Kuo skiriasi dažai

Beveik viskas, kas mus supa gyvenime, yra dažyta – pastatai, automobiliai, baldai ir daugybė kitų daiktų. Dažomi jie tam, kad įgautų reikiamą išvaizdą, būtų apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir ilgai tarnautų. Gražiai ir tinkama spalva nudažyti daiktai visada džiugina akį.

Kas yra dažai ir iš ko jie susideda?

Dažai – sudėtingas cheminių medžiagų mišinys, kurio svarbiausias komponentas yra rišiklis. Tai medžiaga, susiejanti kitus komponentus ir suformuojanti dangą. Tačiau dažai – ne vien rišiklis. Juose yra pigmentų, suteikiančių spalvą ir dengiamumą, užpildų, reguliuojančių dangos struktūrą bei mechanines savybes, ir specialių priedų.

Paviršiaus aktyviosios medžiagos padeda sudrėkinti pigmentus ir dažomą pagrindą, kiti priedai reguliuoja klampumą, takumą, putojimą ir dangos išsilyginimą. Pagal dažų paskirtį naudojamos medžiagos, didinančios atsparumą saulės poveikiui, gerinančios sukibimą ar apsaugančios produktą nuo gedimo laikymo metu. Skystąją dažų dalį sudaro vanduo arba organiniai tirpikliai.

Visų šių komponentų santykis lemia, kaip dažai dengia, kaip lengvai jais dirbama ir kokia susidaro danga. Kaina priklauso nuo sudėties, paskirties, pigmentų ir kitų savybių, todėl ją verta vertinti kartu su techniniais rodikliais. Dažai – subalansuota sistema, su kuria reikia tinkamai elgtis. Tuomet jie atliks apsauginę ir dekoratyvinę funkcijas.

Alkidiniai ir vandeniu skiedžiami dažai

Vidaus sienoms ir luboms dažniausiai pasirenkami vandeniu skiedžiami dispersiniai dažai. Medienai, metalui ir kitiems paviršiams naudojami vandeniu arba organiniais tirpikliais skiedžiami gaminiai. Jų rišikliai gali būti akriliniai, alkidiniai, poliuretaniniai ar sudaryti iš kelių rišiklių derinio. Mineraliniams fasadams taip pat naudojami silikatiniai ir silikoninių dervų dažai.

Alkidinių dažų rišiklis – aliejais arba riebalų rūgštimis modifikuota alkidinė derva. Tradiciniuose alkidiniuose emaliuose ji ištirpinta organiniuose tirpikliuose. Tokie dažai gerai išsilieja ir sudaro vientisą dangą, tačiau paprastai džiūsta lėčiau, turi ryškesnį kvapą. Šviesios alkidinės dangos, ypač mažai apšviestose vietose, ilgainiui gali pagelsti.

Naudojami ir uretanu modifikuoti alkidiniai rišikliai, gerinantys konkrečios dangos kietumą bei atsparumą dilimui. Jų tinkamumas vertinamas pagal paskirtį: grindų, baldų ar lauko medienos dažams keliami skirtingi reikalavimai.

Vandeniu skiedžiamuose akriliniuose dažuose rišiklio dalelės yra pasklidusios vandenyje. Vandeniui garuojant jos susijungia ir sudaro dangą. Tokie dažai paprastai greitai apdžiūsta, silpniau kvepia, o dažymo įrankius galima išplauti vandeniu, kol dažai dar nesudžiūvę.

Vandeniu skiedžiami gali būti ir alkidiniai, poliuretaniniai bei mišrių rišiklių dažai. Todėl užrašas „skiedžiami vandeniu“ apibūdina skiedimo ir įrankių valymo būdą, tačiau vien jo nepakanka dangos savybėms nustatyti.

Kurie dažai geresni? Vienareikšmio atsakymo nėra – reikia žiūrėti, kas bus dažoma ir kokiomis sąlygomis danga bus naudojama. Vidaus sienoms svarbūs dengiamumas ir valymas, langams – elastingumas ir atsparumas atmosferos poveikiui, grindims – atsparumas dilimui.

Vandeniu skiedžiami dažai ir aplinkosauga

Žmonėms kartais kyla klausimas: jei dažai skiedžiami vandeniu, ar užėjus lietui jie nenusiplaus? Čia ir slypi jų veikimo principas. Kol dažai skysti, vanduo leidžia juos paskleisti, o tinkamai išdžiūvusi ir sukietėjusi danga įgauna numatytą atsparumą vandeniui. Lauke naudojami tik lauko darbams skirti dažai, išlaikant instrukcijoje nurodytą laiką iki lietaus.

Vandeniu skiedžiamuose dažuose taip pat gali būti lakiųjų organinių junginių ir konservantų. Renkantis verta patikrinti LOJ kiekį, ženklinimą ir informaciją apie naudojimą patalpose. ES ekologinis ženklas „EU Ecolabel“ ar Šiaurės šalių „Nordic Swan“ suteikiamas pagal nustatytus sudėties, aplinkosaugos ir produkto veiksmingumo kriterijus.

Dirbant su vandeniu skiedžiamais dažais ir darant trumpą pertrauką, teptuką ar volelį galima sandariai suvynioti, kad dažai nepradėtų džiūti. Baigus darbą nuo įrankių pirmiausia pašalinamas dažų perteklius ir tik tada jie plaunami. Dažų likučiai nepilami į kanalizaciją ar ant žemės; jų ir valymo atliekų tvarkymas parenkamas pagal produkto informaciją bei vietos atliekų surinkimo tvarką.

Sudžiūvusius dažus iš įrankių pašalinti gerokai sunkiau. Tinkamas valymo būdas priklauso nuo rišiklio ir įrankio medžiagos, todėl geriausia neleisti dažams sukietėti ant šerių ar volelio.

Kaip pasirinkti dažus pagal paskirtį?

Dažų savybės ir naudojimo sąlygos nurodomos techninių duomenų lape. Jame reikia ieškoti informacijos apie tinkamus pagrindus, gruntavimą, skiedimą, sąnaudas, sluoksnių skaičių, džiūvimą ir atsparumą. Saugos duomenų lape pateikiama informacija apie pavojus, apsaugos priemones ir saugų tvarkymą.

Svarbiausia – dažus naudoti pagal paskirtį ir taip, kaip rekomenduoja gamintojas. Pavyzdžiui, radiatoriams reikia dažų, pritaikytų numatomai paviršiaus temperatūrai. Netinkama danga gali keisti spalvą, suminkštėti ar skleisti kvapą.

Langai – ypatinga pastato dalis, veikiama temperatūros svyravimų, saulės ir drėgmės. Mediniams langams reikia tam skirtos dangos, kuri išliktų pakankamai elastinga ir nesuliptų uždarius varčias. Taip pat svarbus kruopštus medienos galų, sujungimų ir vandens veikiamų vietų padengimas.

Fasadams dažai parenkami pagal tinką ir visą apdailos sistemą. Čia svarbus vandens įgeriamumas, vandens garų laidumas ir suderinamumas su esama danga. Vien apibūdinimas „kvėpuojantys dažai“ šių savybių nepaaiškina.

Dažų kaina ir tikrosios dažymo išlaidos

Kartais girdime kalbant: kam dažyti brangesniais dažais, jei už tą pačią kainą galima kelis kartus perdažyti pigesniais? Tačiau verta paskaičiuoti visas išlaidas. Prie dažų kainos prisideda paviršiaus valymas, šlifavimas, glaistymas, gruntavimas ir pats dažymo darbas.

Lyginti naudinga ne vien litro kainą, o vienodam plotui užbaigti reikalingą dažų kiekį. Jei vienais dažais užtenka dviejų sluoksnių, o kitais reikia trijų, skiriasi medžiagų ir darbo sąnaudos. Dengiamumui įtakos turi pagrindo spalva, pasirinktas atspalvis ir tinkamas sluoksnio storis.

Brangiausi dažai taip pat turi būti tinkami konkrečiam paviršiui. Laikino pastato sienoms ar retai naudojamai patalpai galima pasirinkti paprastesnį gaminį, o dažnai valomoms sienoms verta ieškoti aiškiai nurodyto atsparumo.

Paviršiaus paruošimas dažymui

Dažnai galima išgirsti žmones sakant: „Tokie ir tokie dažai blogi – nudažiau, o po pusmečio nusilupo.“ Pradėjus klausinėti, kaip buvo paruoštas paviršius ir kokiomis sąlygomis dažyta, paaiškėja, kad dažai dengti ant drėgno, nešvaraus ar silpnai besilaikančio pagrindo.

Prieš dažant pašalinami atšokę seni dažai, dulkės, riebalai ir kiti sukibimą bloginantys nešvarumai. Tvirtai besilaikanti blizgi danga nuplaunama ir, jei reikia pagal pasirinktą sistemą, pašiaušiama. Šlifavimo dulkės kruopščiai pašalinamos.

Jei senų dažų sudėtis nežinoma, verta nedideliame plote išbandyti visą numatytą sistemą: paviršiaus paruošimą, gruntą ir dažus. Silpną ar atšokusią dangą reikia pašalinti iki tvirto pagrindo.

Drėgmės dėmių, pelėsio ar druskų išnašų neužtenka tiesiog uždažyti. Pirmiausia nustatoma ir pašalinama jų priežastis, o paviršius paruošiamas pagal pasirinktų medžiagų instrukcijas.

Dažymo sąlygos ir sluoksnių džiūvimas

Reikia atidžiai laikytis gamintojo nurodytos oro ir pagrindo temperatūros, santykinės drėgmės bei medienos drėgnio reikalavimų. Lauke nedažoma ant rasoto ar po lietaus neišdžiūvusio paviršiaus. Kaitri saulė ir stiprus vėjas gali pernelyg greitai džiovinti dažus, todėl blogėja jų išsilyginimas ir matomos sujungimų žymės.

Jei parašyta, kad antru sluoksniu galima dažyti po 8 ar 16 valandų, šio laiko ir reikia laikytis. Pačiupinėjus sausas paviršius dar gali būti nesukietėjęs giliau. Vėsa, didelė drėgmė ir per storas sluoksnis džiūvimą pailgina.

Tradiciniai alkidiniai emaliai kietėja reaguodami su oro deguonimi. Užtepus per storai, viršuje gali susidaryti plėvelė, o gilesni sluoksniai ilgai likti minkšti. Per anksti dažant kitą sluoksnį danga gali raukšlėtis. Vandeniu skiedžiamų dažų džiūvimui taip pat reikia tinkamų sąlygų ir oro apykaitos.

Dažų negalima savavališkai skiesti daugiau, nei leidžia instrukcija. Per skysti dažai gali prasčiau dengti, nubėgti, o užteptas sluoksnis likti per plonas. Prieš darbą dažai gerai išmaišomi, parenkamas jų tipui ir paviršiui tinkamas teptukas, volelis ar purškimo įranga.

Kodėl svarbus tinkamas gruntas?

Nugruntavus paviršių dažniausiai reikia padengti ir numatytais apdailos dažais. Daugelis gruntų nėra skirti ilgai likti atviri atmosferos poveikiui. Leistinas laikas iki dažymo nurodomas techninių duomenų lape.

Grunto paskirtis priklauso nuo pagrindo. Įgeriančioms sienoms skirtas gruntas suvienodina įgeriamumą, sukibimo gruntas padeda dažams laikytis ant lygaus paviršiaus, izoliuojantis gruntas sulaiko tam tikrų dėmių persiskverbimą. Metalui gali reikėti antikorozinio grunto, o medienai – grunto, mažinančio jos sudedamųjų medžiagų prasiskverbimą.

Geležiai skirtas gruntas nebūtinai tiks aliuminiui ar cinkuotam paviršiui. Šiems metalams parenkama būtent jiems pritaikyta sistema ir paruošimo būdas.

Sienų gruntą svarbu tepti nurodytu kiekiu. Perteklinis gruntas ant menkai įgeriančio pagrindo gali sudaryti blizgią, dažams nepalankią plėvelę. Gruntuojama tiek ir tokiu produktu, kiek reikia konkrečiam pagrindui.

Dažytų sienų paruošimas ir išvaizda

Kiekvieno interjero apipavidalinimo sėkmę lemia visų jį kuriančių elementų sąšauka. Ir jei sena aplūžusi kėdė gali būti dizainerio sumanymo dalis, nekokybiškai nudažyta siena dažniausiai lieka tiesiog broku. Kokybiškai nudažytą sieną norisi paliesti, pajusti jos paviršiaus faktūrą.

Neretai draugai, neseniai pasidarę remontą, giriasi idealiai lygiomis sienomis ir pasakoja, kiek kartų jas teko glaistyti bei šlifuoti. Tačiau darbo kokybės neparodo glaistymo kartų skaičius. Svarbu pasirinkti pagrindui tinkamas medžiagas, laikytis leistino sluoksnio storio ir paruošti paviršių pagal būsimą apdailą.

Dideli sienos plokštumos nelygumai taisomi tinku ar kita tam skirta išlyginimo sistema. Glaistu paprastai šalinami smulkesni nelygumai. Stiklo audinio ar kiti dažomi tapetai gali suteikti tekstūrą ir atlikti konkrečią armavimo funkciją, tačiau neištiesina kreivos sienos.

Paviršių verta apžiūrėti tokiame apšvietime, koks bus naudojamas patalpoje. Šoninė lango ar sieninio šviestuvo šviesa išryškina šlifavimo žymes, bangas ir volelio paliktą faktūrą. Blizgesni dažai nelygumus parodo ryškiau, o matiniai juos vizualiai sušvelnina.

Neretai didžiąją dažytos sienos kainos dalį sudaro paruošiamieji darbai. Pasirinkus netinkamą gruntą ar dažus, šios pastangos gali nueiti perniek. Todėl prieš perkant verta perskaityti techninių duomenų lapą ir išsiaiškinti, kokio pagrindo, įrankių bei darbo sąlygų reikia norimam rezultatui.

Dažytų sienų valymas ir atsparumas

Patalpoms, kurių sienos dažnai valomos, svarbi dažų atsparumo šlapiam šveitimui klasė pagal EN 13300. Klasės žymimos nuo 1 iki 5: 1 klasės dangos atsparesnės šveitimui už aukštesniu skaičiumi pažymėtas dangas. Intensyviau naudojamoms vietoms dažnai pasirenkami 1 arba 2 klasės dažai.

Ši klasė apibūdina dangos atsparumą šveitimui, o dėmių pašalinimas priklauso ir nuo jų pobūdžio bei konkrečių dažų savybių. Virtuvėje, prieškambaryje ar vaikų kambaryje verta ieškoti papildomos informacijos apie atsparumą dėmėms ir leidžiamus valiklius.

Šiuolaikiniai matiniai dažai taip pat gali būti atsparūs plovimui, todėl vien blizgumo nepakanka jų patvarumui nustatyti. Jei paviršius bus dezinfekuojamas, turi būti aiškiai nurodytas atsparumas naudojamai priemonei ir jos koncentracijai.

Naujai nudažytų sienų nereikėtų iš karto šveisti. Danga galutinį atsparumą įgauna per gamintojo nurodytą laiką, kuris gali trukti kelias savaites. Vėliau valoma minkšta šluoste, leidžiamu valikliu ir be stipraus trynimo vienoje vietoje.

Dažytų sienų priežiūrą lemia pasirinkta danga, jos faktūra ir naudojimo sąlygos. Vandens garų laidumas svarbus konstrukcijai, o patalpose susidariusią drėgmę ir kvapus turi pašalinti tinkamas vėdinimas.