.png)
Daugiabučio sienų apšiltinimas ir sandarių langų montavimas sumažina šilumos nuostolius, tačiau kartu pakeičia oro judėjimą pastate. Senos statybos namuose lauko oras į butus patekdavo per langų, durų ir konstrukcijų nesandarumus. Užterštas oras būdavo šalinamas per virtuvėje, vonioje ir tualete įrengtus natūralaus vėdinimo kanalus.
Po renovacijos atsitiktinis oro pritekėjimas smarkiai sumažėja. Jeigu kartu neatnaujinama vėdinimo sistema, patalpose gali pradėti kauptis drėgmė, anglies dioksidas, kvapai ir buitiniai oro teršalai. Todėl vėdinimo sprendiniai turėtų būti numatomi dar rengiant pastato modernizavimo projektą, o ne sprendžiami tik gyventojams pastebėjus rasojančius langus ar pelėsį.
Kodėl išvalytos vėdinimo šachtos gali nepadėti
Natūralaus vėdinimo sistema veikia tik tada, kai yra du tarpusavyje susiję elementai: lauko oro pritekėjimas ir panaudoto oro pašalinimas. Išvalius vėdinimo kanalą trauka gali pagerėti, tačiau sandariame bute sistema vis tiek neveiks tinkamai, jeigu nebus numatyta, pro kur į patalpas pateks lauko oras.
Oras turėtų būti tiekiamas į svetainę, miegamuosius ir kitus gyvenamuosius kambarius. Iš jų jis per durų apačioje paliktus tarpus arba specialias groteles juda į virtuvę, vonią ir tualetą, kur pašalinamas per vėdinimo kanalus. Sandarios vidaus durys be oro pertekėjimo angų gali sustabdyti šį judėjimą net ir tada, kai vėdinimo šachta techniškai tvarkinga.
Natūrali trauka nėra pastovi. Ji stipresnė šaltuoju metų laiku, kai vidaus ir lauko temperatūrų skirtumas didelis, ir silpnesnė vasarą. Jos kryptį bei stiprumą taip pat keičia vėjas, pastato aukštis, šachtų būklė ir skirtinguose butuose įrengti ventiliatoriai.
Kaip atpažinti nepakankamą vėdinimą
Apie nepakankamą oro apykaitą dažniausiai įspėja:
rytais rasojantys langai;
drėkstantys išorinių sienų kampai;
pelėsis prie angokraščių ar už baldų;
ilgai neišnykstantys maisto ir buitiniai kvapai;
tvankumas miegamuosiuose;
atvirkštinė trauka vėdinimo kanaluose.
Pelėsis nebūtinai atsiranda vien dėl prasto vėdinimo. Priežastis gali būti šalčio tiltas, vandens pratekėjimas, drėgna konstrukcija arba per žema paviršiaus temperatūra. Todėl pelėsio pažeistą vietą reikia vertinti kompleksiškai. Vien intensyvesnis vėdinimas nepašalins konstrukcinio defekto.
Oro apykaitą galima apytiksliai vertinti naudojant CO₂ matuoklį. Didėjanti anglies dioksido koncentracija rodo, kad patalpoje esantiems žmonėms tiekiama per mažai lauko oro. Tačiau CO₂ matuoklis neparodo visų teršalų ir nepakeičia vėdinimo sistemos projektavimo.
Ar pakanka atidaryti langus
Langų atidarymas yra paprastas būdas greitai pakeisti patalpos orą. Šaltuoju metų laiku geriau langą kelioms minutėms atverti plačiai, o ne ilgai laikyti mikroventiliacijos padėtyje. Trumpai vėdinant pasikeičia oras, tačiau nespėja smarkiai atvėsti sienos, grindys ir baldai.
Nuolat pravertas langas neužtikrina vienodo oro kiekio. Vėdinimo intensyvumas priklauso nuo oro sąlygų, o prie lango gali susidaryti šalto oro srautas. Taip pat didėja triukšmas, į patalpą patenka dulkės ir žiedadulkės. Todėl langų atidarymas gali papildyti vėdinimo sistemą, bet neturėtų būti vienintelis sandaraus buto vėdinimo būdas.
