Kilimas interjere

Kaip malonu darganotą vakarą sugrįžti į šiltus ir jaukius namus! Namus tokiais padaryti galime tinkamai parinkę interjero detales. Kilimai suteikia namams patrauklumo ir reprezentatyvumo. Jie gali būti esmine kambario detale, sukuriančia jaukią atmosferą, išryškinančia spalvas, arba jungiamąja įvairių spalvų grandimi. Priešingai nei medienos ar plytelių grindys, kilimai slopina žingsnių ir patalpoje sklindantį garsą, suteikia šilumos pojūtį, jais malonu vaikščioti. Kilimu galima suteikti kambariui charakterį ir nuotaiką.

Žinoma, kalbame apie tinkamai parinktą kilimą, kuris papildo namų stilių, o neatrodo kaip nepritapęs svetimkūnis.

Kilimo išvaizda svarbi, tačiau vien pagal spalvą ar minkštumą jo pasirinkti negalima. Naudojimo savybes lemia pluoštas, konstrukcija, pūko tankis ir aukštis, pagrindas, kraštų apdirbimas bei konkrečiai vietai tinkamas dydis. Storas kilimas nebūtinai yra tankus ar ilgaamžis. Purus aukštas pūkas gali būti malonus miegamajame, o intensyviai vaikštomoje vietoje greičiau susispausti ir sunkiau valytis.

Jei neturite idėjų, kaip norėtumėte dekoruoti kambarį, pradėti galima nuo mėgstamo daikto, pavyzdžiui, senovinės komodos, kuri stovės tame kambaryje. Pastačius ją numatytoje vietoje, aplink galima kurti spalvinę gamą ir rinkti kitus daiktus. Kažkam tai gali pasirodyti kaip bandymas pagal sagą megzti liemenę, tačiau šis būdas geras tuo, kad kambaryje atsiranda tikras atspirties taškas, o ne atsitiktinių spalvų rinkinys.

Kilimas konkrečiai kambario vietai

Prieš renkantis kilimą reikia žinoti ne apytikslę patalpą, o tikslią jo vietą. Svarbu, kiek toje zonoje vaikštoma, ar joje valgoma, ar ant kilimo bus stumdomos kėdės, ar namuose yra vaikų ir gyvūnų, ar į patalpą patenkama tiesiai iš lauko. Tą patį gražų kilimą galima sėkmingai patiesti miegamajame ir visiškai netinkamai – prieškambaryje.

Svetainei ir koridoriui tinka tankesnis, žemesnio arba vidutinio pūko kilimas, kurio paviršius atlaiko vaikščiojimą ir baldų apkrovą. Raštas bei nevienalytė spalva geriau paslepia smulkias dulkes ir kasdienio naudojimo žymes, tačiau neatstoja valymo.

Miegamajame galima rinktis minkštesnį, aukštesnio pūko kilimą, nes juo vaikštoma mažiau. Vaikų kambariui svarbus ne vien minkštumas. Kilimas turi stabiliai gulėti, nesudaryti užkliuvimo vietų, būti lengvai siurbiamas ir valomas pagal gamintojo instrukciją. Ilgas purus pūkas gražiai atrodo, bet jame lengviau pasimeta smulkūs daiktai, kaupiasi trupiniai ir gyvūnų plaukai.

Virtuvėje ir po valgomojo stalu kilimas susiduria su trupiniais, skysčiais ir stumdomomis kėdėmis. Čia praktiškesnis žemo pūko, lygaus pynimo arba lauko ir vidaus patalpoms skirtas kilimas. Vonios kambaryje naudojamas skalbiamas, greitai džiūstantis kilimėlis su neslystančiu pagrindu. Vilnoniai, džiuto ir sizalio kilimai nuolat drėgnoms vietoms netinka.

Kilimo spalva interjere

Kilimo spalva derinama su didžiausiais kambario paviršiais: grindimis, sofa, sienomis ir užuolaidomis. Visų atspalvių tiksliai sutapatinti nereikia. Priešingai, kilimas gali būti šiek tiek šviesesnis ar tamsesnis ir suteikti kompozicijai gylio.

Šviesus kilimas palieka daugiau matomo šviesos ploto, todėl kambarys atrodo lengvesnis. Tamsus sukuria aiškesnį pagrindą baldams ir jaukesnę nuotaiką, tačiau ant labai tamsaus vienspalvio paviršiaus ryškiai matosi šviesios dulkės, pūkai bei gyvūnų plaukai. Intensyviai naudojamai vietai praktiškesnė vidutinio tamsumo, marginta arba kelių artimų atspalvių danga.

Jeigu sienos ar baldų apmušalai išmarginti stambiu raštu, kilimas gali būti ramesnis. Neutraliame kambaryje jis gali tapti pagrindiniu spalviniu akcentu. Bent viena kilimo spalva turėtų atsiliepti kitose kambario detalėse – pagalvėlėse, paveiksle, užuolaidose ar baldo medienoje. Tai ir yra spalvų jungiamoji grandis, o ne reikalavimas viską nudažyti vienu tonu.

Spalvų pasirinkimas išlieka labai subjektyvus. Šilti gelsvi, rūdžių, oranžiniai ir raudoni tonai suteikia energijos bei šilumos pojūtį. Mėlyni ir žalsvi atrodo ramesni, o pilki, rusvi ir smėlio atspalviai sukuria neutralų foną. Svarbi ir kambario šviesa: tas pats kilimas dienos šviesoje, vakare ir po šiltos spalvos lempomis gali atrodyti skirtingai. Todėl mėginį verta parsinešti namo arba bent apžiūrėti prie lango ir dirbtinėje šviesoje.

Sukurkite per namus einantį spalvų srautą, tą patį atspalvį skirtinguose kambariuose panaudodami skirtingomis rolėmis. Jei virtuvėje geltona yra sienos spalva, svetainėje ji gali atsikartoti tik kilimo ornamente. Taip erdvės susiejamos, tačiau nevirsta vienodų kambarių seka.

Kilimo raštas ir forma

Kilimų dizaino įvairovė didžiulė: rytietiški, geometriniai, augaliniai, vienspalviai, lygaus pynimo, reljefiniai. Smulkus nevienalytis raštas paprastai geriau slepia kasdienio naudojimo žymes. Stambus ornamentas tampa svarbia interjero dalimi, todėl jam reikia pakankamai matomo ploto – didžiąją piešinio dalį uždengus sofa ir stalu, kilimas praranda kompoziciją.

Stambus, kontrastingas raštas vizualiai priartina grindų plokštumą ir gali mažą kambarį suskaidyti. Smulkus bei mažiau kontrastingas atrodo vientisiau. Tai nėra griežta taisyklė: poveikį keičia kilimo dydis, matoma grindų dalis, baldų kiekis ir apšvietimas.

Neapsiribokite stačiakampiu kilimu. Apvalus tinka po apvaliu stalu, prie lenktos sofos ar atskirai skaitymo zonai. Ovalus sušvelnina kampuotą baldų išdėstymą. Netaisyklingos formos ar odos tipo kilimas veikia kaip akcentas, bet jo kraštai turi stabiliai gulėti ir netapti užkliuvimo vieta.

Pirmiausia nuspręskite, kokia detalė kambaryje bus pagrindinė. Jei tai kilimas, galima rinktis išraiškingą centrinį ornamentą ar medalioną. Jeigu dėmesį turi traukti židinys, paveikslas arba sofa, geriau veikia tolygiai pasikartojantis raštas, nesukuriantis antro kompozicijos centro.

