.png)
Kalėdinį vainiką galima susukti iš eglių, pušų, kėnių ar kadagių šakų ir papuošti kankorėžiais, riešutais, džiovintais vaisiais bei kaspinais. Durims skirtas vainikas turi būti lengvas ir tvirtai surištas, o stalo kompozicijai galima rinktis platesnį pagrindą bei baterijomis maitinamas LED lemputes.
Patogus durų vainiko skersmuo – apie 35–45 cm. Mažesnis tinka langui ar sienai, o 50–60 cm vainikas geriau atrodo ant didelių lauko durų arba erdvioje svetainėje.
Kalėdiniam vainikui reikalingos medžiagos
Vainikui pagaminti reikės:
šiaudinio, vytelių arba metalinio žiedo;
15–20 cm ilgio spygliuočių šakelių;
0,5–0,8 mm storio floristinės vielos;
sekatoriaus ir vielos kirpimo replių;
kaspino;
kankorėžių, riešutų ar džiovintų augalų;
baterijomis maitinamos LED girliandos;
plonos vielutės dekoracijoms pritvirtinti.
Karštieji klijai tinka sausiems kankorėžiams, medinėms detalėms ir lengviems žaisliukams. Šviežių šakų jais geriau neklijuoti – prie drėgno ir dervingo paviršiaus klijai laikosi prasčiau. Pagrindinę vainiko konstrukciją patikimiau surišti viela.
Kokias šakas rinktis kalėdiniam vainikui
Kėnio šakos patalpoje ilgiau išlaiko spyglius ir mažiau byra. Eglė suteikia tankią tradicinę faktūrą, tačiau šiltoje ir sausoje patalpoje greičiau meta spyglius. Pušies šakos užpildo didesnį plotą, todėl jų reikia mažiau, tačiau ilgi spygliai gali paslėpti smulkias puošmenas.
Viename vainike galima derinti kelis augalus. Eglė arba kėnis sudaro pagrindą, pušis suteikia apimties, o kadagio, tujos ar visžalių lapuočių šakelės naudojamos nedideliais kiekiais faktūrai pakeisti.
Šakas geriausia pjauti prieš pat vainiko gamybą. Parsineštos jos laikomos vėsiai, kotelius galima kelioms valandoms pamerkti į vandenį. Nuo apatinės kiekvienos šakelės dalies nuimami spygliai – tuomet ryšulėlius lengviau priglausti prie pagrindo.
Kaip susukti kalėdinį vainiką
Ant stalo patiesiamas kartonas arba apsauginė plėvelė. Prie vainiko pagrindo kelis kartus apsukama viela, paliekant jos ritinį neatkirptą.
Iš trijų ar keturių skirtingų šakelių sudaromas nedidelis ryšulėlis. Jis dedamas ant pagrindo ir du ar tris kartus apvyniojamas viela. Kitas ryšulėlis tvirtinamas ta pačia kryptimi, maždaug 5–7 cm toliau, jo viršūnėmis uždengiant ankstesnio ryšulėlio kotus bei vielą.
Taip užpildomas visas žiedas. Paskutinio ryšulėlio kotai pakišami po pirmųjų šakelių viršūnėmis. Viela užveržiama, nukerpama ir jos galas užlenkiamas į pagrindo vidų, kad nebraižytų durų ir nekliūtų už rankų.
Vainikas apžiūrimas iš kelių metrų atstumo. Per ilgos arba iš bendros formos išsikišusios šakelės patrumpinamos sekatoriumi. Tobulai taisyklingas apskritimas nebūtinas, tačiau viena vainiko pusė neturėtų būti akivaizdžiai sunkesnė.
Kalėdinio vainiko dekoravimas
Dekoracijoms parenkamos dvi pagrindinės medžiagos ir viena akcentinė spalva. Pavyzdžiui, prie natūralių šakų galima derinti kankorėžius, medinius žaisliukus ir bordo spalvos kaspiną. Sidabro bei baltos spalvos elementai suteikia šaltesnį vaizdą, o auksas, riešutai ir džiovinti apelsinai – šiltesnį.
Kankorėžio apačia apjuosiama plona vielute, jos galai perkišami per šakas ir užsukami už vainiko pagrindo. Taip pritvirtintą dekoraciją kitais metais galima nuimti ir panaudoti dar kartą.
Džiovintus apelsinus, cinamono lazdeles ir riešutus galima sujungti į kelias nedideles grupes. Tolygiai aplink visą žiedą išbarstytos smulkios detalės dažnai pasimeta tarp šakų. Aiškesnę kompoziciją sukuria trys arba penkios skirtingo dydžio puošmenų grupės.
Didelis kaspinas tvirtinamas vainiko apačioje arba šiek tiek paslinktas į vieną šoną. Durų vainikui nereikėtų rinktis labai ilgų juostų – vėjas jas kilnos, jos gali kliūti už rankenos ir greičiau išsipurvins.