Oro pritekėjimo orlaidės
Vienas paprasčiausių senesnio daugiabučio atnaujinimo būdų – svetainėje ir miegamuosiuose įrengti langines arba sienines orlaides. Oras šalinamas per esamus virtuvės ir sanitarinių patalpų kanalus.
Orlaidė gali turėti filtrą, triukšmo slopinimo elementą ir automatinį oro srauto reguliavimą. Kai kurie įrenginiai pritekėjimą reguliuoja pagal patalpos drėgmę arba lauko temperatūrą. Vis dėlto orlaidė neturėtų visiškai užverti vienintelio oro patekimo kelio, nes tuomet vėdinimo kanalas nebeturės iš kur paimti šalinamo oro.
Šis sprendimas palyginti nesudėtingas, tačiau šalinamo oro šiluma prarandama. Žiemą prie orlaidės gali būti juntamas vėsesnis oro srautas, todėl svarbi tinkama jos vieta. Lauko oras geriau susimaišo su patalpos oru, kai orlaidė įrengiama viršutinėje sienos arba lango dalyje, netoli šildymo prietaiso.
Mechaninis oro šalinimas
Kai natūralios traukos nepakanka, oro šalinimą galima sustiprinti ventiliatoriais. Jie gali veikti nuolat mažu greičiu, būti valdomi pagal drėgmę arba trumpam įsijungti naudojantis vonios kambariu ir tualetu.
Vien ventiliatoriaus sumontuoti neužtenka. Pašalinant orą turi būti užtikrintas toks pat lauko oro pritekėjimas. Priešingu atveju bute susidaro sumažintas slėgis, oras pradedamas traukti per laiptinės duris, konstrukcijų plyšius ar kitus vėdinimo kanalus.
Ventiliatoriaus negalima savavališkai jungti prie bet kurios bendros daugiabučio šachtos. Per didelis slėgis gali nukreipti orą į kitų butų atšakas, paskleisti kvapus ir sutrikdyti natūralią trauką. Pirmiausia reikia nustatyti šachtos tipą, jos būklę ir leistiną oro srautą.
Hibridinis vėdinimas
Hibridinėje sistemoje išnaudojama natūrali trauka, o jai susilpnėjus įjungiami mechaniniai traukos stiprintuvai. Sistema gali būti valdoma pagal slėgį, oro srautą, temperatūrą ar kitus pasirinktus parametrus.
Toks sprendimas dažniausiai įrengiamas ne viename bute, o visame vėdinimo stove arba pastate. Galima panaudoti dalį esamų šachtų, tačiau jos turi būti patikrintos, išvalytos ir pritaikytos numatytam darbo režimui.
Hibridinis vėdinimas sunaudoja mažiau elektros energijos nei nuolat dideliu našumu veikianti mechaninė ištraukimo sistema. Vis dėlto įprastoje hibridinėje sistemoje šalinamo oro šiluma nėra grąžinama.
Sieniniai rekuperatoriai
Kai bute nėra vietos ortakiams, atskirose patalpose galima montuoti decentralizuotus sieninius vėdinimo įrenginius. Jie per išorinėje sienoje išgręžtą angą tiekia ir šalina orą, o dalį šalinamo oro šilumos perduoda lauko orui.
Vienuose įrenginiuose tiekimas ir šalinimas vyksta tuo pačiu metu atskirais kanalais. Kituose oro kryptis periodiškai keičiama: iš patalpos šalinamas oras sušildo keraminį šilumokaitį, paskui ventiliatorius pakeičia kryptį ir sukaupta šiluma perduodama įeinančiam orui. Tokie įrenginiai paprastai derinami poromis.
Parenkant sieninį rekuperatorių svarbus ne vien didžiausias deklaruojamas našumas. Reikia įvertinti triukšmą tuo režimu, kuriuo įrenginys veiks naktį, filtro klasę ir kainą, elektros sąnaudas, apsaugą nuo apledėjimo ir faktinį tiekiamo oro kiekį. Vieno mažo įrenginio dažniausiai nepakanka visam butui.
Kiekvienam sieniniam įrenginiui reikia angos fasade. Kadangi daugiabučio išorinė siena ir fasadas yra bendrojo naudojimo konstrukcijos, prieš gręžiant angas būtina išsiaiškinti projekto, architektūros ir bendrosios nuosavybės valdymo reikalavimus.
