Sparčiai brangstant energijos šaltiniams, jau nieko nebereikia agituoti statytis energiniai efektyvius namus. Šiuolaikiniame name pastebimai didėja langų plotai, todėl itin svarbu tiek pasirinkti energetiškai efektyvų langą, tiek teisingai jį sumontuoti.

Vidutiniškai langai sudaro 15-25 proc. namo išorės atitvarų ploto, tačiau šilumos nuostoliai per langus gali siekti apie 25-30 proc. bendrų namo šilumos nuostolių. Panašaus storio plastikiniai ir mediniai langai daugeliu atvejų turi panašų šilumos laidumą, medinių yra mažesnis šilumos imlumas. Didėjant langų plotui, medis vis dažniau naudojamas dėl aukštesnio rėmo standumo, tai leidžia  įdėti didesnio ploto,  storio, svorio  stiklo paketus. Plastikiniuose languose tokiu atveju tenka naudoti metalu armuotus rėmus, kurie dažnai padidina šiluminį laidumą. Energiškai efektyviuose namuose mediniai langai yra patikimas variantas, galintis ilgą laiką atlaikyti pastaruoju metu vis sunkėjančius stiklo paketus.

Renkantis medinį langą gana patikimas kriterijus yra sertifikatai ir gamintojo garantijos, o pasirenkant montuotoją neaiškumų daug daugiau. Rekomenduočiau prieš pasirenkant mestrus išklausinėti, kokias medžiagas, priemones jie naudos montavime, o jau pasirinkus stebėti atliekamus darbus. Be medinio lango pasirinkimo kriterijų straipsnyje apžvelgsime pagrindinius teisingo montavimo principus ir daromas klaidas.

Medinio lango pasirinkimas

Pagrindinis kriterijus, kuriuo vertinamos lango izoliacinės sąvybės yra šilumos perdavimo koeficientas Uw, W/(m²K) . Jis parodo visu šilumos nuostolius per langą - dėl laidumo, konvekcijos, spinduliavimo. Medinių langų konstrukcinės dalies šilumos perdavimo koeficientas per pastaruosius ketvertą metų labai ženkliai pagerėjo. Jei 2008-2009 metais gerais buvo laikomi langai turintys  1,4-1,5  W/(m²K) šilumos perdavimo koeficientą, tai pastaraisiais metais jau retai renkamasi didesnio kaip 1,1 W/(m²K)  šilumos perdavimo koeficiento langus.

Medinio lango rėmo storis

Profilis vidutinio dydžio lange užima apie 30 proc. ploto.  Medinio lango profilio šilumos perdavimo koeficientą daugiausiai sąlygoja profilio storis, jo forma ir medienos šiluminis laidumas.

Medinio lango rėmo storis turi labai reikšmingą  įtaką. 1-as papildomas lango rėmo centimetras šilumos perdavimo koeficientą Uw sumažina apie 8 - 10 procentų. Kartu su rėmo storiu atitinkamai storėja ir lango perimetre esančio tarpo užpildymo storis, tai žymiai sumažina šilumos tiltelio įtaką. Į storesnį lango rėmą atitinkamai lengviau įmontuoti storesnį stiklo paketą.

Langui naudojama mediena taip pat gali turėti skirtingą šilumos laidumo koeficientą  Profilio šilumos perdavimo koeficientų skirtumas - tarp 0,14 W/(mK) ir 0,11 W/(mK), sudaro apie 20 procentų lango šilumos laidumo koeficiento. Medienos šilumos laidumas priklauso nuo medienos rūšies, drėgnumo ir apdorojimo.

Stiklo paketas

Stiklo paketas lange užima apie 70 procentų lango ploto, todėl jo teisingas pasirinkimas itin svarbus. Stiklo paketai gali būti su viena kamera ir su dviem. Vienkameriai susideda iš dviejų stiklų ir trečiu gali būti tarpustiklis. Dviejų  kamerų stiklo paketas turi 3 stiklus, kurie tarpusavyje atskirti 2 kameromis.

Naudojant to paties tipo stiklus, dvikameriai  yra šiltesni už vienkamerius. Tačiau vienkameris su selektyviniu (atspindinčiu spinduliavimo energiją) stiklu gali būti energiškai efektyvesnis nei dvikameris su paprastais stiklais.