Kokio dydžio kilimą pasirinkti

Per mažas kilimas kambaryje atrodo kaip atsitiktinai padėtas lopas. Per didelis gali beveik paslėpti grindis ir priartėti prie kiliminės dangos įspūdžio. Kilimo dydis nustatomas ne iš standartinių lentelių, o pagal realų baldų išdėstymą. Patikimiausias būdas – būsimo kilimo kontūrą ant grindų pažymėti dažymo juosta arba iš laikraščių sudėti jo maketą.

Kilimas svetainėje

Mažoje svetainėje ant kilimo paprastai statomos bent priekinės sofos ir fotelių kojos. Taip sėdimų baldų grupė vizualiai sujungiama. Didesniame kambaryje kilimas gali apimti visą baldų kompoziciją – ant jo statomos visos sofos, fotelių ir staliuko kojos. Kilimo kraštas už baldų paliekamas toks, kad baldai nestovėtų ties pat apvadu.

Vien po kavos staliuku padėtas nedidelis kilimas tinka tuomet, kai sąmoningai kuriamas mažas centrinis akcentas. Erdvioje svetainėje jis dažnai atrodo per mažas. Anksčiau dažnai siūlyti 122 × 188 cm kilimai šiuolaikinei sofų grupei paprastai nepakankami; dažniau prireikia maždaug 160 × 230, 200 × 300 cm ar individualaus dydžio, tačiau galutinį sprendimą lemia baldai.

Kilimas po valgomojo stalu

Kilimas turi būti didesnis už stalą tiek, kad atitraukta kėdė visomis kojomis liktų ant jo. Praktikoje nuo stalviršio krašto į kiekvieną pusę paliekama apie 60–75 cm. Pavyzdžiui, 100 × 200 cm stalui reikėtų maždaug 220–250 × 320–350 cm kilimo. Jeigu kėdės nuolat kabinsis už krašto, kilimas erzins ir greičiau dėvėsis.

Apvaliam stalui tinka apvalus arba pakankamai didelis kvadratinis kilimas. Forma pasirenkama taip, kad atitrauktos kėdės neliktų už kilimo ribų.

Kilimas miegamajame

Po dvigule lova kilimas tiesiamas taip, kad iš šonų ir kojūgalio liktų bent 50–70 cm minkšto paviršiaus. Jis gali prasidėti ties naktinių staliukų priekiu, jeigu nenorima jų statyti ant kilimo. Kitas sprendimas – du siauri takeliai abipus lovos arba vienas kilimas ties kojūgaliu. Tokius kilimėlius būtina pritvirtinti neslystančiu pamušalu.

Kilimas koridoriuje ir ant laiptų

Koridoriaus takas neturėtų remtis į sienas ir durų apvadus. Abiejuose šonuose paliekama vienoda matomų grindų juosta, o durys turi laisvai atsidaryti virš kilimo. Prie įėjimo svarbus nedidelis pūko aukštis, drėgmei tinkamas pluoštas ir neslystantis pagrindas.

Laiptams skirta danga turi būti aiškiai gamintojo nurodyta kaip tinkama laiptams ir profesionaliai pritvirtinta. Čia svarbus tankus, žemas paviršius, tvirtas pagrindas bei atsparumas lankstymui per pakopos briauną. Laisvai padėti atskiri kilimėliai ant pakopų be patikimo tvirtinimo kelia kritimo pavojų.

Kam reikalingas kilimo pamušalas

Pamušalas parenkamas pagal kilimą ir grindų dangą. Jis mažina kilimo slydimą bei raukšlėjimąsi, saugo kraštus nuo užsirietimo, slopina garsą ir neleidžia šiurkščiam kilimo pagrindui braižyti medienos ar laminato. Saugumo požiūriu tai nėra menka detalė: laisvas, slystantis kilimas arba užsirietęs jo kampas tampa užkliuvimo vieta.

Ant lygių grindų naudojamas neslystantis, grindų apdailai tinkamas pamušalas. Jis turi būti keliais centimetrais mažesnis už kilimą, kad neišlįstų už kraštų. Ant šildomų grindų tikrinama pamušalo ir kilimo bendra šiluminė varža; storas gumos ar putų sluoksnis gali smarkiai sumažinti šilumos perdavimą.

