Ši šalta žiema ir dar krizinė situacija  pateikė daugybę siurprizų, nuo kurių tiesiog atpratome. Didžiuliuose pastatuose sumažėjo nuomotojų ir dalis aukštų liko tiesiog nešildomi, sušalo vamzdynai, apšerkšnijo sienos. Tai aišku pakenks pastatui. Kaip atšilimo procesą padaryti kaip galima mažiau nuostolingą?

Sušalusių patalpų atšildymas

Viena iš pagrindinių problemų atšildant sušalusias patalpas bus susikaupusi drėgmė. Dažnai ši drėgmė tiesiog matoma ant sienų susikondensavusio šerkšno pavidalu. Greitai pašalinti drėgmę iš patalpos geriausia naudojantis drėgmės surinkėjais. Tai paprastai naudojamas prietaisas, kurio principas paremtas kondensacijos ant šaltesnio paviršiaus principu. Drėgmės surinkėjas per save praleidžia patalpos orą, kurio drėgmė kondensuojasi prietaise ir suteka į bakelį.

Atšildyti patalpą geriausia karštą orą pučiančiais prietaisais. Prieš statant drėgmės surinkėją patalpa turi būti sušildyta mažiausiai iki 5 laipsnių. Sušildžius patalpą pastatome drėgmės surinkėją,  toliau nuo sienų (mažiausiai 0,5 metro). Įjungiame į tinklą, nustatome reikiamą galingumą.

Drėgmės surinkėjai yra skirtingos galios, kuri skaičiuojama pagal patalpos kubatūrą.

Vandens surinkimo bakelis.

Drėgmės surinkėjo reguliavimo prietaisai.

Išimant bakelį prietaisas nustoja dirbti, įdėjus reikia atidžiai priderinti, nes drėgmės surinkėjas neveiks.

Drėgmės surinkėjas svarbus ir rūsio patalpose, su juo greitai pašalinsite drėgmę.

Vandens tiekimo į nešildomas patalpas nutraukimas

Užšalęs vamzdžiuose vanduo gali padaryti nepakeičiamų pokyčių vamzdžių sistemoje ir santechninėje įrangoje. Suledėjęs vanduo išsiplečia, sugadindamas įrangą.  Pavyzdžiui dvisluoksniai metalo plastikiniai vamzdžiai gali atlaikyti kelis sušalimus, tačiau po išsiplėtimo, jei negrįžta į buvusį stovį ir užšalimui kartojantis, gali sutrūkinėti. Su sutrūkinėjusiais klozetų bakeliais ir sifonais tikriausiai  susidūrė ne vienas.

Iš nešildomų patalpų vandentiekio sistemos turite išleisti visą vandenį. Jei yra ištisinis vamzdynas, reikia atskirti šildomų ir nešildomų patalpų vandentiekio sistemas. Tam magistraliniame vamzdyje reikia įrengti sklendę.

Darbų etapai - užsukę pagrindinę sklendę išleidžiame iš visos sistemos vandenį. Vamzdyne turėtų būti vandens nuleidimo sklendė. Dedant sklendę ant jau sumontuoto vamzdžio reikia naudoti išardomą sujungimą, taip vadinamą „amerikankę". Bendrai sistema su sklende, prilituojamomis movomis ir išardomu sujungimu atrodo taip.

Sistema su sklende, prilituojamomis movomis ir išardomu sujungimu.

Su specialiu lituokliu įkaitinamas plastikinis vamzdis ir sujungiamas su mova.

Lituoklis.

Vėliaus dalys susukamos ir užtvirtinamos stipriai susukant išardomą sujungimą.
Susukimuose neužmirštame uždėti santechninę juostelę ar pakulas.

Išleistoje sistemoje neužmirškite išleisti vandenį iš klozetų bakelių, įpilkite druskos į sifonus (klozeto ir kriauklių). Esant didelių šalčių pavojui į klozeto sifoną pilti apie kilogramą druskos.

Vamzdžių atšildymas

Yra buvę keletas kurioziškų, jei ne tragiškų atvejų kai užšalusius vamzdžius bandoma atšildyti atviros ugnies pagalba. