Apšiltintose mokyklose vaikai mieguisti ir negali susikaupti, nes klasėse trūksta šviežio oro, renovuotuose daugiabučiuose įsimeta pelėsis, o naujuose namuose rekuperacinė vėdinimo sistema veikia nepakankamai efektyviai - visa tai netinkamai įrengtų vėdinimo sistemų pasekmės.

Vėdinimo sistemos kaminėliai.

 

Kol pastatai nebuvo tokie sandarūs kokie yra dabar, vėdinimui buvo skiriamas antraeilis vaidmuo. Kuo pastatai sandaresni, tuo labiau didėja vėdinimo reikšmė. Apie vėdinimo prietaisus informacijos yra daugiau, todėl šį kartą pakalbėsime apie vėdinimo sistemos projekto būtinybę, ortakius ir sistemos montavimo ypatumus.

 

Vėdinimo svarba sveikatai

„Viskas, kas yra patalpų ore vienokiu ar kitokiu lygiu yra teršalai, kurie, tinkamai nevėdinant, kaupiasi ir kenkia sveikatai. Teršalai esantys patalpose dažnai yra pavojingesni už esančius lauke", - teigia VGTU Pastatų energetikos katedros docentė, dr. Violeta Misevičiūtė.

Šiuolaikinių pastatų atitvaros puikiai izoliuoja šilumą, patalpos natūraliai nesivėdina netgi per mikroplyšius. Atsiranda idealios sąlygos kondensuotis drėgmei, dėl žmonių veiklos kaupiasi CO2 , įvairūs teršalai. O kur dar medžiagos, kurias išskiria baldai, dažai, sintetinės dangos, buitinė technika ir pan. Ne veltui Švedijos specialistai tyrimą ir knygą apie švaraus oro svarbą pavadino „Patalpų oras - tylus žudikas". Joje teigiama, kad suaugęs žmogus per parą sunaudoja apytiksliai 30 kg, arba 25 tūkst. litrų, oro. Oras patalpose beveik visada būna užterštas daugybe įvairiausių priemaišų. Kenksmingas medžiagas išskiria statybinės medžiagos, baldai, techninė įranga, kopijavimo technika, senesnių modelių kompiuteriai ir kt. Patalpų orą gali teršti tabako dūmai, pelėsiai, valymo priemonės, žmonės ir gyvūnai. Be to, mes nuolat iškvepiame anglies dvideginį. Taigi nevėdinant patalpos žmogui gali pradėti svaigti galva, jis gali jausti silpnumą, pykinimą.
Gerai izoliuotame pastate be vėdinimo arba su nepakankamu vėdinimu nuolat būnantys žmonės dažnai skundžiasi įvairiais negalavimais: galvos skausmais, alerginiais susirgimais, nemiga, nedarbinga nuotaika. Tam, kad oras patalpoje būtų švarus ir kokybiškas, jis neturi užsistovėti, todėl būtina blogą orą šalinti, o į patalpą įleisti šviežio.

Vėdinimo specialistai itin susirūpinę padėtimi renovuotose mokyklose. Labai dažni atvejai, kai jose neįrengta mechaninė vėdinimo sistema, o jei ir įrengta, taupydami elektros energiją pastatų administratoriai jos nejungia. Vaikai pabuvę tokiose patalpose gana greitai nebegali susikaupti, jaučia mieguistumą. Remdamiesi tyrimais ir mokslininkų pateiktais duomenimis, apie oro kokybę mokyklose rašėme  straipsnyje „Vaikai mokyklose kvėpuoja užterštu oru“ , apie oro kokybę renovuotuose daugiabučiuose  - straipsnyje „Tyrimas: kaip keičiasi oro kokybė renovuotuose daugiabučiuose“

Pagal Higienos normą vienam žmogui į gyvenamosios paskirties patalpą šviežio oro turi patekti ne mažiau kaip 14,4 kub.m/h arba, jei žmonių skaičius nežinomas, skaičiuojama, jog oro kaita svetainėje ir miegamajame turėtų būti 1,8-2,5 kub. m/h vienam kv. metrui grindų ploto.

 

Vėdinimas energetiškai efektyviuose pastatuose

Jei patalpose vėdinimas natūralus, tai reiškia nuolat atveriamus langus ir šilumos nuostolius. Energiškai efektyviame pastate to negali būti. Esant tokiems sandarumo reikalavimams ir sandarumo lygiui, norint patalpose turėti sveiką mikroklimatą, apie natūralų vėdinimą negali būti nė kalbos. Taigi, sandariame pastate natūralaus vėdinimo nepakanka, be to, toks vėdinimas labai didina energijos sąnaudas.

Kitos išeities, nei įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, nėra.

Deja, Lietuvoje, netgi naujos statybos pastatuose, vis dar pasitaiko natūralios traukos vėdinimas, kai šiltas panaudotas oras kyla į viršų ir pašalinamas per ištraukimo angas ir ortakius, o į  žemutinę patalpos dalį oras skverbiasi iš lauko.

Vis dar atsiranda manoma, kad užtenka įrengti natūralius vėdinimo kanalus. Tokiu atveju turėsite tik oro ištraukimą. Tačiau ši sistema neveiks, jei nėra oro pritekėjimo, o sandariame, energiškai efektyviame pastate to nebus. Anksčiau oras patekdavo per langų bei durų nesandarumus. O dabar sandariuose pastatuose vėl tenka griebtis pasenusio vėdinimo būdo: atidarinėti langus, naudoti orlaides arba langų mikroventiliacijos režimą. Atidarius langą į patalpas patenkantis oras bus šaltas, gal ir nešvarus (ypač gyvenant mieste prie judrių gatvių), be to, į patalpas skverbiasi triukšmas. Šaltuoju metų laiku dėl tokio vėdinimo patiriami didžiuliai energijos nuostoliai. Taip pat gali susidaryti šaltas skersvėjis, skatinantis ligas ir peršalimus. O vasarą, kai lauko temperatūra susilygina su patalpų temperatūra, oras praktiškai nustoja judėti ir patalpas vėdinti įmanoma tik tuo atveju, jei lauke vėjuota. Atidarius langą beveik neįmanoma sureguliuoti patenkančio oro kiekio, todėl patalpos vėdinamos per daug, arba dėl kokių nors priežasčių tenka uždaryti langą dar iki galo jų neišvėdinus.

Statybos savikainos toks vėdinimo būdas beveik nemažina, tačiau labai keičia išlaikymo sąnaudas eksploatuojant patalpas. Vien tik įvertinus šilumos kiekį, išeinantį per vėdinimo kanalus, paaiškėja, kad sutaupius šią šilumą, vėdinimo sistema su šilumos grąža atsiperka per 6-10 metų.

 

Vėdinimo įrenginiai gyvenamosioms ir negyvenamosioms patalpoms

Siekiant sumažinti šiltnamio efektą ir energijos suvartojimą, Europos komisija priėmė visoms ES šalims privalomą Energetinių produktų (ekodizaino) direktyvą 2009/125/EC (Ecodesign). Joje nurodyta, kad svarbiausia vėdinimo įrenginių savybė yra jų suvartojamas energijos kiekis.  Įvedus griežtas normas rinkoje neliko daug energijos eikvojančių ir neefektyviai veikiančių gaminių.

Europos Komisija nutarė atskirti gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginius, remiantis jų savituoju oro srautu, nes praktiškai yra naudojami du skirtingų matavimo standartų rinkiniai.

Todėl dabar vėdinimo įrenginiai klasifikuojami į skirtus gyvenamosios ir negyvenamosioms patalpoms. Gyvenamųjų patalpų vėdinimui skirtų įrenginių galia yra 0-250 kub.m/h, didžiausias oro srautas 250-1000 kub.m/h, gamintojas privalo nurodyti, kad  jie skirti išskirtinai gyvenamosioms patalpoms vėdinti. Negyvenamųjų patalpų vėdinimui skirtų įrenginių oro srautas yra 250 kub.m/h ir daugiau. Direktyvoje numatomi skirtingi reikalavimai kiekvienai įrenginių grupei.

Pagal ES 1254/2014 reglamentą gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai privalo būti ženklinami specialia energijos efektyvumo etikete, kurioje  nurodomas ne tik prekės ženklas ir modelis, bet ir energijos suvartojimo efektyvumas, garso galios lygis, šilumos atgavimo procentai, didžiausias srautas (kub.m/h) prie 100 Pa ir kiti duomenys.

Rekuperatoriaus sandara.

 

Visą informaciją apie vieną ar kitą gaminį gamintojas privalo pateikti jo etiketėje. Lietuvoje yra ne vienas mechaninių vėdinimo prietaisų gamintojas, jie irgi suteikia daug ir išsamios informacijos. Todėl šį kartą norėtume plačiau pakalbėti ne apie rekuperacijos principu veikiančius vėdinimo prietaisus, bet apie kitas vėdinimo sistemos dalis - projektą, ortakius ir vėdinimo sistemos montavimo ypatumus, kuriuos reiktų žinoti kiekvienam užsakovui.

 

Ortakiai - plieniniai ar lankstūs polietileniniai?

Labai dažnai projektuotojas, braižantis vėdinimo sistemą, daug nesukdamas galvos pažymi plieninius, cinkuotos skardos ortakius arba gofruotus polietileninius. Ką apie šių ortakių ypatumus turėtų žinoti užsakovas?

Nerūdijančio plieno arba cinkuotos skardos ortakiai vėdinimui bei kondicionavimui  naudojami seniai, gerai žinomos jų savybės ir eksploatacijos ypatumai.  Jie puikiai atlieka savo funkciją ir naudojami labai plačiai. Tačiau keletas jų eksploatacijos ypatumų privertė ieškoti alternatyvų. Būtent:

• cinkuotos skardos vamzdžiai ilgainiui tampa nehigieniški ir užteršia jais cirkuliuojantį  orą;
• prastos jų termoizoliacinės savybės.

Kad nerūdytų plieno paviršius padengiamas specialiu riebaliniu sluoksniu, kuris suformuoja atsparią plėvelę. Kai oro srautas, kuriame yra dulkių ir kitokių nešvarumų liekanų (filtrai išvalo orą toli gražu  ne iki galo, o ir keičiami ne tiek dažnai, kiek reiktų), plūsta ortakiu, šie nešvarumai prilimpa prie riebaluotų  ortakio sienelių. Ilgainiui ant sienelių susikaupia visas sluoksnis nešvarumų, o juk ortakiu teka oras, kuriuo mes kvėpuosime!

Plieniniai ortakiai užima daugiau vietos, jiems reikia nemažai sklendžių, alkūnių, fasoninių detalių. Lankstiems ortakiams reikia mažiau detalių, jie  užima mažiau vietos, bet jais praeina mažesni oro kiekiai ir mažėja oro srautų greičiai, todėl ortakių reikia daugiau.

 

Montuoti lanksčius ortakius yra paprasčiau, tačiau reikia žinoti, kad jais cirkuliuojantys oro srautai dėl nelygių vidinių ortakių paviršių ir mažesnio skersmens netenka dalies slėgio ir greičio. Todėl vėdinimo sistema su lanksčiais ortakiais turi būti itin krupščiai suprojektuota - t.y. apskaičiuota pagal patalpų tūrį, reikiamus oro srautus ir galimus slėgio nuostolius. Antraip vėdinimo sistema veiks neefektyviai, patalpos nebus tinkamai vėdinimos.

„Dėl šių priežasčių lanksčių ortakių reikia daugiau, pasitaiko, kad į vieną patalpą, į vieną oro skirstytuvą tenka numatyti net po tris lanksčių ortakių vamzdžius, nes, lyginant su cinkuotos skardos ortakiais, oro slėgio nuostoliai lanksčiuose ortakiuose didesni maždaug 30-40 proc. Pavyzdžiui, jei pagal tiekiamo oro kiekį numatytas 250 kub.m/h rekuperatorius, tai, lyginat tokio pat skersmens cinkuotos skardos ir lanksčius ortakius,  pastaraisiais jis tieks maždaug 30 proc. mažesnį oro srautą. Sistemai su lanksčiais ortakiais patiekti tokiam pat oro kiekiui reikia ilgesnio rekuperatoriaus darbo.

Mažesnio skersmens ir lanksčius ortakius patogu paslėpti sienos ar lubų konstrukcijoje, tačiau vamzdyno reikia daugiau.

 

Lyginant cinkuotos skardos ir lanksčius ortakius, pastarieji yra brangesni. Tad tam, kad vėdinimo sistema veiktų efektyviai, visų pirma būtinas tinkamas projektas su apskaičiuotais oro srautais. Antra, kaip pataria vėdinimo specialistas V, Kriukas, įrengus bet kurią vėdinimo sistemą labai naudinga patikrinti oro kiekius sistemoje, o ypač lanksčių ortakių sistemose, nes oro pasipriešinimas juose daug didesnis. Be to, realiai pamatavę oro kiekius, specialistai išduoda vadinamąjį vėdinimo pasą ir tai yra puiki vėdinimo sistemos efektyvumo kontrolė.

Rekuperatoriaus ir lanksčių ortakių sistema. Lanksčiuose ortakiuose oro pasipriešinimas didesnis, reikia daugiau žarnų, kad galima būtų tiekti reikalingą oro srautą, sistema, lyginant su cinkuotos skardos ortakiais, brangesnė.

