Veidrodžiai interjere

Veidrodis namuose atlieka praktinę ir dekoratyvinę funkciją. Tinkamai parinktas jis sustiprina natūralią šviesą, vizualiai praplečia patalpą, išryškina pasirinktą interjero detalę arba pats tampa pagrindiniu kambario akcentu. Tačiau veidrodis atspindi viską, kas yra priešais jį, todėl netinkamoje vietoje gali padvigubinti netvarką, ryškią šviesą ar nepatrauklų vaizdą.

Trumpa veidrodžių istorija

Pirmieji veidrodžiai buvo gaminami iš poliruoto vario, bronzos, sidabro ir kitų metalų. Dažniausiai tai buvo nedidelės apskritos plokštelės su rankenomis. Stiklinių veidrodžių pirmtakai Romos imperijoje gaminti prie stiklo tvirtinant metalinį pagrindą, tačiau jų atspindys buvo tamsesnis ir ne toks tikslus kaip dabartinių veidrodžių.

Viduramžiais, išplitus stiklo pūtimui, veidrodžiai buvo pjaunami iš išpūstų stiklo formų. Dėl išgaubto paviršiaus jie iškraipydavo vaizdą. XVI amžiuje Muranas tapo svarbiu veidrodžių gamybos centru. Venecijos meistrai išmoko gaminti didesnius ir lygesnius veidrodžius, kurių gamybos technologija ilgą laiką buvo saugoma.

1835 metais vokiečių chemikas Justus von Liebigas sukūrė stiklo sidabravimo būdą. Šiuolaikinėje gamyboje ant stiklo formuojamas plonas atspindintis sidabro arba aliuminio sluoksnis, kuris apsaugomas papildomomis dangomis nuo drėgmės ir mechaninio poveikio.

Veidrodžių reikšmė kultūroje

Veidrodžiai nuo seno buvo siejami su žmogaus atvaizdu, savęs pažinimu ir įvairiais prietarais. Antikos bei viduramžių pasakojimuose jie minimi kaip ateities spėjimo ir apsaugos priemonės. Iki šiol išlikęs prietaras, kad sudaužytas veidrodis lemia septynerius nesėkmės metus, nors toks įsitikinimas neturi realaus pagrindo.

Veidrodis svarbus ir literatūroje. Narcizo mite jo vaidmenį atlieka vandenyje matomas atspindys, o brolių Grimų pasakoje apie Snieguolę stebuklingas veidrodis atsako, kas yra gražiausia pasaulyje.

Pasakojimas apie Archimedo veidrodžiais padegtus Romos laivus laikomas legenda. Nors sutelkta saulės šviesa gali įkaitinti paviršių, nėra patikimų istorinių įrodymų, kad toks ginklas iš tikrųjų buvo panaudotas ginant Sirakūzus.

Kaip veidrodis keičia interjerą

Didelis veidrodis neatstoja papildomo ploto, tačiau sukuria erdvės tęsinio įspūdį. Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai jame atsispindi langas, šviesi sienos dalis, augalai arba tvarkingas kambario fragmentas. Veidrodis priešais tuščią sieną ar tamsų kampą tokio poveikio nesukurs.

Veidrodį kabinant tiesiai priešais langą reikia įvertinti saulės kryptį. Intensyvus atspindys tam tikru paros metu gali akinti. Šviesą dažnai saugiau nukreipti į patalpą veidrodį montuojant ant statmenos sienos.

Keli vienas priešais kitą pakabinti veidrodžiai sukuria nesibaigiančių atspindžių efektą. Jis gali būti įdomus komercinėse patalpose ar dekoratyvinėje nišoje, tačiau gyvenamajame kambaryje dažnai atrodo pernelyg aktyviai.

Veidrodžio dydis ir kabinimo aukštis

Veidrodžio dydis turi atitikti jo paskirtį. Visam žmogaus ūgiui matyti reikalingas aukštas veidrodis, tačiau jis nebūtinai turi siekti grindis ir lubas. Svarbiausia parinkti tinkamą pakabinimo aukštį ir vietą, iš kurios į veidrodį bus žiūrima.

Virš komodos, konsolės ar praustuvo kabinamas veidrodis neturėtų būti platesnis už baldą. Dažniausiai proporcingai atrodo veidrodis, užimantis maždaug du trečdalius ar tris ketvirtadalius baldo pločio. Tarp baldo ir veidrodžio paliekamas tarpas, kad abu elementai vizualiai nesusilietų.

Labai mažas veidrodis ant didelės tuščios sienos atrodo atsitiktinis. Tokiu atveju geriau rinktis didesnį modelį arba kelių veidrodžių kompoziciją. Pastarojoje svarbu išlaikyti vienodus tarpus ir aiškią bendrą formą.

Veidrodis vonios kambaryje

Vonios kambaryje veidrodis dažniausiai montuojamas virš praustuvo. Jo plotis derinamas prie praustuvo arba spintelės, o apatinė briauna paliekama tokiame aukštyje, kad veidrodžiu patogiai naudotųsi skirtingo ūgio žmonės.

Veidą geriausiai apšviečia iš abiejų veidrodžio pusių sklindanti šviesa. Vien viršuje įrengtas ryškus šviestuvas po akimis ir smakru sukuria šešėlius. Šviesa turėtų būti tolygi, neakinti ir kuo tiksliau perteikti odos spalvą. Patogus sprendimas – veidrodis su integruotu apšvietimu, šildymo plėvele nuo rasojimo ir atskiru jungikliu.

Drėgnoje patalpoje naudojamas tam pritaikytas veidrodis, kurio nugarinė danga ir kraštai apsaugoti nuo drėgmės. Rėmui tinka dažytas metalas, plastikas, tinkamai apdorota mediena arba drėgmei atsparios plokštės. Neapsaugoti veidrodžio kraštai ilgainiui gali pradėti juoduoti.

Veidrodis prieškambaryje ir koridoriuje

Prieškambaryje reikalingas veidrodis, kuriame būtų galima save apžiūrėti visu ūgiu. Jį galima kabinti ant sienos, montuoti į spintos duris arba pritvirtinti prie durų, jeigu tam tinkama jų konstrukcija. Veidrodis neturi trukdyti atidaryti durų ar būti vietoje, kur jį lengva užkliudyti.

Siaurame koridoriuje ant ilgosios sienos sumontuotas veidrodis vizualiai padidina plotį. Tačiau labai didelis veidrodinis paviršius ankštame praėjime turi būti saugiai pritvirtintas ir apsaugotas nuo smūgių. Berėmio veidrodžio briaunos turi būti šlifuotos, o dideli lakštai klijuojami tinkamais veidrodžių klijais ir, jei reikia, papildomai tvirtinami mechaniškai.

Prieškambario veidrodyje geriausia atspindėti šviesią sieną, konsolę ar tvarkingą interjero fragmentą. Priešais atvirą drabužių kabyklą pakabintas veidrodis vizualiai padvigubins paltų ir avalynės kiekį.

Veidrodis svetainėje ir valgomajame

Svetainėje veidrodis dažniausiai naudojamas kaip dekoratyvinis akcentas. Jis gali būti kabinamas virš komodos, židinio arba konsolės. Valgomajame veidrodis padeda sustiprinti šviestuvo šviesą ir atspindi padengtą stalą, tačiau jo vieta neturėtų blaškyti sėdinčių žmonių.

Didelis ant grindų pastatytas veidrodis tinka erdvesnei patalpai. Jis turi būti pritvirtintas prie sienos apsauginiu laikikliu, net jei atrodo stabilus. Tai ypač svarbu namuose, kuriuose yra vaikų arba gyvūnų.

Veidrodžio rėmas derinamas su kitais interjero elementais. Plonas juodo metalo rėmas tinka šiuolaikiniam interjerui, natūrali mediena sušvelnina stiklo paviršių, o raižytas ar sendinto metalo rėmas tampa ryškiu klasikiniu akcentu. Jei patalpoje jau daug dekoratyvių detalių, geriau rinktis paprastą rėmą arba berėmį veidrodį.

Veidrodis miegamajame ir drabužinėje

Miegamajame veidrodis dažniausiai reikalingas prie kosmetinio stalelio arba drabužių spintos. Priešais lovą pakabintas didelis veidrodis kai kuriems žmonėms trukdo, nes atspindi judesius, šviesą ir ekranus. Tokiu atveju jį galima montuoti ant šoninės sienos arba spintos durų vidinėje pusėje.

Drabužinėje svarbus tolygus apšvietimas ir pakankamas atstumas atsitraukti. Jei erdvė labai maža, aukštas veidrodis ant durų ar spintos fasado praktiškesnis už atskirai pastatomą modelį.

Saugus veidrodis vaikų kambaryje

Vaikų kambaryje veidrodis turi būti saugus ir pritvirtintas vaiko ūgiui tinkamoje vietoje. Dideliam paviršiui geriau rinktis apsaugine plėvele padengtą veidrodį. Jai esant, sudužusio stiklo šukės lieka prikibusios prie pagrindo.

Veidrodžio nereikėtų palikti laisvai atremto į sieną. Rėmas ir tvirtinimo detalės turi atlaikyti ne vien veidrodžio svorį, bet ir galimą stumtelėjimą ar truktelėjimą. Mažesniems vaikams galima naudoti lengvesnius akrilinius veidrodžius, tačiau jų paviršius greičiau susibraižo ir gali šiek tiek iškraipyti atvaizdą.

Žaismingas spalvotas rėmas gali būti derinamas su žaislų dėžėmis, tekstile ar kitais kambario akcentais. Vis dėlto svarbiausia išlieka ne dekoras, o patikimas veidrodžio tvirtinimas ir saugios briaunos.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.