Rekuperacinė sistema su ortakiais
Didžiausią vėdinimo kontrolę suteikia atskiro buto tiekiamoji ir ištraukiamoji sistema su šilumos grąža. Rekuperatorius tiekia filtruotą lauko orą į miegamuosius ir svetainę, o iš virtuvės, vonios, tualeto bei pagalbinių patalpų šalina drėgną ir užterštą orą.
Šilumokaityje šalinamo oro šiluma perduodama tiekiamam orui. Oro srautai paprastai nesusimaišo, išskyrus nedidelius galimus pratekėjimus, kurių dydis priklauso nuo šilumokaičio konstrukcijos ir įrenginio sandarumo.
Sistemai reikia vietos rekuperatoriui, ortakiams, triukšmo slopintuvams ir oro skirstymo elementams. Taip pat turi būti numatyta patogi prieiga filtrams pakeisti, įrenginiui išvalyti ir kondensato nuvedimui patikrinti. Rekuperatoriaus negalima paslėpti taip, kad atliekant priežiūrą tektų ardyti apdailą.
Senos statybos bute ortakiai dažniausiai vedami virš koridoriaus ar sanitarinių patalpų pakabinamų lubų. Įrenginys gali būti montuojamas sandėliuke, techninėje spintoje arba virš lubų, jeigu lieka pakankama aptarnavimo anga.
Bendras viso namo vėdinimas
Kompleksiškai atnaujinant daugiabutį galima įrengti bendrą mechaninę arba mechaninę rekuperacinę sistemą. Ji projektuojama visam namui, atskiriems stovams ar pastato zonoms.
Bendroje sistemoje būtina suderinti oro kiekius skirtinguose butuose, užtikrinti priešgaisrinę saugą, ortakiais perduodamo triukšmo slopinimą ir apsaugą nuo kvapų plitimo. Reikia numatyti, kas prižiūrės įrangą, keis filtrus, tikrins automatiką ir apmokės elektros sąnaudas.
Vienas didelis įrenginys savaime neužtikrina vienodo vėdinimo visuose butuose. Tam reikalingi sureguliuoti ortakiai, oro srauto ribotuvai, priešgaisriniai elementai ir tinkamai įrengtos oro tiekimo bei šalinimo angos.
Gartraukis neatstoja vėdinimo
Virtuvės gartraukis skirtas gaminant maistą susidarantiems garams, kvapams ir riebalų dalelėms surinkti. Jis neveikia nuolat, todėl negali pakeisti bendro virtuvės ir buto vėdinimo.
Galingo gartraukio nereikėtų savavališkai jungti prie bendros natūralaus vėdinimo šachtos. Jo sukuriamas oro srautas gali viršyti kanalo galimybes ir patekti į kitų butų atšakas. Gartraukio prijungimas turi būti sprendžiamas įvertinus konkretaus namo vėdinimo kanalų schemą.
Recirkuliacinis gartraukis orą praleidžia per riebalų ir kvapų filtrus bei grąžina į virtuvę. Jis sumažina kvapus, tačiau nepašalina drėgmės ir nepakeičia patalpos oro lauko oru.
Kuri sistema tinkamiausia
Oro pritekėjimo orlaidės tinka, kai siekiama išlaikyti natūralų arba mechaninį ištraukimą ir galima susitaikyti su šilumos nuostoliais. Sieniniai rekuperatoriai pasirenkami tuomet, kai nėra vietos ortakiams. Ortakinė buto sistema suteikia daugiausia reguliavimo galimybių, tačiau ją paprasčiau įrengti kapitalinio remonto metu.
Sistemą reikia parinkti pagal gyventojų skaičių, patalpų paskirtį ir faktinį oro poreikį. Vien buto ploto nepakanka. Vienodo dydžio butuose gali gyventi du arba penki žmonės, todėl reikalingi oro kiekiai skirsis.
Vertinant įrangą svarbu tikrinti jos triukšmą, elektros sąnaudas, filtrų kainą, šilumos grąžą realiu darbo režimu ir priežiūros galimybes. Vėdinimo sistema bus naudinga tik tada, kai gyventojai galės ją patogiai valdyti ir reguliariai aptarnauti.
ASA.LT informacija