Ne kiekvienas guminis tinklelis tinka lakuotai medienai, vinilinei dangai ar natūraliam akmeniui. Kai kurios medžiagos ilgainiui gali palikti žymes arba sureaguoti su grindų apdaila. Reikia vadovautis grindų ir pamušalo gamintojų nurodymais.

Kilimui ant kiliminės dangos reikalingas specialus pamušalas, neleidžiantis viršutiniam kilimui slinkti ir banguotis. Paprastas pamušalas, skirtas kietoms grindims, čia gali neveikti.

Keli kilimai viename kambaryje

Jeigu kilimai dera spalvomis, juos galima kloti tame pačiame kambaryje. Jie neturi būti vienodo rašto. Pakanka bendros spalvos, panašaus medžiagiškumo arba aiškios hierarchijos, kai vienas kilimas ryškus, o kitas ramus.

Du vienodo dydžio kilimai gali padalyti kambarį į dvi lygiavertes zonas. Skirtingi dydžiai padeda parodyti, kuri zona pagrindinė. Atviroje svetainės ir valgomojo erdvėje didesnis kilimas jungia sėdimų baldų grupę, mažesnis gali žymėti skaitymo ar darbo kampą.

Kilimų kraštai neturi persidengti pagrindiniame praėjime. Kilimų sluoksniavimas tinka ramioje zonoje, pavyzdžiui, prie lovos ar sofos, tačiau apatinis kilimas turi būti plokščias, o viršutinis stabiliai pritvirtintas.

Natūralūs ir sintetiniai kilimų pluoštai

Nėra vieno visais atvejais geriausio pluošto. Pasirinkimą lemia vaikščiojimo intensyvumas, drėgmė, dėmių rizika, saulės šviesa, valymo galimybės ir biudžetas. Dažniausi šiuolaikinių kilimų pluoštai – vilna, nailonas, poliesteris, polipropilenas, triexta ir jų mišiniai. Augaliniai pluoštai – sizalis, džiutas, kokosas – sudaro atskirą grupę.

Vilnoniai kilimai

Vilna elastinga, todėl suspaustas pūkas geba atgauti formą. Ji maloni liesti, gerai slopina garsą, mažiau linkusi kaupti statinį krūvį ir natūraliai sunkiau užsidega nei daugelis sintetinių tekstilės pluoštų. Vilnonis kilimas gali tarnauti ilgai, tačiau kainuoja daugiau, o dėmes reikia valyti vilnai tinkamomis priemonėmis.

Vilna turi natūralų apsauginį paviršių, tačiau tai nereiškia, kad ji neįgeria skysčių ar yra lengviausiai valoma. Išsiliejusį skystį reikia kuo greičiau sugerti, dėmės netrinti ir nenaudoti atsitiktinių stiprių valiklių. Naujas vilnonis kilimas kurį laiką gali mesti trumpus paviršinius plaukelius – tai savaime nerodo prastos kokybės.

Nailonas, poliesteris, triexta ir polipropilenas

Nailonas vertinamas dėl atsparumo gniuždymui ir intensyviam vaikščiojimui. Dėmių atsparumas priklauso nuo pluošto apdorojimo bei konkretaus gaminio. Jis tinka svetainėms, koridoriams ir kiliminėms dangoms, tačiau vien pluošto pavadinimas dar neparodo kilimo kokybės.

Poliesteris yra minkštas, gerai išlaiko spalvą ir dažnai gaminamas iš perdirbtos žaliavos. Jis tinkamas vidutinio intensyvumo patalpoms, bet pūko atsparumas susispaudimui priklauso nuo konstrukcijos ir kokybės.

Triexta savo chemine sandara artima poliesterių grupei, tačiau pasižymi geru dėmių atsparumu ir elastingumu. Ji dažnai naudojama šeimų bei gyvūnų turinčių namų kiliminėms dangoms.

