Lyginant statybos gaminius buitiniame lygmenyje, kartais argumentuojama, jog medinių langų „kvėpavimas" negalimas. Atseit, koks gali būti „kvėpavimas",  jei langų profiliai dažyti? Ar tai tiesa?

 

Mikroklimatas ir mediniai langai

Jeigu ieškosite informacijos apie medinius langus, dažniausiai rasite teiginius, kad jie yra natūralūs, šilti, kuria gerą mikroklimatą, „kvėpuoja". Iš tiesų, intuityviai jaučiame, kad patalpoje su mediniais langais oras malonesnis, geresnis. Kaip ir medinių rąstų name, tik silpniau. Tai yra jutiminis mikroklimato suvokimas.

Iš ko susidaro mikroklimatas ir kiek mediniai langai turi jam įtakos? Atsakymas ir paprastas, ir sudėtingas - geresnis mikroklimatas medienos aplinkoje yra dėl oro temperatūros ir drėgmės balanso. O kaip tai vyksta - suvokti sudėtingiau.

 

Oro drėgnumo ir temperatūros poveikis mediniams langams

Visiems suprantama, kad oro kokybė labai priklauso nuo vėdinimo, bet įtakos jai turi ir ore esantis drėgmės kiekis, t.y. santykinė oro drėgmė. Todėl patalpose labai svarbu palaikyti tinkamą balansą tarp patalpos temperatūros ir santykinio drėgnumo. Labai dažnai oro drėgnumas suvokiamas klaidingai. Svarbus yra ne absoliutus oro drėgnumas, t.y. vandens garų kiekis ore (vandens gramai/oro kilograme), o santykinis oro drėgnumas procentais. Jis nusako tam tikros temperatūros ore esančio vandens garų kiekio santykį su šios tempertūros ore maksimaliai įmanomu sukaupti vandens garų kiekiu. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti ir atvirkščiai. Norint apsaugoti pastato konstrukcijas bei žmonių sveikatą, rekomenduojamas 30-60 proc. santykinis patalpų oro drėgnumas. Tai palaiko malonų mikroklimatą ir neleidžia perteklinei drėgmei kondesuotis ant sienų bei langų.

Patalpos oro temperatūros ir galimo šioje oro temperatūroje garų kiekio santykio jutiminis efektas.

 

Taip trumpai galima paaiškinti, kodėl labai svarbu patalpoje palaikyti optimalų temperatūros ir drėgnumo santykį. Kaip prie to prisideda mediniai langai?

 

Medžiagos kvėpavimas ir laidumas garams

„Kvėpuojančia" medžiaga statyboje priimta vadinti ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams.

Laidumas garams - medžiagos gebėjimas sugerti ir išgarinti vandens garus. Šios savybės intensyvumą rodo garų pralaidumo arba atsparumo garų pralaidumui koeficientas µ ("miu").

SVARBU Kuo garų pralaidumo koeficiento skaičius didesnis, tuo mažiau garų praleidžia medžiaga ar konstrukcija.

Pavyzdžiui, mineralinės vatos µ=1, polistireninio putplasčio (priklausomai nuo tankio) - 30-100, medienos - apie 40-50.

Net ir dažyta mediena „kvėpuoja" - nepraranda laidumo garams savybės.

 

Kalbant praktiškai, laidumo garams savybė naudinga tuo, kad medžiaga geba priimti vandens garus ir juos išgarinti, t.y. išdžiūti, nelaikyti drėgmės savyje. Dėl šios savybės ant medžiagos nesikondensuoja drėgmė, ji nepūva, nepelyja, nepraranda termoizoliacinių savybių. Visos šios savybės būdingos medienai, taip pat ir klijuotai, iš kurios gaminami langų profiliai. Tad sakyti, kad mediena nelaidi garams, negalima. Ji iš tiesų „kvėpuoja". Suprantama, ne tiek, kiek mineralinė vata, bet ir nėra visiškai nelaidi garams kaip plastikas.

 

Medinių langų dažymo technologija

„Mes medinių langų profilius dažome pagal specialią vokišką technologiją, kuri garantuoja tam tikro storio dažų sluoksnį ir jo laidumą garams, t.y. uždaro medienos poras, bet išlieka laidumas garams. Naudojame tik vandens pagrindo dažus, specialų gruntą ir kitas specialias priemones. Mediena padengiama tiksliai apskaičiuoto storio dažų sluoksniu - nei storesniu, nei plonesniu. Kadangi visas dažymo procesas automatizuotas, nelieka žmogiškojo faktoriaus ir išvengiama klaidų", - apie specialią technologiją pasakoja UAB „Megrame medis" generalinis direktorius Donatas Balsiukas.

Prisimenate neseną praeitį? Taip atrodydavo 5-6 metų amžiaus langai.

 

Šiems „Megrame medis" langams daugiau nei 10 metų.

 

Mediniai „Megrame medis" langai sudėti daugelyje prestižinių sostinės Senamiesčio pastatų:  Valdovų rūmuose, Pirklių klube, biurų pastate BC12,  Tymo kvartalo namuose, pirmuosiuose individualiuose pasyviuosiuose namuose, „Artis" viešbutyje ir daugelyje kitų objektų.

Įmonės gamybos procesų technologas Mindaugas Račkauskas akcentuoja, kad dabartinis langų dažymo procesas vyksta automatiškai, tam tikru eiliškumu, su būtinomis technologinėmis pertraukomis. Visi procesai fiksuojami dokumentuose, o šie saugomi. Reikalui esant, nustatyti, kaip langas buvo gaminamas ir kas atsakingas už jo gamybą, nesudėtinga. Tokią technologinę liniją turi vos keli Europos langų gamintojai, Lietuvoje -  vienintelė „Megame medis".

Jei reikia, iš išorės langų profiliai gali būti dengiami aliuminiu, tai prailgina jų ilgaamžiškumą, nes didžiausias dažytų langų „priešas" - UV spinduliai.

Mediniai langai Vilniaus Senamiesčio Tymo kvartale. Senamiestyje dėl paveldosaugos reglamentų galimi tik mediniai langai, tad dažnai pastatų savininkai renkasi „Megrame medis" - vieno iš seniausių ir labiausiai patyrusio gamintojo produkciją.

 

„Jei apžiūrėtumėte prieš 10-15 metų mūsų gamintus medinius langus, jų dažai ar lakas nei nusilupę, nei atšokę. Nuo saulės tik šiek tiek pablunka spalva. Bet, jei kasmet rėmai nuplaunami laikantis „Megame medis" specialistų rekomenduojamos technologijos, skirtumas lyginant su naujai dažytais bus nedidelis", -  pasakoja „Megrame medis" generalinis direktorius.

O kas garantuoja langų šiltumą?

 

Šiltas medinis langas su storais profiliais 

Langų profiliai sudaro nemažą dalį lango ploto, todėl turi didelę įtaką viso lango šilumos perdavimo koeficientui, t.y. jo šiltumui. Pavyzdžiui, 1,8 kv.m ploto varstomo lango rėmas (stakta ir varčia) sudaro apie 30 proc. viso lango ploto. Šis santykis priklauso nuo lango matmenų: kuo mažesnis langas, tuo didesnę jo ploto dalį užims rėmo konstrukcija. Šiuo metu Lietuvoje langų rėmai daugiausiai gaminami iš medienos, plastiko, mažiau iš aliuminio. Mediniai rėmai gaminami iš klijuotos medienos ruošinių. Jų šiluminis laidumas daugiausia priklauso nuo profilio storio (storesnis profilis praleidžia mažiau šilumos) ir šiek tiek nuo medienos rūšies, jos kokybės (pavyzdžiui, drėgnumo), profilių formos.

Vakarų Europoje priimta norma, kad pasyviųjų namų langų šilumos perdavimo koeficientas turi būti ne didesnis nei 0,80 W/ (kv.m K), pagal EN 10077.

Palyginkime - mums įprastų langų šis rodiklis yra apie 1,4 -1,5. Reiškia, pasyviųjų namų langai yra dvigubai šiltesni.

UAB „Megrame medis" pradėję gaminti medinius langus Euro 110M su 110 mm storio profiliais, net šiek tiek pagerino  pasyviųjų namų langų šilumos laidumo koeficientą. Šių langų šilumos perdavimo koeficientas, KTU Architektūros ir statybos institute atliktų tyrimų duomenimis, yra 0,78 W/( kv.m K).

Euro 110 lango šilumos perdavimo koeficientas yra 45 proc. mažesnis už standartinių medinių langų, reiškia, langas beveik per pusę šiltesnis.

 

„Praktiškai tą padaryti pavyko naujų 110 mm pločio profilių dėka. Medinio šilto lango rėmai ir varčia gaminami iš plačių 110 mm šešių sluoksnių klijuotos medienos profilių, iš dygiuotos arba nedygiuotos pušies, gali būti ąžuoliniai, raudonmedžio, maumedžio ar kitos medienos. Gaminame ir siauresnių profilių langus - 68 ir 78 mm, jie tinka ten, kur reikalingi mediniai langai, bet nesiekiama labai gerų šiluminių savybių', - sako „Megrame medis" generalinis direktorius D. Balsiukas.

 

Nuo vėjo apsauganti sandarinimo tarpinė mediniams langams

Pastebėta, kad, pučiant stipresniam vėjui, į lango rėme esantį drenažinį kanalą patenka šaltas oras, kuris per stiklajuostes skverbiasi į vidų.

Drenažinio kanalo funkcija - pašalinti per lietų į vidų galintį patekti vandenį, taip apsaugant medinį langą nuo drėgmės ir jos pasekmių. Tačiau per tuos pačius mikro plyšelius į vidų patenkantis vėjas mažina kambario temperatūrą.

UAB  „Megrame medis" specialistai pasiūlė išeitį, kaip užkirsti kelią vėjui per silpniausią šilumos požiūriu lango vietą - stiklo paketo pakraštį: visų profilių languose montuojama speciali sandarinimo tarpinė, skirta apsaugai nuo vėjo.

Sandarinimo tarpinė.

 

Specialios struktūros 6 mm skersmens sandarinimo tarpinė atspari drėgmei, deformacijoms ir labai elastinga. Iš išorės tarpinės paviršius padengtas polietilenu, todėl yra  lygus, prie jo nekimba purvas. Tarpinės viduje yra elastinis poliuretanas, kuris  turi geras šiluminės savybės ir jų nepraranda laikui bėgant, o suspaustas atgauna pradinę formą. Sandarinimo tarpinė dedama tiesiai po stiklo paketu per visą jo perimetrą, vėliau yra prispaudžiama stiklajuoste.

Tai paprastas, bet efektyvus sprendimas sulaikyti į lango rėmo drenažinį kanalą patenkantį vėją, kuris pasiekia ir stiklo paketą. Sandarinimo tarpinė blokuoja tolimesnį šalto oro kelią iki stiklajuostės. Šis sprendimas garantuoja, kad  stiklo paketo krašte nesusidarys šilumos tilteliai, nepateks drėgmė, kuri gali sąlygoti pelėsių atsiradimą, langai nerasos, prie jų bus malonu būti net ir šaltą žiemos dieną. Žinoma, taupys šildymo kaštus.

 

Sandarinimo tarpinė dedama tiesiai ant stiklo paketo per visą jo perimetrą, ant jos tvirtinama stiklajuostė.

 

Dideli ir šilti mediniai langai 

"Visu storiu langai gali būti integruojami į fasadinę sistemą, stiklo paketo matmenys  gali būti iki 3x4 m, viso lango šilumos laidumo koeficientas tokiu atveju skaičiuojamas atskirai. Jis priklauso nuo profilių storio, stiklo paketo storio, jo užpildymo dujomis ir kitų parametrų", - paklaustas apie vitrininių langų šilumos parametrus atsakė M. Račkauskas.

Jo nuomone, planuojant didelių dydžių vitrininius langus, dalį jų galima daryti nevarstomus, taip pasiekiami geresni visos stiklinės atitvaros šiluminiai rodikliai. „Megrame medis" gali pasiūlyti fasadinę sistemą su integruotais langais.

„Tad planuojant vitrininį langą geriausia pasiskaičiuoti šilumos nuostolius ir rasti optimalų sprendimą  tarp stiklo storio, tuo pačiu ir jo svorio, lango dydžio ir šilumos nuostolių. Lango įstatymas į šiltinamąjį sluoksnį šilumos nuostolius šiek tiek mažina", - galimus sprendimus svarsto UAB „Megrame medis" specialistai.

 

Parengta pagal UAB „Megrame medis" informaciją

Gamintojų  nuotraukos