Visi žinome, ką reiškia renovacija, mažinanti šilumos energijos sąnaudas. O ką reiškia renovacija pagal aktyvaus namo (Active House) arba darnaus tvarumo principus? Tai kur kas daugiau nei energijos taupymas.

 

Apskaičiuota, kad Europoje 2050-aisiais metais 9 iš 10 esamų pastatų vis dar bus eksploatuojami. Tyrimai rodo, kad maždaug 80 milijonų europiečių gyvena padidintos drėgmės, per menkai vėdinamuose ir per mažai natūralia šviesa apšviestuose pastatuose. Pelėsiai, nepakankamai švarus oras, per mažas dienos šviesos kiekis - nepalanki aplinka, sukelianti ne tik nepasitenkinimą būstu, bet ir sveikatos problemas, įvairias alergijas, astmą.

Daugelis esame girdėję apie renovuotuose pastatuose įsiveisiančius pelėsius, šviežio oro trūkumą, dėl kurio ypač kenčia vaikai, mažėja darbingumo lygis. Tad aišku, kad renovacija - neišvengiama būtinybe. Bet ji neturi būti savitikslė.

„Dažniausiai renovacijoje yra akcentuojamas šilumos taupymas, tačiau pamirštamas vienas labai paprastas dalykas - žmonės, investuodami į būstą, nori gyventi ne tik pigiau, bet ir patogiau, gražiau, šviesiau, švariau, nori turėti estetišką aplinką. Jau seniai pastebėta, kad apleisti būstai tampa socialinio nuosmukio palydovais. Manome, kad daugiau dėmesio renovacijoje reikia skirti sveikatai ir gerovei užtikrinti".

Socialinio vienos šeimos gyvenamojo namo dalį Garden City miestelyje, Anderlechto Bon Air rajone, Belgijoje. Jis buvo renovuotas remiantis Active House principais, sujungiant energinį efektyvumą su sveiko ir komfortiško būsto koncepcija, tuo pačiu siekta paskatinti diskusijas apie tvarią renovaciją.

Namas Anderlechte prieš renovaciją.

 

Socialinio būsto renovacijos Anderlechte tikslas -  parodyti, kad atnaujinti būstą galima už visiems prieinamą kainą, jai įgyvendinti pasirinkti tokie sprendimai, kuriuos galima būtų taikyti daugelyje būstų, t.y. tokie, kad tiek finasiniu, tiek techniniu požiūriu renovacija būtų prieinama daugeliui individualių namų savininkų.

 

Balansas tarp energijos taupymo ir vidaus klimato komforto

Renovacijos kelyje visa statybų pramonė susiduria su didžiuliais iššūkiais, nes sutelkti dėmesį vien tik į energijos taupymą nėra visapusis problemos sprendimas, šiuolaikiniai europiečiai nori gyventi ne tik taupiai, bet ir komfortiškai, mažinti į atmosferą išmetamus anglies dvideginio kiekius, tausoti gamtą. Vadinasi, tenka ieškoti sprendimų, kaip derinti energijos taupymą su komfortu ir ekologija.

Galima suprojektuoti ir pastatyti ar renovuoti ekologiškus ateities pastatus, užtikrinančius pusiausvyrą tarp efektyvaus energijos naudojimo, vidaus klimato, dienos šviesos, architektūros ir novatoriškų, ekologiškų technologinių sprendimų. Tris  pagrindines sritis - energijos naudojimo efektyvumą, sveiką pastatų vidaus klimatą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą  laiko darnių pastatų ir gyvenimo juose pagrindu.

 

Komfortas. Aktyvus namas sukuria sveikesnę ir komfortiškesnę patalpų atmosferą, svarbiausi elementai yra vėdinimas ir dienos šviesos maksimumas.

Energija. Aktyviame name teikiama pirmenybė atsinaujinantiems energijos šaltiniams, kurieyra integruoti į pastatą ir surenkami iš aplinkos.

Aplinka. Aktyvus namas sąveikauja su vietos ir pasaulio aplinka kiek įmanoma mažindamas poveikį jai per visą savo gyvavimo ciklą.

 

 

Septyni žingsniai link energijos taupymo ir komforto:

1) Išnaudojamos pastogės, sukuriant daugiau erdvės;

 

2) Į patalpas stegiamasi įleisti kuo daugiau dienos šviesos ir saulės;

 

3) Laiptinė tampa ne tik vieta pakilimui į kitą aukštą, bet ir šviesos bei šviežio oro kanalu, organizuojant vėdinimą ji gali veikti kaip šviežio oro kaminas;

4) Langai turi būti ne tik skaidria atitvara, jie turi reguliuoti saulės patekimą, kad vasarą būsto nereiktų vėsinti.

5) Hibridinė vėdinimo sistema sujungia natūralų vėdinimą vasarą ir priverstinį vėdinimą bei šildymo sistemą žiemą.

6) Sandariai apšiltinti fasadai, stogas, energiškai efektyvūs langai ir moderni šildymo sistema garantuoja mažas energijos sąnaudas patalpų šildymui.

7) Esant galimybei projektuojamas papildomas plotas - priestatas ar antstatas, kuris suteikia papildomą gyvenamąjį plotą, o jo statyba esant inžinerinei infrastruktūrai yra pigesnė nei atskiro pastato statyba.

Šį kartą - apie individualaus namo renovaciją Anderlechte, kuriai buvo iškeltas tikslas - iki minimumo sumažinti pastate naudojamos energijos kiekius, bet maksimaliai pagerinti gyvenimo kokybę.