Polipropilenas beveik neįgeria vandens ir gerai atlaiko daugelį buitinių dėmių. Iš jo gaminami lauko ir vidaus kilimai, lygaus pynimo bei nebrangios dangos. Jis nebūtinai šiurkštus – paviršiaus pojūtį lemia siūlas ir audimas. Pluoštas prasčiau atsistato po ilgalaikės apkrovos ir yra jautresnis karščiui.

Sizalio, džiuto ir kitų augalinių pluoštų kilimai

Sizalis tvirtas, ryškios natūralios faktūros ir gerai tinka sausoms gyvenamosioms patalpoms. Jis nėra atsparus nuolatinei drėgmei ir gali likti dėmėtas nuo vandens. Paviršius kietesnis už vilną, todėl ne visiems malonus basomis.

Džiutas minkštesnis, bet mažiau atsparus intensyviam vaikščiojimui. Jis tinkamas miegamajam, svetainei ar dekoratyvinei zonai. Drėgmė gali keisti spalvą, deformuoti pluoštą ir skatinti irimą.

Kokoso pluoštas šiurkštus ir tvirtas, dažniausiai naudojamas durų kilimėliams. Visus augalinių pluoštų kilimus reikia saugoti nuo užmirkimo ir valyti pagal gamintojo nurodytą sausą arba mažai drėgmės naudojantį būdą.

Kilimo paviršiaus konstrukcija

Kilpinio paviršiaus siūlai paliekami nenukirpti. Žemos, tankios kilpos gerai atlaiko vaikščiojimą ir mažiau rodo pėdsakus. Namams su katėmis ar gyvūnais, kurių nagai gali užkabinti kilpas, verta rinktis kitą konstrukciją arba labai smulkias, tvirtas kilpas.

Pjauto pūko kilime kilpos nukerpamos, todėl paviršius minkštesnis. Aksominis, lygiai nukirptas pūkas atrodo prabangiai, bet jame matyti pėdsakai, volelio kryptis ir šviesos lūžis. Tekstūrinis ar susuktų siūlų pjautas pūkas geriau slepia naudojimo žymes.

Kilpų ir pjauto pūko derinys leidžia išgauti reljefinį raštą nenaudojant kelių spalvų. Skirtingas pūko aukštis gražiai matomas šoniniame apšvietime, tačiau gilų reljefą sunkiau išsiurbti.

Vertinant kiliminę dangą svarbu pūko tankis, siūlo susukimas, pluošto rūšis, pūko masė, pagrindas ir gamintojo nurodyta naudojimo klasė. Vien storis, svoris ar bandymas pirštais pasiekti pagrindą nėra patikimas kokybės testas. Skirtingos konstrukcijos negali būti sąžiningai palygintos pagal vieną rodiklį.

Rankų darbo kilimams vertinamas mazgų tankis, audimo tikslumas, medžiaga ir kilmė. Mašinomis tuftuotų ar austų kilimų „linijų skaičius“ gali reikšti visai kitą gamybos rodiklį, todėl skaičiai lyginami tik tarp tos pačios konstrukcijos gaminių.

Ilgo plauko ir kailio tipo kilimai

Ilgo plauko kilimas suteikia kambariui minkštumo ir ryškios faktūros. Jis geriausiai tinka miegamajame arba mažai vaikštomoje svetainės zonoje. Po valgomojo stalu, prie įėjimo ar darbo kėde ilgas plaukas nepraktiškas: jame kaupiasi trupiniai, spaudžiasi baldų kojos, sunkiau juda ratukai.

Natūralūs kailiai ir sintetiniai kailio tipo kilimėliai nėra savaime neslidūs. Ant lygių grindų jiems reikalingas tinkamas neslystantis pamušalas. Sušlapęs kailis taip pat netampa saugesnis – drėgnose vietose toks kilimas netinka.