Nustatyta, kad svarbus yra ir atstumas tarp stiklų. Pats efektyviausias atstumas tarp stiklų yra 16 mm. Šilumos perdavimo koeficientas stiklo pakete, kuriame tarpas tarp stiklų yra 6 mm  ir stiklo paketo, kuriame tarpas yra 16 mm, esant tom pačioms stiklo, rėmelio izoliacinėms savybėms, skirsis apie 15 procentų. Didinant tarpo plotį, poveikis lango šiluminėms savybėms beveik nebejuntamas. Pavyzdžiui, padidinus tarpą dar 4 mm, šiluminės savybės pagerės apie 0,4 procento.

Tarpo tarp stiklų pripildymas skirtingomis dujomis taip pat keičia šilumos perdavimo savybes. Dažniausiai dabar naudojamos argono dujos,  kurios pagerina stiklo paketo šilumos perdavimo koeficiento vertę  maždaug 5 procentais lyginant su oru. Geriausiai šilumines savybes pagerina ksenono dujos - apie 8 procentus, tačiau jos beveik nenaudojamos dėl brangumo.
Apie 60 procentų patalpos šilumos netenkama dėl spinduliavimo. Todėl stiklo padengimas mažos spinduliavimo gebos medžiagomis ar plėvele labai sumažina šilumos praradimą. Selektyvinis stiklas vertinamas dėl gebėjimo atspindėti infraraudonuosius spindulius. Pavyzdžiui,  koeficientas 0,04 reiškia, kad toks stiklas praleidžia tik 4 procentus spinduliavimu perduodamos šiluminės energijos. Taip vienkameriame lange 1 selektyvinis stiklas stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientą pagerina  40-45 procentais. Dviejų selektyvinių stiklų dėti neverta, nes papildomas selektyviais stiklas koeficientą pagerina tik 3-4 procentais. Dviejų kamerų stiklo paketo šilumos perdavimo koeficientą selektyvis stiklas pagerina apie 30 procentų.
Realiomis  sąlygomis šilumos perdavimo koeficientai gali skirtis nuo deklaruojamų. Jei bute temperatūra +20, o lauke -20 laipsnių C, stiklo paketo šilumos laidumo koefic ientas visais atvejais bus didesnis nei esant lauke 0 temperatūrai. Tai daugiau aktualu oru užpildytiems langams ir turintiems mažos atspindėjimo gebos selektyvinį stiklą.
Garsą geriau izoliuoja stiklo paketai su skirtingo storio stiklais.

Specialistai rekomenduoja rinktis mažiausiai trijų stiklų stiklo paketą. Tokie langai išliks efektyvūs ilgesnį laiką, nes  ilgainiui inertinių dujų koncentracija mažėja, oksidavusis atspindinčiai medžiagai trijų stiklų langas išlaikys daug geresnes savybes nei 2 stiklų langas.

Medinio lango montavimo vieta sienoje

Montuojant langus, dažniausiai  iškyla klausimas, kurioje angokraščio vietoje geriausia būtų montuoti langus. Pasirinkimo kriterijus - ten,  kur įmanoma padarytį geriausią apsaugą nuo šilumos tiltelio. Neteisingai parinkta vieta  labai dažnai yra sienų ar lango rasojimo priežastis.  Todėl vieta parenkama pirmiausia atsižvelgiant į sienos tipą. Šiuo metu dažniausios yra plytų mūro, keraminių blokelių sienos su termoizoliaciniu sluoksniu išorėje, siena su termoizoliaciniu sluoksniu iš vidaus su arba be apšiltinto angokraščio.

Išsamus susidarančių linijinių šilumos tiltelių katalogas pateiktas STR 2.05.01:2005 „Pastatų aitvarų šiluminė technika" 7 priede [4].

Mūro sienoje langą montuojant prie išorinio krašto, pasiekiama geriausia sienos temperatūra, tačiau peršąla pats langas ir kondensatas gali kauptis  ant lango rėmo net esant pakankamai nedidelei minusinei lauko temperatūrai. Montuojant langą prie vidinio krašto, rėmo temperatūra bus pati didžiausia, tačiau peršąla šalia angokraščio esanti siena ir kondensatas gali kauptis ant jos. Optimalus sprendimas vientiso mūro sienoje dažniausiai yra langą montuoti per vidurį, linijinio šiluminio  tiltelio šilumos perdavimo koeficientas bus mažiausias. Esant tokiai konstrukcijai, žmonės jausis komfortiškiau, nes atitvaros temperatūra bus panaši kaip ir kambario temperatūra. Esant didesniam kaip 3 laipsnių skirtumui, pradedamas jausti šaltis, sukeliantis nekomfortišką būseną net esant pakankamai aukštai vidaus temperatūrai.

