Didelis namas su keliais miegamaisiais, darbo kabinetu ir drabužine gali būti patogus gausiai šeimai, tačiau vienam žmogui ar porai toks būstas ne visada reikalingas. Nedidelis vieno kambario butas kainuoja mažiau, jo išlaikymas paprastesnis, o tvarkymui reikia gerokai mažiau laiko. Pagrindinė problema – viename kambaryje tenka sutalpinti svetainę, miegamąją, darbo vietą ir kartais net valgomąjį.

Vieno kambario buto interjeras pradedamas planuoti nuo svarbiausių funkcijų. Jeigu namuose dirbama tik retkarčiais, atskiro rašomojo stalo gali nereikėti – jį atstos valgomojo stalas. Jei kasdien daug gaminama, virtuvei negalima palikti vien simbolinio stalviršio. Nuolatiniam miegui patogi lova gali būti svarbesnė už didelę svetainės sofą. Bandant nedideliame plote sukurti sumažintą trijų kambarių buto kopiją, patalpa greitai užgriozdinama.
Vieno kambario buto zonavimas
Net ir 17–20 kvadratinių metrų kambaryje galima aiškiai atskirti darbo, miego ir poilsio vietas. Tam nebūtina statyti aklinų sienų. Erdves gali žymėti skirtingai pasukti baldai, nedidelė lentyna, lengva medinių tašelių konstrukcija, užuolaida ar matinio stiklo pertvara.
Darbo vietą verta įrengti arčiau lango, o miegamąją – ramesnėje kambario dalyje. Lova neturėtų stovėti pagrindiniame praėjime ar būti pirmas nuo įėjimo matomas baldas. Ją galima iš dalies paslėpti spinta, lentyna arba iki lubų nepakelta pertvara. Taip išsaugoma dienos šviesa, tačiau miegamoji vieta tampa atokesnė.
Zonas padeda atskirti ir apšvietimas. Virš valgomojo stalo gali kabėti vienas šviestuvas, prie lovos įrengiama švelnesnė šviesa, o darbo stalui skiriamas kryptinis šviestuvas. Taip tas pats kambarys skirtingu metu gali būti naudojamas darbui, poilsiui arba svečiams priimti.
Virtuvės ir kambario sujungimas
Vienas dažniausių vieno kambario buto pertvarkymo būdų – virtuvės ir gyvenamojo kambario sujungimas. Pašalinus juos skiriančią pertvarą, butas tampa šviesesnis, atsiranda daugiau galimybių patogiai išdėstyti baldus. Buvusios sienos vietoje galima pastatyti valgomojo stalą arba įrengti virtuvės pusiasalį.
Anksčiau tokiose vietose dažnai buvo įrengiami aukšti barai. Kasdieniam gyvenimui jie ne visada patogūs, nes aukštos kėdės netinka ilgesniam sėdėjimui, darbui ar šeimai su vaikais. Įprasto aukščio stalas užima panašiai vietos, tačiau gali būti naudojamas valgymui, darbui ir maistui ruošti.
Atvira virtuvė turi ir trūkumų. Maisto kvapai, garai ir veikiančių prietaisų garsai pasiekia miegamąją bei poilsio vietą. Dėl to reikalingas veiksmingas gartraukis, geras patalpų vėdinimas ir pakankamai uždarų spintelių. Nuo svetainės matomi indai, produktų pakuotės ir virtuvės reikmenys nedideliame bute greitai sukuria netvarkos įspūdį.
Prieš griaunant virtuvės ir kambario sieną būtina nustatyti, ar ji nėra laikančioji. Nelaikančiosios pertvaros ardymas paprastai priskiriamas paprastajam remontui, o laikančiosios sienos pertvarkymas – kapitaliniam remontui. Tokiems darbams reikia projekto, konstrukcinių skaičiavimų ir daugiabučio patalpų savininkų daugumos pritarimo. Siena negali būti griaunama vien todėl, kad buto plane ji atrodo plona ar nereikalinga.
Balkono prijungimas prie kambario
Virtuvės arba kambario didinimas balkono sąskaita anksčiau buvo siūlomas kaip paprastas būdas gauti daugiau ploto. Iš tikrųjų balkono prijungimas yra sudėtingas sprendimas. Išorinė siena, balkono plokštė ir fasadas priklauso pastato konstrukcijoms, todėl negalima savavališkai pašalinti lango, durų ar sienos dalies.