Sintetinio kailio gaminiai skiriasi pluošto tankiu, pagrindu ir skalbimo galimybe. Natūraliam kailiui reikalinga specializuota priežiūra. Prieš perkant svarbu išsiaiškinti ne vien plauko minkštumą, bet ir ar gaminį galima siurbti, skalbti, valyti vietoje bei naudoti ant šildomų grindų.

Kilimų priežiūra ir dėmių valymas

Normalu, kad naudojamas kilimas susipurvins. Auksinė taisyklė išlieka ta pati – išsiliejusį skystį reikia šalinti nedelsiant. Jis sugeriamas balta šluoste ar popieriniu rankšluosčiu, spaudžiant nuo dėmės kraštų į centrą. Trinant skystis paskleidžiamas, o pūkas gali būti pažeistas.

Valymo priemonė pasirenkama pagal pluoštą ir dėmę. Pirmiausia ji bandoma nepastebimoje vietoje. Vilnai, viskozei, džiutui ir sizaliui netinka dalis universalių kilimų valiklių bei gausus drėkinimas. Jeigu gamintojo instrukcijoje nurodytas profesionalus sausas valymas, bandymas kilimą išplauti namuose gali baigtis susitraukimu, spalvų išsiliejimu arba pagrindo deformacija.

Reguliarus siurbimas neleidžia smėlio dalelėms pjauti pluošto ties pagrindu. Siurblio šepetys ir galia parenkami pagal pūką: besisukantis šepetys tinka ne visiems kilpiniams, ilgo plauko ir rankų darbo kilimams. Kilimą periodiškai verta pasukti 180 laipsnių, kad saulė ir vaikščiojimas jį veiktų tolygiau.

Nesirinkite kilimo, kurio priežiūra reikalaus daugiau laiko, nei galėsite tam skirti. Visi gamintojai pateikia savo gaminių priežiūros instrukcijas, todėl į jas reikia atkreipti dėmesį dar prieš perkant, o ne tada, kai atsiranda pirmoji dėmė.

Akcentuokite, kas gražu

Pabrėžkite ir apšvieskite tuos daiktus, kuriuos norite matyti ir rodyti kitiems. Kilimas gali sujungti sofą, fotelius ir staliuką, pažymėti valgomojo zoną arba atvesti žvilgsnį prie židinio. Juo galima pridengti nusidėvėjusią grindų vietą, tačiau klibanti plytelė, atsiklijavusi lenta ar nelygus pagrindas pirmiausia turi būti sutvarkyti – kilimas neturi slėpti pavojingo defekto.

Kilimėlis yra greitas būdas pakeisti kambario nuotaiką ir sudėti paskutinius interjero akcentus. Tačiau geriausia išsiaiškinti, ko namams iš tikrųjų reikia, ir skirti laiko tinkamo daikto paieškai, užuot bandžius pritaikyti pirmą pasitaikiusį.

Forma, dydis, stilius, spalva ir tekstūra – viskas svarbu renkantis kilimą. Dar svarbiau, kad jis stabiliai gulėtų, netrukdytų atidaryti durų, tiktų vaikščiojimo intensyvumui ir būtų prižiūrimas realiomis namų sąlygomis. Prie interjero derančiu kilimu suteiksite namams norimą akcentą. Ieškokite kilimo, malonaus akiai, tinkamo dydžiu, kuris džiugintų ir tarnautų ilgai.

Keliaujant po salonus nebūtina automobilyje vežiotis viso krepšio audinių ir dažų pavyzdžių, kaip kadaise buvo patariama. Pakanka turėti gerai apšviesto kambario nuotraukų, pagrindinių spalvų pavyzdžius ir tikslius matmenis. Vis dėlto tikras medžiagos mėginys spalvą bei faktūrą parodo geriau už telefono ekraną, todėl, kai įmanoma, kilimo pavyzdį verta parsinešti į namus.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.