 

Minimum šilumos energijos ir maksimum komforto

Buvo suprojektuotas  ir atnaujintas senas nušiuręs 80 kv. m ploto butas į aukštos kokybės šiuolaikinį gyvenamąjį plotą. Buvo parinktas pastato tipas, kuris yra paplitęs Belgijoje ir Europoje. Tai sublokuotas dviejų butų dviejų aukštų gyvenamasis namas Anderlechte, statytas 1920 metais, siekiant, kad priemiesčiuose apsigyventų kuo daugiau žmonių ir būtų patenkintas tuo metu iškilęs darbo jėgos trūkumas.

Renovacijos modeliu parinktas tipinis dviejų aukštų gyvenamasis namas, būdingas ne tik Belgijai, bet ir kitoms Europos šalims.

 

Renovacijos biudžetas buvo ribotas, apsispręsta, kad renovacijos kaštai turi būti ne didesni nei 1450 eur/kv.m, o naujos statybos ploto kaina - ne didesnė nei 1750 eur/kv.m, bendras projekto biudžetas - ne daugiau kaip 163 000 eurų. Tuo pačiu siekta sukurti tipinį techninį projektą ir sprendimus, kurie atpigintų kitų panašių pastatų renovaciją.

Tad visi sprendimai buvo daug sykių apgalvoti ir pasverti. Pavyzdžiui, šildymui vietoje brangesnio ir ne visų įperkamo geoterminio šilumos siurblio pasirinkats ekonomiškas kondensacinis dujų katilas, šildymas dujomis yra įprastas Blegijoje. Dėl kainos atsisakyta saulės kolektorių ant stogo.

Architektūrinį konkursą laimėjo belgų architektų įmonė „ONO Architectuur" (architektas Jonas Lindekens), kuri, bendradarbiaudama su VELUX specialistais bei konsultacine inžinerine „Daidalos-Peutz" firma ir parengė projektą. Jų projektas buvo pasirinktas dėl atitikimo aktyvaus namo principams ir kriterijams, dėl racionalaus erdvės panaudojimo, paprastumo techniniu požiūriu ir veiksmingumo, dėl galimybės projektą pritaikyti ne vienam objektui.

„ONO Architectuur" architektai pasiūlė pratęsti virtuvės erdvę pristatant priestatą, kuriame numatyta valgomojo-poilsio erdvė, taip 80 kv. m butas padidėja iki 95 kv.m.

Virtuvės tęsinio - priestato vizualizacija.

 

Priestato statyba.

 

Namo cokolis, sienos ir stogas apšiltinami, langai keičiami į langus su dviem arba trimis stiklo paketais, montuojami apšiltinimo sluoksnyje. Skaičiuojama, kad renovacija sumažins šilumos poreikį nuo nuo 385 iki maždaug 19 kWh/kv.m per metus.

Priestate numatyti dideli vitrininiai langai, orientuoti į sodo pusę, jis turi plokščią stogą, kuriame numatytas stogo langas, kad patalpoje bet kuriuo metų laiku būtų šviesu, patektų saulės šiluma. Tai kurią komfortą ir jaukumą.

Namo pirmojo aukšto erdvės prieš renovaciją ir vizualizacija.

 

Stogo langas - šviesos tunelis ant priestato stogo.

 

Laiptinė perkeliama į vidurį ir atveriama - taip ji tampa šviesos šaltiniu bei vėdinimo infrastruktūros dalimi. "Dienos šviesa ir natūralus vėdinimas - komforto ir sveikos aplinkos elementai. 

Įrengta atvira laiptinė ir planas, svarbiausi momentai - atvira erdvė bei apšvietimas, saulės šiluma per stogo langus viršuje.

 

Pastato langai su žaliuzėmis montuojami į apšiltinimo sluoksnį, saulės srautą galima reguliuoti pagal poreikį. Stogo langai yra su automatinėmis žaliuzėmis, kurios reaguoja į saulės srautą bei lauko temperatūrą. Tai garantuoja saulės šilumos pritekėjimus žiemą ir vėsinimą vasarą. Kai lauko temperatūra daugiau kaip 14°C, veikia automatinė langų atidarymo-uždarymo sistema (tiek stogo, tiek fasado langų). Natūralus vėdinimas valdomas sistema, kuri atidaro arba uždaro langus. Jutikliai (drėgmės, temperatūros, CO2 ir t.t) integruoti į vėdinimo sistemą kontroliuoja langų atidarymą, garantuojantį patalpų oro kokybę.

Įrengiama palėpė.

 

Maksimalus saulės patekimas į patalpas - ne tik šviesa, bet ir šiluma žiemos metu.

 

Žiemą oro cirkuliacija vyksta per mini rekuperatorius (Renson C+ Healthbox sistema), integruotus į langus. Ventiliacijos lygis pritaikytas prie vartotojų poreikių realiu laiku. Ši sistema taip pat taupo energiją, nes padeda išvengti pernelyg didelių šilumos praradimų per vėdinimo sistemą.

Lauke yra 5000 litrų lietaus vandens surinkimo talpa, šį vandenį galima naudoti tualete, skalbimui, laistyti augalus.

Namo dalis po renovacijos.

 

Renovacija pradėta 2015 metų gegužę, truko iki 2015 metų gruodžio. Vienerius metus renovuotą butą galėjo apžiūrėti lankytojai. 2017 metų pavasarį į namą įsikrausto šeima su trimis vaikais ir dvejis metus bus atliekama pastato energijos sąnaudų ir kitų techninių rodiklių stebėsena. Visi duomenys bus ištirti ir gautos išvados parodys, kiek teorija sutampa su praktika.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.