Kai bute įsirengiau rekuperaciją, įėjęs į bet kokį kitą būstą ar patalpą galiu pasakyti, kaip ji vėdinama. Rekonstruojant ar įrengiant naują energiškai efektyvų būstą būtina įsirengti ir priverstinę vėdinimo sistemą su rekuperacija.

Gyvenimas priverstinai vėdinamoje patalpoje yra gerokai komfortiškesnis nei vėdinamoje natūraliai. Vėdinant patalpas natūraliai prarandama apie penktadalis šilumos. Rekuperatorius gerokai sumažina šilumos nuostolius ir mažina šildymo išlaidas. Nors išlaidos rekuperacijai nėra jau tokios mažos, papildomai kaštus didina elektra oro srautų paskirstymui ir pašildymui, tačiau, mano nuomone, jie atsiperka. Dabar užėjęs į bet kokį butą galiu pasakyti, kaip jis vėdinamas, nes jausmas toks pat, kaip iš automobilio turinčio oro kondicionierių persėsti į jo neturintį. Kai tai supranti, pinigų vėdinimui negaila.

Mechaninis vėdinimas su rekuperacija

Mechaninis vėdinimas - oras tiekiamas ir šalinamas iš patalpų priverstinai, ventiliatorių pagalba. Rekuperacija - vėdinimas mechaninio įrenginio pagalba, kuris iš pastato išleidžiamo oro šilumos energijos dalį grąžina atgal.

Efektyviausia yra ortakinė vėdinimo sistema.

Rekuperatoriaus paskirtis - atgauti vėdinimo metu prarandamą šilumą žiemos metu ir vėsą vasaros metu. Jis tieka į gyvenamąsias patalpas gryną orą bei šalina jau panaudotą. Didžiausias rekuperatoriaus privalumas yra tas, kad didžiąją šilumos dalį iš šalinamo oro perduoda tiekiamam iš lauko šviežiam orui. Vadinasi, dalį šilumos mes sutaupome ir šildymui teks išleisti mažiau. Be to, rekuperatoriuje yra specialūs filtrai, valantys orą. Jie apsaugo nuo dulkių ir nešvarumų iš lauko. Rekuperacinės vėdinimo sistemos sukurtos taip, kad taupytų energiją, o tuo pačiu mažintų ir eksploatacijos išlaidas. Šių sistemų darbo principas paprastas: šviežias oras į patalpas patenka perėjęs šilumokaitį (rekuperatorių), kuriame būna iš dalies pašildomas išeinančio patalpos oro. Taip išlaidos šviežio oro šildymui sumažėja 50-80 proc.

Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų. Pagrindinis jų efektyvumo kriterijus - grąžinamos šilumos koeficientas procentais. Rekuperatoriai gali grąžinti nuo 75 iki 95 procentų iš patalpos išeinančios šilumos. Vėdinimo intensyvumą nusako oro kiekis ir oro kaitos dažnis. Apytiksliai skaičiuojama, kad vėdinimo įrengino našumas lygus vėdinamų patalpų tūriui.

Vienas iš veiksnių, rodantis rekuperacinių sistemų naudą, yra Skandinavijos šalių praktika - ten mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija yra privaloma visuose būstuose. Statant energiškai efektyvų būstą, jis neįsivaizduojamas be rekuperacinės vėdinimo sistemos.

Vėdinimo sistemos dalys

Vėdinimo sistemą sudaro ortakiai, difuzoriai, rekuperatorius ir valdymo automatika. Pagrindinės rekuperacinio vėdinimo įrenginio dalys:

• Ventiliatoriai, kurie tiekia ir šalina orą;
• Oro filtrai, kurie išvalo orą nuo teršalų ir palaiko sveiką aplinką;
• Šilumokaitis, kuris perduoda iš patalpų išeinančio oro šilumą į vidų tiekiamam orui;
• Šildymo elementas, kuris papildomai pašildo tiekiamą orą iki reikiamos temperatūros. Šviežio oro pašildymui dažniausiai naudojami elektriniai šildytuvai;
• Valdymo automatika;

Šiuolaikinėse sistemose greta rekuperatoriaus jau montuojami šilumos siurbliai. Oro kiekio pritekėjimas gali būti reguliuojamas patalpose reguliuojant difuzorius arba rankinėmis ar elektrinėmis sklendėmis prie kolektorių. Kolektoriai - tai įranga, į kurią suvesti ortakiai ir iš kurios arba į kurią patenka visas oro srautas. Iš rekuperatoriaus į išorę išvedami vamzdžiai, per kuriuos imamas švarus oras ir išmetamas panaudotas. Ortakiais cirkuliuojančių oro srautų garsą mažina triukšmo slopintuvai, paimamą orą valo oro filtrai.

Vėdinimo sistemos įrengimas

Pirmas etapas - vėdinimo sistemos projektavimas. Vėdinimo sistemos projektas rengiamas su būsto rekonstrukcijos arba naujos statybos techniniu darbo projektu.  Jame numatoma ortakių suvedimo ir rekuperatoriaus vieta, pagal gyventojų skaičių nustatomas reikalingas oro kiekis skirtingose patalpose ir atitinkamai apskaičiuojamas ortakių skersmuo.

Kitas etapas - ortakių išvedžiojimas. Ortakiai dažniausiai montuojami šalia laikančiųjų konstrukcijų ir kerta jas. Šiuolaikiniame būste stengiamasi išvengti atvirų ortakių. Naudojami mažesnio skersmens lankstūs ortakiai. Ortakiai gali būti pravesti grindyse,  laikančiose konstrukcijose, paliekant galus, kurie slepiami po apdaila.

Trečias etapas -  kaminėlių montavimas. Stogo dangos klojimo etape montuojami išoriniai kaminėliai. Įrengiant stogo izoliaciją, kaminėlių ir stogo izoliacijos sandūros irgi kruopščiai izoliuojamos.

Ortakių paslėpimas po apdaila. Apdailos darbų metu ortakiai paslepiami po apdailos plokštėmis. Labai dažnai ortakiai slepiami po kabančiomis lubomis, tarpe tarp izoliacinio sluoksnio ir apdailos. Padarius apdailą ant ortakių galų uždedami difuzoriai.

Rekuperatoriaus pajungimas. Rekuperatorius sujungiamas su dažniausiai didelio skersmens išoriškai pravestais oro padavimo ir išmetimo į lauką ortakiais. Dėl to geriausia, jei pagrindinis ortakis yra viršutinėje pastato dalyje. Ortakiai per kolektorius sujungiami su rekuperatoriumi.

Vėdinimo sistemos reguliavimas. Vėdinimo sistema dažniausiai valdoma automatiškai, gali būti valdoma iš pulto prie rekuperatoriaus, taip pat gali būti valdoma kartu su  protingo namo sistema.

Vėdinimo sistemos projektavimas

Vėdinimo sistema projektuojama kartu su visomis namo inžinerinėmis sistemomis. Daugiausiai profesionalumo prireikia projektuojant ortakių išvedžiojimą. Pastaruoju metu populiarūs lankstūs ortakiai, kuriuos galima paslėpti konstrukcijose, izoliaciniame sluoksnyje ar grindyse.
Architektūriniame projekte būna nurodyti patalpų dydžiai, žinoma, kiek žmonių jose gyvens. Pagal tai nustatomas reikalingas pakeisti oro kiekis. Skaičiuojama, kad patalpoje oras turėtų pasikeisti bent kartą per valandą.  Skaičiuojant riekalingo pakeisti oro kiekį, numatomas ortakių pralaidumas. Oro greitis ortakiuose turėtų būti ne didesnis kaip 3 m/s,  kitaip ortakiai skleis triukšmą. Dabar dažniausiai naudojamų ortakių skersmuo yra 75 mm, optimalus jų pralaidumas 20 kub.m/h. Dažniausiai vidutinio dydžio kambariui jų prireiks dviejų.