Per vidurį langas turėtų būti montuojamas ir konstruktyve iš keraminių blokelių ar akytbetonio.
Geri rodikliai gaunami montuojant nuo išorės krašto atitrauktą langą, kai papildomai šiltinamas angokraštis. Naudojamas variantas, kai išorinė lango rėmo plokštuma sutampa su termoizoliacinio sluoksnio plokštuma. Tačiau nėra gerai, jei lango rėmas ir izoliacinis sluoksnis yra atskiriami šilumai laidžia medžiaga.

Medinio lango montavimas

Medinis langas montuojamas nuo sienos ne mažiau kaip  1,5 centimetrų atstumu. Sumontuotas langas turi laikytis ant atraminių elementų, o ne, kaip kai kurie meistrai klaidingai teigia, ant montavimo putų sluoksnio. Montavimo putos turi atlikti šilumą izoliuojančią funkciją.

Mediniai langai prie mūrinės sienos dažniausiai tvirtinami ankeriniais varžtais, prie medinių konstrukcijų tvirtinami ilgais medvaržčiais.

Montavimo putas iš išorės būtina apsaugoti difuzinio tipo plėvele, kuri praleidžia garus, tačiau neleidžia garams  ir kitokiai drėgmei patekti į vidų. Ultravioletinių spindulių ir vandens (drėgmės) veikiamos putos labai greitai netenka izoliuojančių savybių ir gali suirti. Plėvelės taip pat negalima palikti neuždengtos nuo ultravioletinių spindulių poveikio ilgiau kaip keliems mėnesiams.

Iš vidaus putos taip pat izoliuojamos garo izoliacine plėvele, kuri neleidžia patekti garui iš išorės, tačiau gali išleisti drėgmės perteklių iš montavimo putų. Taip apsaugotos putos puikiai išsilaiko visą lango tarnavimo laikotarpį nepakitusios arba mažai pakitusios

Izoliacinės juostelės iš karto klijuojamos ant besiplečiančių putų. Taip juostelė daug patikimiau prisitvirtina bei galima lygiau paruošti paviršių tolimesniam izoliaciniam sluoksniui arba apdailai. Putų, priklausomai nuo antrinio plėtimosi dydžio, purškiama apie trečdaliu mažiau nei telpa tarpe.

Išorinė palangė turėtų būti montuojama ant plėvele apsaugotų montavimo putų. Dėl temperatūrų skirtumų galintis susidaryti  kondensatas gerokai pagreitina neapsaugotų montavimo putų irimą. Palangės rėmelis įdedamas į specialią angą, esančią lango apačioje, prisukamas trumpais metalas - medis varžtais.

Vidinė palangė išlyginama naudojant kietas pasparas, į tarpus purškiamos montavimo putos, kurios tuo pačiu veikia kaip klijai. Naudoti geriausia mažai besiplečiančias, plėtimosi jėgos neturinčias putas.

Prieš montuojant lango šonai ir viršus  apklijuojami izoliacinėmis plėvelėmis. Prie rėmo kas 50 - 70 centimetrų prisukami laikikliai. Atstumai priklauso nuo lango svorio. Jei lango stiklas sudalintas, laikikliai turėtų būti ties kiekvienu dalinimu.

Langas statomas ant reguliuojamo aukščio kaladėlių, pradžioje matuojamas vertikalumas, vėliau - horizontalumas.

Į tarpą purškiamos montavimo putos.

Jei angokraščio paviršius, ant kurio bus klijuojama juostelė, porėtas, šiurkštus, ant jo užtepamas papildomas klijų sluoknis. Juostelė prispaudžiama, ties kampu sulenkiama. Taip pat elgiamasi ir išorėje. Plėvelė turi maksimaliai uždengti įpurkštas montavimo putas. Izoliacinė plėvelė klijuojama putų paviršiui pasidengus luobele, bet neleidžiant joms pilnai sukietėti. Šiuo momentu labai patogu suformuoti lygų paviršių, kuris bus reikalingas tolimesniems apdailos darbams.