Dirbtinio sniego ir purškiamų dažų reikia nedaug. Jais padengtos natūralios šakos praranda savo spalvą bei faktūrą, o patalpoje naudojamas purškiamas produktas gali skleisti stiprų kvapą. Dažyti geriau atskirus sausus kankorėžius, o ne visą vainiką.
Kalėdinis vainikas su lemputėmis
Vainikui pakanka plonos 1–2 m ilgio LED girliandos. Lemputės paskirstomos tarp šakų, o baterijų dėžutė pritvirtinama vainiko gale taip, kad būtų galima pasiekti jungiklį ir pakeisti baterijas.
Girlianda neturi būti prispausta viela taip stipriai, kad būtų pažeista laidų izoliacija. Lauko durims naudojama tik lauko sąlygoms skirta girlianda ir nuo kritulių apsaugotas maitinimo elementų dėklas.
Jeigu vainikas kabinamas ant stiklinių durų, baterijų dėžutė ir vielos neturėtų remtis tiesiai į stiklą. Po jomis galima pritvirtinti ploną veltinio gabalėlį.
Kaip pakabinti vainiką ant durų
Vainiko gale suformuojama tvirta vielos kilpa. Ji turi būti pritvirtinta prie pagrindo, o ne vien prie žaliųjų šakelių.
Vainiką galima kabinti ant virš durų užmaunamo laikiklio, lipnaus kabliuko arba prie durų vidaus pritvirtintos juostos. Tvirtinimo būdas parenkamas pagal durų medžiagą ir vainiko svorį. Klijuojamas kabliukas netinka drėgnam, šaltam ar gruoblėtam paviršiui.
Prieš kabinant patikrinama, ar vainikas netrukdo durims atsidaryti, neuždengia akutės, spynos ir rankenos. Lauko durų dekoracija turi būti pritvirtinta taip, kad jos nejudintų vėjas ir ji netrankytų durų paviršiaus.
Kalėdinė stalo kompozicija iš šakų
Stalo dekoracijai galima naudoti sunkų keraminį indą, metalinį padėklą arba floristinę kempinę. Šviežioms šakoms naudojama vandeniu sudrėkinama kempinė, o džiovintoms medžiagoms – sausa. Kempinė įtvirtinama inde taip, kad nejudėtų pakėlus kompoziciją.
Pirmiausia įstrižai susmeigiamos ilgesnės šakos ir suformuojamas kompozicijos plotis. Vidurinė dalis užpildoma trumpesnėmis šakelėmis. Kankorėžiai, džiovinti augalai ir žaisliukai tvirtinami ant vielinių kotelių.
Valgomojo stalo dekoracija neturėtų užstoti priešais sėdinčių žmonių. Praktinis jos aukštis – iki 25–30 cm. Ant kavos stalelio arba komodos galima statyti aukštesnę asimetrišką kompoziciją.
Tarp sausų šakų ir kankorėžių saugiau naudoti LED žvakes. Tikros žvakės šalia spygliuočių, kaspinų ir džiovintų augalų kelia užsidegimo pavojų, todėl jų į vainiką ar puokštę geriau nestatyti.
Puansetijos kalėdiniame interjere
Kelios vienodo dydžio puansetijos gali atstoti atskirą kalėdinę kompoziciją. Vazonai statomi į vientisą dekoratyvinį indą arba apgaubiami medžiaginiais dėklais. Popierinė puošyba neturi uždengti drenažo angų ir mirkti laistant.
Puansetijoms tinka šviesi vieta be šalto skersvėjo. Jos nestatomos prie radiatoriaus arba prie dažnai varstomų lauko durų. Augalo sultys gali dirginti odą, todėl nulūžusias šakeles geriau tvarkyti su pirštinėmis, o augalą laikyti mažiems vaikams ir gyvūnams sunkiau pasiekiamoje vietoje.
Kaip ilgiau išlaikyti natūralų vainiką
Natūralus vainikas ilgiausiai išsilaiko lauke, nešildomame prieangyje arba vėsioje patalpoje. Šiltame kambaryje jo šakos greičiau džiūsta, ypač jeigu dekoracija pakabinta prie radiatoriaus, židinio ar saulėto lango.
Stalo kompozicijos drėgnoji floristinė kempinė papildoma vandeniu, tačiau jo neturi patekti ant baldų. Pakabinamo vainiko gausiai purkšti vandeniu nereikėtų, jeigu jame sumontuota elektrinė girlianda arba naudojamos drėgmei jautrios dekoracijos.
Pradėjus stipriai byrėti spygliams, natūralias šakas reikia pašalinti. Kaspinus, vielą, žaisliukus ir tvirtą pagrindą galima išsaugoti kitų metų vainikui.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama
