Kai daug laiko praleidžiame patalpose, svarbu jose palaikyti sveikatai palankų mikroklimatą. Kas lemia sveiką patalpų orą ir kaip jį pagerinti?

Trys sveiko mikroklimato sąlygos

Trys pagrindiniai veiksniai lemiantys patalpų mikroklimato kokybę yra oro temperatūra, drėgmė ir vėdinimas - oro kaita.

Šildymo sezono metu patalpų oro temperatūra priklauso nuo šildymo lygio, ne šildymo sezono metu - nuo saulės kontrolės: ar yra galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančios saulės šilumos kiekį. Pagal Higienos normas ir nusistovėjusias tradicijas, laikoma, kad komfortiška temperatūra gyvenamosiose patalpose turėtų svyruoti tarp 18-22°C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3°C žemesnė.

Gerai savijautai didelę reikšmę turi oro drėgmė.  Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas" nurodoma, kad patalpose turi būti 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Nors drėgmės ribos gana plačios, tačiau būtent optimali patalpų oro drėgmė lemia ne tik komfortišką savijautą, bet ir turi įtakos pastato ilgaamžiškumui. Didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams gyvuoti, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukuria nemalonų drėgmės pojūtį.

Patalpų oro drėkinimas 

Kadangi daugelyje būstų ir biurų oro drėgmė yra nepakankama, jį būtina drėkinti. Tačiau informacijos, kaip tą galima padaryti trūksta. 2019 m. spalį „Philips" užsakymu Baltijos šalyse buvo atliktas tyrimas. Buvo apklausti 1008 latviai, 1009 lietuviai ir 1000 estų, 16-60 amžiaus grupėje. Pasirodė, jog net 50 proc. respondentų mano, kad orui drėkinti pakanka buitinių liaudiškų priemonių - patalpose džiovinant rūbus, auginant kambarines gėles ar ant radiatoriaus pastačius indą su vandeniu. Tačiau įrodyta, kad visi šie būdai yra ne itin efektyvūs ir trumpalaikiai. Geriausias ir efektyviausias būdas norint pakankamai išvalyti ir sudrėkinti patalpų orą - oro drėkintuvai ir valytuvai. Jie greitai reaguoja į oro pokyčius ir nuolatos palaiko tinkamą drėgmės kiekį.

Jeigu dėl patalpų oro temperatūros ir drėgmės ginčų nekyla, tai vėdinimo svarba buvo suprasta ne taip seniai, ypač kai pradėti statyti itin sandarūs pastatai.

Patalpų vėdinimas

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkė dr. Lina Šeduikytė sako, kad labai svarbu, kad žmogus patalpose, kuriose dirba ir gyvena, jaustųsi gerai: „Yra toks „sergančio pastato sindromas", kurį pajuntame būdami netinkamo mikroklimato patalpoje - jaučiame akių sausumą, niežėjimą, mieguistumą, galvos skausmą, o išėjus iš patalpos šie nemalonūs pojūčiai dingsta. Jų gali būti ir kitokių, bet tikėtina, kad toje patalpoje buvo tam tikri veiksniai, sukėlę šiuos simptomus".

Kas juos sukelia?

Viena dažniausių priežasčių - netinkamas ar nepakankamas vėdinimas. Dėl jo kyla anglies dvideginio lygis, skauda galvą, mums sunkiau susikoncentruoti. Kitas faktorius - įvairių prietaisų, pavyzdžiui, galingų spausdintuvų, buvimas patalpoje. Taip pat ir baldų, kilimų, apdailos ar kitų medžiagų, kurios išskiria lakiuosius organinius junginius. Mokslininkės nuomone, jei daugiau nei vienam žmogui pasireiškia minėti pojūčiai, reikėtų daryti tyrimą ar bent intuityviai paieškoti priežasčių.

2018 metų gruodžio mėnesį Nacionalinė pasyvaus namo asociacija atliko mokyklų klasių oro tyrimą. 11-oje Vilniaus mokyklų klasėse buvo pastatyti oro kokybės matuokliai, kurie matavo ir fiksavo oro temperatūrą, santykinę drėgmę, CO2 koncentraciją, lakiuosius organinius junginius ir kietąsias daleles.

Pasirodė, kad vidutinė CO2 koncentracija mokyklose pamokų metu siekia 1660 milijoninių dalių (ppm) - tai yra 1,6 karto daugiau už rekomenduojamą normą. Beveik visose klasėse CO2 koncentracija viršijo normas.

Vidutinė CO2 koncentracija pradinėse klasėse

Vidutinė CO2 koncentracija progimnazijų ir gimnazijų klasėse

Vidurinių klasių vidutinė CO2 koncentracija tyrimo metu siekė - 1755 ppm. Keturiose iš penkių tirtų vidurinių klasių CO2 koncentracija pamokų metu pašokdavo virš 2000 ppm, o aukščiausias vyresnėse klasėse užfiksuotas rodiklis - 5152 ppm. Vaikams tokiose klasėse būna sunku susikoncentruoti, jie būna mieguisti.

JAV Harvardo ir Sirakjuso universiteto mokslininkų eksperimentais yra nustatyta,  kad, ore esant 1400 ppm CO2 koncentracijos, žmonės mąstymo įgūdžių testus atliko 50 proc. prasčiau nei esant 500 ppm CO2 koncentracijai. Berklio nacionalinės laboratorijos tyrimas, rodo, kad mokydamiesi klasėse, kuriose CO2 koncentracija viršija 1000 ppm, vaikai praleidžia 10-20 proc. daugiau pamokų už tuos vaikus, kurie mokosi gerai vėdinamose klasėse.

Asta Razmienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertė komentuoja, jog „padidėjusi CO2 koncentracija rodo, kad patalpos yra blogai vėdinamos ir jose gali būti susikaupę įvairių žmogaus fiziologinės apykaitos produktų, virusų, grybelių, žiedadulkių, taip pat cheminių medžiagų, išsiskiriančių iš statybinių medžiagų, baldų, valymo priemonių ir pan. Dėl to dažniau sergama įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, išprovokuojami astmos priepuoliai, alerginės reakcijos".

Mikroklimatas renovuotuose daugiabučiuose 

Kita problema susijusi su nepakankamu vėdinimu ir prasta oro kokybe - renovuoti daugiabučiai. Įprasta situacija, kai kiaurus senus daugiabučius apšiltiname, bet žmonių įpročiai nepasikeičia. Gyventojai įpratę taupyti, nevėdinti patalpų, todėl atsiranda tokios problemos, kaip pelėsis ar per aukštas anglies dvideginio kiekis, ir žmonės vėl jaučiasi prastai savo namuose.

2015-2016 metais Suomijos ir Lietuvos (KTU) mokslininkų vykdyta oro kokybės daugiabučiuose stebėsena parodė, kad Lietuvoje trečdalyje renovuotų pastatų CO2 koncentracija nuolat viršija normą. Plačiau apie vykdytą INSULAtE tyrimą ir jo rezultatus - „Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose".

„Šalia visų technologinių sprendimų, medžiagų parinkimo, reikia keisti ir žmonių įpročius. Privalu suprasti, jog patys galime prisidėti prie geresnės oro kokybės namuose. Tai galima padaryti ir mokyklose, pavyzdžiui, atidarę per pertrauką visus langus per. Gal pradžioje ir bus šalta, ypač šaltuoju sezonu, bet taip pakeisime orą ir vaikų savijauta bei mokymosi kokybė bus visai kita", - mano KTU mokslininkė.

Patalpų oro tąršos šaltiniai

Namuose pirmiausia reikia išsiaiškinti, kur yra oro taršos šaltiniai. Tai gali būti ir paprasčiausia kiliminė danga. „Danijoje atlikome mikroklimato tyrimą, kurio metu tyrėme žmonių darbingumą esant skirtingoms sąlygoms. Žiūrėjome, kiek jie darė klaidų skaičiuodami, kai buvo padėtas senas taršus kilimas ir koks buvo jų darbingumas švariame ore. Žmonės darė kur kas daugiau klaidų, kai teršalų šaltinis - kilimas - buvo patalpoje. Visuomet reikia išsiaiškinti problemos šaltinį. Tai gali būti ir mūsų baldai. Tuos pačius spausdintuvus galbūt verta laikyti ten, kur jie nebus prie patalpoje dirbančių ar gyvenančių žmonių, galime juos laikyti atskirame kabinete ar kambaryje. Jei nėra mechaninio vėdinimo, reikia įprasti dažniau vėdinti patalpas", - teigia mokslininkė dr. Lina Šeduikytė.

Mikroklimatas biuruose

Biuruose ji siūlo vengti atvirų erdvių, nes tyrimai rodo, kad žmonės sunkiau susikaupia atvirose biurų erdvėse ir jose yra sunkiau užtikrinti tinkamą mikroklimatą. Šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų projektuoti taip, kad patys žmonės galėtų keisti tiek oro temperatūrą, tiek oro judėjimo greitį savo patalpoje. Negerai, jei žmogus negali nieko pakeisti, su išmaniosiomis sistemomis tai turėtų būti paprasta.

Svarbus ir medžiagų pasirinkimas. Rekomenduojama naudoti tokias medžiagas, kurioms pagaminti reikia mažiau išteklių ir energijos. Darnaus vystymosi principai skatina naudoti vietines medžiagas, nes didžiausia tarša neretai būna transportavimo metu. Kam vežti medžiagas iš Kinijos ar Amerikos, jei galime jas pirkti čia, mažinti taršą ir dar kelti vietinę ekonomiką?

Projektuojant biurus verta pagalvoti apie laisvalaikio erdves. Biuruose reikia kurti tiek ir darbo, tiek ir poilsio zonas, kad darbuotojai turėtų galimybę pailsėti. Taip pat ir pats pastatas turėtų generuoti energiją. Dabar populiarėja vertikalūs sodai. Singapūre jie ypač populiarūs, nes, sodinami ant fasadų, mažina oro taršą miestuose.

ASA.LT informacija, parengta pagal Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir spaudos pranešimus

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.