Langas montuojamas išėmus varčią, pabaigus montavimą apie angokraščius įstatoma medinio lango varčia ir sureguliuojami vyriai.

Metalinė išorės palangė prisukama prie medinio lango apačios. Ji turi būti su nuolydžiu, maksimaliai tvarkingai užsandarinami įkirpimai, galai turi būti pakelti (falcuoti).

 

 

Lango montavimo klaidos

 

Prieš uždengiant langą apdaila reikėtų įsitikinti ar tikrai langas tinkamai užsandarintas. Jei viduje ir išorėje bent 5 laipsnių skirtumas montavimo broką parodys termovizorius.

• Langas statomas per arti išorinio krašto, kartai net išlendant už sienos izoliacinio sluoksnio.

Pasekmė: rasojantys langai, rasojantys ir pelyjantys angokraščiai ties langu.
Sprendimas: permontuoti langus

• Nenaudojama kuri nors, ar net abi izoliacinės juostos.

Pasekmė: greitai suyrančios montavimo putos, peršąlantys langai ir sienos.
Sprendimas: patikrinti, ar montuotojai naudos dviejų tipų izoliacines juostas, jei - priversti tą daryti ar net nupirkti juostas ir duoti prieš montuotojams pradedant darbus. Arba, pavėlavus užklijuoti, tą padaryti patiems.

• Įterpiant montavimo putas jos nesuplakamos, neplakama ilgiau palaikius nenaudojamą balionėlį.

Pasekmė: Putos nekokybiškai išsiplečia, mažesnės jų izoliacinės savybės, padidėja  šilumos nuostoliai, peršala langas.

• Pučiant putas balionėlis ilgai laikomas žemyn.

Pasekmė: veržiantis didesniam kiekiui dujų, putos išsipučia su dideliais oro tarpais, sumažėja jų izoliacinės sąvybės.
Sprendimas: iškrapštyti putas ir užpurkšti iš naujo.

• Darant vidinę apdailą, neizoliuojamas angokraštis,

Pasekmė: Siena peršąla, rasoja, pelyja.

• Sumontavus gipso kartono angokraščio apdailos rėmus, jų vidus neužpildomas izoliacine medžiaga.

Pasekmė: paliekamas šilumos tiltelis.
Sprendimas: Nustatyti tuštumas naudojant termovizorių padaryti skylute sir įpurkšti montavimo putas

• Montuojant palangę, vidus neužpildomas izoliacine medžiaga,

Pasekmė: paliekamas šilumos tiltelis, gali rasoti po palange, paliktose ertmėse įsimesti pelėsis. Sprendimas: stebėti montavimą, jei nepavyko, nuplėšti palangę ir izoliuoti.

• Sumontavus išorinę palangę, neužvalcuojami kraštai

Pasekmė: palangės vanduo teka ant atbrailos, drėksta ir genda konstrukcijos.
Sprendimas: užvalcuoti, izoliuoti silikonu, užsandarinti kraštus.

 

Medinio lango apdaila

 

Medinis langas montuojamas mūro ir medinėse sienose. Išorės sienų apdaila gali būti tinkuota arba padengta metalinėmis ar kitokiomis fasadinėmis plokštėmis. Medinio lango išorės apdaila turi būti daroma nedelsiant, nes tiek montavimo putas, tiek izoliacines plėveles ardo ultravioletiniai spinduliai ir drėgmė.

 

Apdaila iš metalinės profiliuotos dangos

Visi plyšiai, kuriais  į konstrukciją gali patekti lietaus ar tirpsmo vanduo, užsandarinami. Uždedamas apdailinis profilis lango viršuje. Skardiniai apdailiniai profiliai parenkami pagal spalvą ir gali būti išlankstomi pagal išmatavimus. Dažniausiai lankstytą skardą galima užsisakyti ten, kur parduodama stogo ar fasado danga.

Izoliacinė plėvelė dažniausiai turi išorinę lipnią pusę, prieš klijuojant nuimama ją sauganti juostelė. Prilipusi prie apdailinio profilio ji papildomai saugos nuo drėgmės patekimo į vidų. Jei juostelė nelipni, jos kraštą reikėtų patepti silikonu.

Metalinė apdaila ir metalinė fasado danga tarpusavyje sujungiamos metalo savisriegiais. Patogiausia naudoti trumpus savigręžius su grąžteliu smaigalyje.

ASA.LT informacija