Nešildomą balkoną pavertus gyvenamojo kambario dalimi, reikia išspręsti grindų, sienų ir lubų šiltinimą, šildymą bei vėdinimą. Blogai atlikus darbus atsiranda šalčio tiltelių, ant paviršių kaupiasi kondensatas ir pradeda augti pelėsis. Todėl dažnai geriau balkoną palikti atskirą, o jo duris bei langą naudoti kaip natūralią ribą tarp dviejų erdvių.
Grindys ir lubos mažame bute
Prieš keliolika metų skirtingos buto zonos buvo išryškinamos kelių rūšių grindų dangomis ir daugiapakopėmis pakabinamomis lubomis. Nedidelėje patalpoje tokie sprendimai dažniausiai sukuria priešingą rezultatą – kambarys atrodo dar labiau suskaidytas, o lubos pažemėja.
Erdvę vizualiai didina vientisa grindų kryptis ir ramus lubų paviršius. Virtuvėje galima naudoti drėgmei atsparesnę dangą, tačiau jos jungtis su kambario grindimis neturėtų tapti pagrindiniu interjero akcentu. Poilsio zoną paprasčiau pažymėti kilimu, sofa arba šviestuvu.
Podiumas su stalčiais ar po juo paslepiama lova gali būti naudingas aukštame bute, tačiau standartinio aukščio patalpoje jis užima nemažai erdvės. Pakopa taip pat trukdo vaikščioti ir gali būti pavojinga tamsoje. Daiktams laikyti praktiškesnė lova su pakeliamu pagrindu ar giliais stalčiais.
Baldai vieno kambario bute
Mažame bute nėra vietos keliems panašią paskirtį atliekantiems baldams. Žurnalinis, valgomojo ir darbo stalai užims didelę kambario dalį, todėl geriau rinktis vieną patogų stalą. Nedidelis staliukas prie sofos gali turėti stalčių, pakeliamą stalviršį arba būti lengvai perkeliamas.
Sofa-lova tinka tuomet, kai kambarys labai mažas arba jame dažnai priimami svečiai. Vis dėlto kasdieniam miegui ją reikia vertinti taip pat kaip lovą – svarbus čiužinio lygumas, išskleidimo mechanizmas ir vieta patalynei. Jeigu kambaryje telpa normali lova, ją galima atskirti lengva pertvara ir išsaugoti nedidelę poilsio zoną su foteliu ar kompaktiška sofa.
Spintas verta planuoti iki lubų. Viršutinėse dalyse laikomi sezoniniai drabužiai, lagaminai ir rečiau naudojami daiktai, o kasdieniai daiktai turi būti lengvai pasiekiami. Atviros lentynos tinka knygoms ir kelioms interjero detalėms, tačiau daugybė smulkių daiktų jose vizualiai užgriozdina kambarį.
Atvira ar atskirta erdvė
Visiškai atviras vieno kambario butas atrodo didesnis ir šviesesnis, tačiau jame beveik nėra garso izoliacijos. Vienam žmogui toks išplanavimas gali būti patogus, o gyvenant dviese televizorius, maisto gaminimas ar darbas prie kompiuterio pradeda trukdyti poilsiui.
Dažniausiai pasiteisina dalinis zonavimas. Virtuvė gali būti sujungta su svetaine, o miegamoji vieta atskirta užuolaida, stiklo pertvara ar baldu. Taip dieną išlaikomas erdvės pojūtis, o vakare atsiranda daugiau privatumo.
Vieno kambario bute ypač svarbu ne baldų gausa, o jų proporcijos ir patogumas. Kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, tačiau neverta užpildyti visų sienų spintomis ir lentynomis. Paliktas laisvas praėjimas, vientisos medžiagos ir gerai apgalvotas apšvietimas nedideliam būstui suteikia daugiau erdvės negu sudėtingos lubų konstrukcijos, arkos ar dekoratyvinės kolonos.
Patogus vieno kambario butas neturi atrodyti kaip keli atskiri kambariai, jėga sutalpinti vienoje patalpoje. Jo interjeras turi būti vientisas, o darbo, poilsio ir miego vietos – aiškios ir patogios kasdien naudoti.
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.