Langai yra viena iš pagrindinių žmogaus gyvenamo būsto dalių, taip pat kaip ir durys, sienos, stogas. Mes net neįsivaizduojame namo be langų. Langų pagrindinė funkcija - įleisti į gyvenamas patalpas dienos šviesą. Deja, be šviesos, per langus patenka ir nepageidaujami dalykai - šaltis, karštis, triukšmas, žalingi UV spinduliai; langai - lengva kliūtis įsilaužėliams. Didžiausia "kaltės" dalis visais atvejais tenka stiklui - paprastas stiklas yra laidus šilumai, triukšmui, praleidžia beveik visą saulės šviesos spektrą (nuo infraraudonųjų (IR) iki ultravioletinių (UV) spindulių); stiklas yra trapus, lengvai dūžtantis.

Ar yra toks stiklas kuris, įleisdamas pakankamai daug šviesos, neturėtų aukščiau išvardintų trūkumų?

Atsakymas galėtų būti ir taip, ir ne. Taip, nes tokie stiklai egzistuoja. Ne, nes paprastai gaminami atskiri funkciniai stiklai, kurie atlieka vieną ar kitą funkciją, bet ne visas kartu. Tokiu būdu, kombinuojant stiklus, galima turėti langą, kuris atliktų konkrečiam užsakovui reikalingas funkcijas - pvz. gerai sulaikytų triukšmą išsaugotų patalpose šilumą ir apsaugotų nuo įsilaužimo. Norėčiau trumpai apžvelgti kiekvieną stiklo rūšį atskirai pagal jų atliekamą funkciją.

Šaltis languose

Šilumos išsaugojimas - problema Nr.1 mūsų klimato zonoje. Šiluma per langą prarandama įvairiais būdais - per nesandarų rėmą; per paties rėmo medžiagą. Tačiau didžiausia šilumos dalis prarandama per stiklą. Stiklo paketas sumažina šilumos nuostolius per stiklą (sausas oras paketo viduje yra neblogas šilumos barjeras), tačiau šilumos spinduliai beveik netrukdomai išspinduliuojami į lauką. Selektyvinis stiklas, ant kurio yra plonytis, akimi beveik nematoma metalų ir metalų oksidų sluoksnis, turi savybę atspindėti šiluminius spindulius; tokiu būdu kambario šiluma tarsi nuo reflektoriaus atspindima atgal į kambarį. Stiklo paketas su naujos kartos minkšto padengimo selektyviniu stiklu išleidžia į lauką apie 3 kartus mažiau šilumos negu paprastas stiklo paketas. Tokiu būdu vienas kvadratinis metras modernaus stiklo paketo per šildymo sezoną sutaupo apie 222 kWh arba 25m3 gamtinių dujų, palyginus su įprastiniu stiklo paketu. Paprastas pavyzdys: Namas šildomas elektra, langų plotas 30m2. Šilumos ekonomija per šildymo sezoną: 222kWh x 30m2 x 0,27 Lt (už 1 kWh) = 1798,2 Lt Suprantama, tokie stiklo paketai kainuoja šiek tiek daugiau negu įprastiniai stiklo paketai, tačiau apibendrinant galima pasakyti, kad kainos skirtumas tarp paprastų stiklo paketų ir stiko paketų su minkšto padengimo selektyviniu stiklu atsiperka maždaug per 1-2 šildymo sezonus.

Karštis languose

Apsisaugojimas nuo saulės karščio - ši problema iškyla visu aštrumu žiemos soduose ar patalpose su dideliais langais į pietų pusę. Infraraudonieji spinduliai, kurie kartu su kitais spinduliais beveik netrukdomai praeina abu stiklo paketo stiklus, įšildo patalpoje esančius baldus, sienas, grindis; nuo įšilusių daiktų įšyla visa patalpa. Norint išlaikyti optimalią patalpų oro temperatūrą, tenka kondicionuoti (vėsinti) patalpų orą. Oro atvėsinimas vienu laipsnių Celsijaus kainuoja maždaug tris kartus daugiau negu oro pašildymas vienu laipsniu.

Sprendimo būdai langams nuo temperatūros įtakos

1. Stiklinimui naudoti stiklo paketą, kurio išorinis stiklas yra tamsintas. Tamsintas stiklas didelę dalį saulės šiluminių spindulių sugeria į save. Trūkumai - tamsintas stiklas sumažina šviesos kiekį patalpoje, be to, saulėtą dieną stiklas nuo saulės įkaista ir pats pradeda spinduliuoti šilumą. Maždaug pusė jo sugertos šilumos išspinduliuojama į patalpą, taigi tamsinto stiklo karščio sumažinimo efektas yra palyginus nedidelis. Tamsinas stiklas tampa efektyvesnis naudojant jį automobiliuose, kadangi vėsaus oro srovė važiuojant vėsina stiklą - stiklas mažiau įkaista, mažiau spinduliuoja šilumos.
2. Stiklinimui naudoti stiklo paketą, kurio išorinis stiklas yra reflektinis (atspindintis). Reflektinis stiklas efektyviau nei tamsintas apsaugo patalpas nuo karščio, kadangi didelę dalį saulės karščio atspindi atgal į išorę. Deja, reflektinis stiklas taip pat atspindi ir saulės šviesą, vadinasi, vėl sumažėja patalpų apšviestumas. Vis dėl to renkantis reflektinį stiklą saulės karščiui sumažinti patartina rinktis naujesnės kartos minkšto ar pusiau minkšto padengimo reflektinius stiklus, kurių reflektinis sluoksnis naujų technologijų dėka žymiai geriau atspindi saulės karštį. Patys naujausi stiklai, šiuo metu sparčiai populiarėjantys Europoje, vizualiai beveik nesiskiria nuo skaidraus stiklo, tačiau efektyviai atspindi saulės karštį, o be to žiemą padeda išsaugoti šilumą patalpose.

Triukšmo izoliacija languose

Triukšmo izoliacija yra išties nelengvas uždavinys langams. Geriausiai triukšmą sugeria minkštos ar korytos medžiagos, pvz. stiklo vata. Kieti kūnai, tokie kaip stiklas, perima garsinius virpesius į save ir perduoda toliau, panašiai kaip membrana. Kietas kūnas beveik neperduoda triukšmo tik tada, kai jo ploto vieneto masė yra didelė, pvz. betono siena.

Sprendimo būdai langams nuo triukšmo įtakos

1. Pakeisti stiklus storesniais.
2. Padidinti tarpą tarp stiklų.
3. Naudoti stiklo paketą su specialiomis sunkesnėmis už orą dujomis, pvz. SFs (sieros heksafluoridas).
4. Pakete naudoti skirtingų storių stiklus - pvz. 6 ir 4mm - tai nors ir nežymiai, tačiau padeda sumažinti triukšmo perdavimą per stiklą.
5. Naudoti dvikamerinį paketą - daugiau "barjerų" triukšmui.
6. Naudoti skaidria akriline guma laminuotą stiklą - skaidri minkšta guma tarsi amortizatorius slopina garsinius virpesius.

Kurį būdą (ar būdų kombinaciją) geriausia rinktis? Sunku pasakyti, kadangi triukšmas gali būti įvairus - aukštų, žemų dažnių ar plataus spektro. Reikėtų kvalifikuoto specialisto konsultacijos kiekvienu konkrečiu atveju. Žinant kokį triukšmą reikia izoliuoti, galima rinktis priemones, priešingu atveju, panaudojus netinkamas priemones, galimas dalykas, nebus gauta jokio efekto - pvz. jeigu stiklo paketo vidinių virpesių dažnis sutampa su dominuojančiu triukšmo dažniu, susidaręs rezonansas sustiprina garso perdavimą per stiklo paketą.

Žalingi UV spinduliai

Sakoma - nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Ir atvirkščiai. UV (ultravioletiniai) spinduliai yra didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu, prieštaringu poveikiu - nuo UV spindulių žmogaus odoje gaminasi vitaminas D; nuo ilgalaikio UV spindulių poveikio galima susirgti odos vėžiu; UV spinduliai blukina dažus; UV spinduliai naikina kai kurias bakterijas ir virusus.

Kai kuriais atvejais lėšos, skirtos apsisaugoti nuo UV spindulių, yra labai nedidelės, palyginus su turtu, kuriuos padeda išsaugoti - pvz. unikalūs meno kūrinai ar prabangūs baldai.

Galimi apsaugos nuo UV spindulių būdai:

1. Reflektiniai stiklai pasižymi geromis apsaugos nuo UV savybėmis;
2. Laminuotas stiklas (su PVB plėvele arba skaidria akriline guma viduje) taip pat gerai sugeria UV spindulius - per jį praeina tik keli procentai šių spindulių. Kadangi reflektinis stiklas žymiai keičia stiklo paketo atspindėjimo, sugėrimo ir pralaidumo savybes matomojoje saulės spektro dalyje, universaliausias stiklas apsaugai nuo UV spindulių yra laminuotas stiklas. Pagrindinė laminuoto stiklo savybė - saugumas dūžtant - daugeliu atvejų yra tik sveikintina.

Apsauga nuo įsilaužimo

šiuo metu yra daug efektyvių aliarmo sistemų, tačiau visos jos vienokiu ar kitokiu būdu tik praneša apsaugos firmoms ar garsiai signalizuoja apie įsilaužimą, o ne sutrukdo įsilaužėliams patekti į vidų. Per laiką, kol atvyksta policija ar apsauga, dažnai nusikaltimas jau būna atliktas.

Efektyvi kliūtis įsilaužėliams yra grotos, tačiau pabandykime įsivaizduoti respektabilią parduotuvę, gyvenamą namą ar žymios firmos ofisą su grotomis ant langų - tai turbūt daugiau primintų kalėjimą.

Laminuotas stiklas 44.4 yra nebloga išeitis norint sutrukdyti įsilaužimui. Stiklo sudėtis - 4mm stiklas, 4 sluoksniai (plėvelių storis 1.52mm) specialios plėvelės ir vėl 4mm stiklas suteikia įsilaužėliams darbo ilgam. Bandymais nustatyta, kad įsibrauti užtrunka tiek pat laiko kaip ir pro 10mm virpstų su 8x8cm langeliais grotas. Ypač atspari kombinacija įsilaužimui yra laminuotas stiklas 44.4 su plonyčiu, akimi beveik nematomu metalo siūleliu viduje- toks stiklas, dar įsilaužimo pradžioje suskilęs (bet neišbiręs) nutrūkus elektros grandinei stiklo viduje, įjungia aliarmą.

UAB Gamlana