Klausimas: Renkuosi butą iš naujos statybos projektų ir neaišku, kas geriau: vieni statytojai deklaruoja, kad visame name įrengta centralizuota rekuperacinė sistema, kiti - kad kiekviename kambaryje ant išorinės sienos montuojami mini rekuperatoriai.

Ką reiškia centralizuota rekuperacinė sistema ir kokios jos reguliavimo galimybės? Ar A+ klasės daugiabučiuose galima ir viena, ir kita vėdinimo sistema?

Kuo daugiau galvoju, tuo daugiau pliusų ir minusų surandų abiejuose variantuose. Pradėčiau nuo centralizuotos sistemos, kuriai būdinga:

• pagal reikalavimus tai turėtų būti rekuperatorius su priešsroviniu plokšteliniu šilumokaičiu, šiandien tai efektyviausi rekuperatoriai, jų šilumogrąža siekia ~ 85 proc.;
• oro paskirstymas visose patalpose;
• triukšmo iš išorės eliminavimas;
• pastato sandarumo išsaugojimas, ypač vėjuotomis dienomis;

Renkantis centralizuotą sistemą reiktų atkreipti dėmesį, ar:

• yra projektiniai oro kiekių matavimai kiekvienam butui;
• juntamas triukšmo slėgis, eksploatuojant sistemą;

Mokėjimai už elektrą turėtų remtis tokiu parametru: savitoji įėjimo galia SPI : W/ kub.m per val. Tokį skaičiavimą deklaruoja rekuperatorių gamintojai.

Mini rekuperatoriai pirmiausia paperka savo nepriklausomumu, tačiau, žiūrint į šilumogrąžos efektyvumą,  yra papildomų niuansų, paprastai neminimų reklamose. Šie rekuperatoriai šaltuoju metų laiku turėtų dirbti nepertraukiamu režimu, priešingu atveju keraminiai šilumokaičiai dėl savo inertiškumo sunkiai sušils, šilumogrąža bus prasta.