Žinant ortakių skersmenis,  pravedimo vietos turėtų būti numatomos techniniame darbo projekto brėžinyje.  Numatoma tinkamiausia ortakių suvedimo vieta, atsižvelgiant į optimalų ortakių išvedžiojimą ir atstumą nuo išorinės sienos ar stogo, kur bus paimamas ir išmetamas oras.  Projekte turėtų būti numatytos ir kitos galimos sąlygos bei pateikiamos naudojamų medžiagų sąvybės, šiluminės ir garso  izoliacijos reikalavimai ir montavimo sąlygos. Jei patalpoje galima drėgmės kondensacija, numatomas kondensato surinkimo mechanizmas. Numatomas įrangos tipas. Pagal projektavimo sąlygas jau galima siųsti užklausimus vėdinimo įrangą parduodančioms įmonėms.

Pirmo aukšto vėdinimo schema.

 

Antro aukšto vėdinimo schema.

 

Trečio aukšto vėdinimo schema.

Vėdinimo sistemos pagalbiniai komponentai

Nė viena vėdinimo sistema nėra tiesi linija. Joje gausu kampų, apėjimų, jungčių. Oro srautų cirkuliacijai ir sistemos sandarumui užtikrinti reikia nemažai papildomų elementų: tai įvairios konfigūracijos atšakos, jų jungtys, alkūnės, fiksavimo žiedai, vėdinimo grotelių pajungimo registrai, įvairaus dydžio oro skirstytuvai (kolektoriai) ir pan. Dažname projekte jų reikia skirtingų, toli garžu ne visada galima pritaikyti standartinius. Ventiliacijos sistemų montuotojams geriausia tiesiogiai kreiptis į vėdinimo sistemų ir jų komponentų gamintojus, pas kuriuos galima rasti tiek standartinių, tiek nestandartinių gaminių.

UAB „Ivalta" specializuojasi skardos lankstinių, skardinių vėdinimo bei kitoms inžinerinėms sistemoms reikalingų komponentų gamyboje. Kadangi yra gamintojai ir montuotojai, įmonės darbuotojai iš pusės žodžio supranta problemas ir gali pasiūlyti individualiai gaminamų komponentų, turi ir daugelyje projektų naudojamų standartinių vėdinimo sistemos dalių. Įmonei suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu, jos darbų sąraše yra ne vieno stambaus komercinio ir pramoninio objekto vėdinimo sistema.

Labai dažnai vėdinimo sistemos montavimui reikalingi skirtingi oro padavimo-ištraukimo difuzorių pajungimo registrai. UAB „Ivalta" turi standartinių difuzorių registrų, bet gali pagaminti ir netipinių matmenų, pagal konkrečiam projektui reikalingus matmenis ir montuotojų poreikius. Cinkuotos skardos registrai vėdinimo grotelių (difuzorių) pajungimui turi patogias tvirtinimo auseles, kurių pagalba greitai, patogiai ir tvirtai pritvirtinami prie lubų. Labiausiai montuotojų pamėgti registrai yra 1x75 - Dn100, H-300, 2x75mm - Dn125, H-300, 3x75mm - Dn125-160, H-300.

Oro padavimo-ištraukimo difuzoriaus registrai: 1x75 - Dn100, 2x75mm - Dn125 ir 3x75mm - Dn125-160.

Difuzoriaus pajungimo atvamzdis gaminamas 300 mm ilgio, ilgio perteklius nukerpamas žinant tikslų patalpos lubų aukštį, taip montuotojas taupo savo darbo laiką, nereikia papildomų prailginimų ar sujungimų. Registrai pritaikyti montuoti su lanksčiu Dn75 mm ortakiu, ortakio sandarumui užtikrinti reikomenduojama naudoti sandarinimo tarpines.

Vėdinimo sistemoje itin svarbus komponentas yra oro skirstytuvas - oro paskirstymo kolektorius arba kolektoriaus dėžė, kaip ją vadina montuotojai. Ji svarbi ne tik dėl to, kad paskirsto oro srautus, bet ir dėl srautų keliamo triukšmo. Kai kurie gamintojai tokias oro paskirstymo - kolektorines dėžes netgi vadina akustinėmis. „Iš tiesų akustikos ten yra tiek, kiek kruopščiai ir kokia medžiaga padengtas kolektoriaus dėžės vidus. Medžiaga turi būti nelygiu paviršiumi, kad geriau sugertų garsą, o padengimas kruopštus, kad neliktų plikų vietų, kurios sukurtų, kaip juokaujame, „garso takelius". Kadangi mes vėdinimo sistemos kolektorines dėžes gaminame patys, patys montuojame, atsakome už savo darbo kokybę iki galutinio rezultato", - sako UAB „Ivalta" technikos direktorius Darius Nekrošius.

UAB „Ivalta" oro skirstytuvo - kolektoriaus vidinis paviršius padengtas garsą sugeriančia medžiaga.

Vėdinimo ortakių montavimas

Kai aiškus ortakių skersmuo, pasirenkamas ortakių gamintojas. Renkantis ortakius svarbu, kad jie būtų maksimaliai sandarūs ir pralaidūs. Kuo mažiau ortakyje jungčių, tuo mažiau galimybių pažeisti sandarumą. Rinkoje yra gofruotų ortakių be vidinio įdėklo. Gofruota struktūra gerokai sumažina oro pralaidumą. Tad jei reikia praleisti atitinkamai didesnį oro srautą, turėsite arba rinktis didesnio skersmens gofruotus ortakius, arba didinti oro greitį. Vienu atveju sumažės galimybės paslėpti vamzdį arba bus reikės daugiau ploto slėpimui, kitu atveju didės ortakių skelidžiamas triukšmas.

Pirmajame statybos etape montuojamos pagrindinės atitvaros, stogo konstrukcija, dažniausiai liejamos betoninės grindys. Labai patogu pravesti ortakius betoninėse grindyse.

Montuojant ortakius sienų konstruktyve, mažėja izoliacinis sluoknis, sudėtinga izoliuoti išėjimus iš konstrukcijos pro garo izoliacinę plėvelę. Karkasinėje perdangoje ortakiai mažina garso izoliaciją tarp aukštų. Gana dažnai tenka ortakius pravesti nukrypstant nuo projekto, pritaikant sprendimą esamai situacijai. Tačiau reikėtų laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Ortakiai neturėtų pažeisti pagrindinių konstrukcinių elementų.
• Geriau, jei ortakiai bus vidinių konstrukcijų viduje, taip bus sumažinta tik garso izoliacija. Kompensuoti nuostolius bus galima naudojant daugiau apdailos plokščių sluoksnių.

Apie ortakių įrengimą galima pasiskaityti straipsnyje „Vėdinimo sistemos ortakiai".

Į perėjimą suvesti plastikiniai gofruoti ortakiai. Pasiekti patalpą galima ir iš viršaus padarius angą perdangoje. Tokiu atveju nepažeidžiama apatinio aukšto apdaila.

Po betoninėmis grindimis išvedžioti PVC ortakiai.

Vėdinimo kaminėlių montavimas

Oro paėmimo kaminėlio atstumas nuo oro išmetimo kaminėlio dažniausiai skaičiuojamas atskirai, priklausomai nuo stogo konstrukcijos, vyraujančios vėjo krypties. Jie neturėtų būti arčiau kaip per keletą metrų. Oro paėmimo kaminėlis turėtų būti kaip galima toliau nuo šildymo sistemos kamino.

Paties pasidarytas oro paėmimo kaminėlis.

Kaminėliai gali būti gamykliniai arba savos gamybos. Naudingosios dalies skersmenį turėtų pasakyti vėdinimo specialistai. Įrengiant vėdinimo kaminėlį galioja tos pačios taisyklės kaip ir įrengiant kaminą. Įrengiamas vandens nukreipimo latakėlis, kaminėlis apskardinamas arba uždedamas specialus latakas. Į kaminėlio vidų įkišamas specialia danga (rekomenduojama K-FLEX) dengtas ortakis. Ortakis nuo lietaus uždengiamas stogeliu. Izoliaciniai sprendimai dažniausiai nėra standartiniai, svarbu, kad kaminėlis nepažeistų difuzinės ir garo izoliacinių plėvelių sandarumo.

Gamyklinio oro išmetimo kaminėlio „sijonėlis". Gamykliniai kaminėliai taupo įrengimo laiką.

160 mm skersmens ortakis, "apvilktas" izoliacija, pavirsta į daugiau kaip 300 mm ortakį.

Vėdinimo ortakių apdaila

Konstrukcijose nepaslėptus ortakius galima uždengti apdailinėmis plokštėmis. Standartinius sprendimus ne visada pavyks pritaikyti, reikia orientuotis į konkrečią situaciją. Ortakiai dažniausiai praeina už garo izoliacinės plėvelės. Vienu atveju vietoje 5 centimetrų  išorinis izoliacinis sluoksnis buvo padarytas 8 cm, tai leido pravesti 75 mm skersmens ortakį. Gipskartonio profiliai buvo sudėti horizonataliai. Vienintelėje vietoje, kur suėjo visi ortakiai, nepavyko jų paskirstyti ertmėse. Teko daryti „apsiuvimą".

Slepiant ortakius kartais tenka ieškoti nestandartinių sprendimų. Į šią vietą suėjo visi ortakiai iš viso buto. Tai buvo vientintelė vieta bute, kur nepavyko paslėpti ortakių po standartine apdaila.

Dvigubas 75 mm gofruotas vamzdis patalpoje sujungiamas į perėjimą, kurio išorinė anga yra 150 mm. Pagal skaičiavimus panašaus skersmens vamzdis turėjo būti nutiestas iki rekuperatoriaus. Be jokių abejinių, tokio skersmens vamzdį tektų palikti atvirą arba slėpti dėžėje. Tokia dėžė ir jos apdaila gerokai padidina išlaidas darbams.

Išoriniame izoliaciniame sluoksnyje paslėpti ortakiai. Paskaičiavus optimalų ortakių skersmenį, oro greitis juose pakankamai nedidelis ir nekelia triukšmo.

Nuo pat ortakių sumontavimo iki difuzorių uždėjimo ortakiai turi būti užkimšti, kad į vidų nepatektų statybinių dulkių. Nudažius apdailos paviršių, į išorinę angą įstatomi difuzoriai.

Difuzorius ir jo prijungimas pre ortakio.

Suvesti vamzdžiai atrodo chaotiškai. Dar laukia grindų klojimas.

Žingsnis po žingsnio, skylė po skylės išvedami ortakiai.

Į kolektorių atvesti ortakiai.

 

Rekuperatoriaus montavimas

Į palėpės kampą sueinantys vamzdžiai labai panašūs į aštunkojo čiuptuvą. Abu vamzdžių galai turėtų būti pažymėti, arba  projekte reikėtų žymėti vamzdžio numerius. Taip tvarkantis atrinkti reikalingus  ortakius bus labai paprasta. Jei to nepavyko padaryti, ortakių priklausomybė nustatoma skleidžiant garsą. Garsas ortakiais sklinda labai puikiai, dėl šios priežasties ir būtinas garso slopintuvas.

Oro padavimo ir ištraukimo ortakiai jungiami į atskirus kolektorius. Pagal ortakių kiekius parenkamas kolektorius su atitinkamų angų kiekiu. Ortakiai turi būti įdedami į jiems skirtą angą ir kruopščiai užsandarinami. Ortakiai dažnai turi specialią tarpinę, kuri užsandarina kontaktą. Kolektorius turi didesnio skersmens angą, nuo kurios iki rekuperatoriaus montuojamas garso slopintuvas. Garso slopintuvas yra lankstus vamzdis, tai leidžia gana plačiai derinti kolektoriaus ir rekuperatoriaus vietą. Be slopintuvo puikiai girdėsite, kad ir silpną, bet pakankamai girdimą rekuperatroriaus veikimą.  Rekuperatorius jungiamas prie oro išmetimo kaminėlio ir oro paėmimo kaminėlio.

Prie vėdinimo sistemos pajungtas rekuperatorius.

Vėdinimo sistemos ir rekuperatoriaus nustatymai

Rekuperatoriaus galingumas numatomas projekte. Mūsų 5 asmenų šeimai 150 kvadratinių metrų ploto butui paskaičiuota, kad reikalingas apie 70l/s galingumo rekuperatorius.

Gana daug abejonių buvo kokį - plokštelinį ar rotacinį rekuperatorių pirkti. Argumentuojama, kad plokšteliniams rekuperatoriams reikalingas papildomas oro drėkinimas, realiose sąlygose jie mažesnio efektyvumo. Todėl išsirinkome „Systemair" rotacinį rekuperatorių SAVE VSR 300. Tai šoninio pajungimo, didelio efektyvumo vėdinimo įrenginys su rotaciniu šilumokaičiu. Įrenginys kompaktiškas, sukurtas montavimui loftuose, palėpėse, turinčiose iki 240 kv. m vėdinamo ploto. Nemažą pliusą šiam įrenginiui pridėjo, jog jis turi „Eurovent" sertifikatą. „Eurovent" - Europos šalių vėdinimo, šaldymo įrangos gamintojus vienijanti nepriklausoma asociacija, turinti laboratorijas daugelyje šalių, jos tinklapyje galima rasti įrangos sąrašą, kuri yra bandoma realiomis sąlygomis ir, atsižvelgiant į rezultatus, suteikiamas arba nesuteikiamas „Eurovent" sertifikatas. Be to, „Systemair" - Europoje gerai užsirekomendavęs, žinomas ventiliatorių gamintojas, o tai vienas pagrindinių rekuperatoriaus mechanizmų, kurio kokybė labai svarbi.

SYSTEM AIR SAVE VSR 300 - kompaktiškas pakabinamas rekuperatorius itin naudingas taupantiems vietą.

Oro srautai valdomi per rekuperatoriuje įmontuotus ventiliatorius. Ventiliatorių veikimas  reguliuojamas  per valdymo plokštę. Galima nustatyti kelis režimus bei konkretų laiką, kada rekuperatorius veikia, kada išsijungia. Taip yra gerokai sutaupoma, kai rekuperatorius išsijungia gyventojams nesant namuose.

Vėdinimo valdymo plokštė ant sienos.

Prie valdymo galima pajungti nuotolinį valdymą ir  vėdinimą valdyti mobiliuoju telefonu su išmaniąja Systemair programėle. Galimi 5 valdymo režimai, tarp kurių yra tokie, kaip, pavyzdžiui, atostogų, židinio, svečių. Pasirinkus atostogų režimą, sumažinamas oro srautas, taupoma elektros energija. Židinio režimas sumažina ištraukiamo oro srautus ir taip sukuria papildomą slėgį  pastato viduje geresniam dūmų ištraukimui. Vėdinimas tampa protingo namo sistemos dalimi.

Yra rekomenduojama, kad patalpoje būtų palaikomas nedidelis viršslėgis. Paduodamo oro srautas būna kiek didesnis nei ištraukiamas. Tada atidarius duris oras veržiasi iš kambario, taip į vidų nepatenka šaltas ar dulkėtas lauko oras.

Asa.lt , UAB "Systemair" Ir UAB "Ivalta" informacija ir nuotraukos

 

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.