 

Pastaruoju metu dėl lengvesnio montavimo ir mažesnio skersmens išpopuliarėjus lankstiems polietileno ortakiams, rinkoje pasirodė pigesnių, turinčių raukšlėtą  (ne tik gofruotą!) vidinį paviršių. Jis perspėja, jog tokiuose slėgio nuostoliai gali būti dar didesni.

 

Poliuretano ortakiai vėdinimo sistemai

Į patalpas tiekiamo oro švara labai aktuali karšto klimato šalyse, tad Italijos ALP technologijų įmonė pasiūlė naudoti stačiakampius poliuretano ortakius, kurie nekaupia nešvarumų. Ypač jie tinka vėdinimo - kondicionavimo sistemoms ligoninių, restoranų, viešbučių patalpose.

Poliuretano ortakių gamybos technologijos išskirtinumas tas, kad naudojamos daugiasluoksnės itin didelio tankio 20-30-50 mm poliuretano plokštės iš standžių uždarų porų poliuretano putų. Gamyboje nenaudojamas fluorokarbonas, kuris uždraustas ES. Plokštės iš abiejų pusių padengiamos lakuota 80-200 mikronų storio aliuminio folija. Aliuminis turi antistatinių ir  bakteriostatinių savybių - ant jo paviršiaus nekimba nei dulkės, nei kitokie nešvarumai bei ligas sukeliančios bakterijos. Aliuminis slopina bakterijų dauginimąsi.

Antra, poliuretanas ir folija yra labai lengvi. Pagal šilumines charakteristikas poliuretano ortakiai atitinka cinkuotos skardos ortakių su 40 -70 - 120 mm mineralinės vatos izoliacija varžą, o tai labai aktualu rekuperacinių vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų ortakiams, kuriuose šilumos nuostoliai nepageidautini. Tad naudojant poliuretaninius vamzdžius nebereikia izoliacijos. Vamzdžiai sveria apie 15 proc. atitinkamo ilgio ir skersmens cinkuotos skardos vamzdžių svorio. Pavyzdžiui, 80 cm skersmens 8 m ilgio poliuretano vamzdis sveria 35 kg, skardos - 225 kg.

Be to, poliuretanas 4-6 kartus geriau nei cinkuota skarda slopina linijinį garsą. O tai reiškia žymiai tylesnį sistemos darbą.

Lakuota aliuminio folija labai gerai saugo poliuretaną nuo UV spindulių poveikio, tad vamzdynui nereikia papildomos izoliacijos ir dėl UV, yra galimybė montuoti ortakius ir lauke.

Lengvus poliuretano vamzdžius patogu transportuoti, montuoti, poliuretanas lengvai pjaustomas - visa tai atsiliepia darbo sąnaudoms, pasiekiamas ryškus ekonominis efektas.

Įrengiant vėdinimo/kondicionavimo sistemą kartu sumontuojami ir aptarnavimo liukai, kad būtų galima patikrinti vamzdynų švarą, juos prižiūrėti.

Poliuretano ortakiai naudingi visur, kur reikalingas itin švarus oras -  medicinos (papildomai specialia „alpactive" danga apdoroti paviršiai), maisto pramonės, vaikų įstaigose ir pan. Beje, poliuretano vamzdžiai itin tinka agresyvioje aplinkoje - pavyzdžiui, baseinų patalpose, kuriose daug drėgmės ir chloro garų. Ortakiai atrodo labai estetiškai ir interjere ar eksterjere nebūtina jų slėpti, atvirkščiai - jie gali būti dekoro elementu.

Poliuretano vamzdžiai turi žemesnę nei plienas atsparumo ugniai klasę. Poliuretanas nepalaiko degimo proceso, bet išskiria padidintą dūmų kiekį. Pagal gaisrinę klasifikaciją tai yra Class B - s3, d0 EN 13501-1 degumo klasė.

Tiesiog svarbu žinoti medžiagų pranašumus ir trūkumus ir, kaip pabrėžia „Leslat" direktorius, „tėra tik trys elementai, garantuojantys, kad pinigai vėdinimo sistemai bus išleisti ne veltui ir kad ji nekels problemų: tinkamas projektas, tinkamos medžiagos ir tinkamas montavimas. Visai nedaug. Viską vainikuoja abipusiai protinga darbų atlikimo kaina, nes įspaudus montuotoją į kampą rezultatas gali nedžiuginti", - sako vėdinimo specialistas.

 

Sergejaus Jeriomenko ir gamintojų nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.