	218,40 €
800 W	1040 kWh	249.60 €

Mažiau energijos vartojantys šaldytuvai, skalbyklės, indaplovės

Atlikti tyrimai rodo, kad A+, A++ klasės buities prietaisai suvartoja iki 60 proc. mažiau energijos. Tiesa, tokie produktai dėl savo savybių yra brangesni, tačiau greitai atsiperka, atsižvelgiant į energijos suvartojimo efektyvumą.

Skalbyklės ir indaplovės daugiausiai energijos suvartoja tam, kad pašildytų vandenį. Visgi naujausios technologijos leidžia nepriekaištingai pašalinti nešvarumus ir vėsesniame vandenyje. Pavyzdžiui, kai kuriose skalbyklėse naudojama technologija išvalo dėmes 15°C temperatūroje, kai kitoms skalbyklėms vandenį tenka šildyti iki 40°C. Tokiu būdu yra sutaupoma net iki 70 proc. energijos. Į tai renkantis skalbyklę verta atkreipti dėmesį.

Priklausomai nuo to, ar apie energijos taupymą galvojama naujoje statyboje, remonto metu ar eksploatacijos metu, sprendimų yra daug ir įvairių. Pradedant LED lemputėmis, kurios jau tapo standartu, apšvietimo valdymu judesio davikliais, baigiant sandariais langais, rekuperacine vėdinimo sistema. Tereikia tik pasidomėti.

ASA.LT informacija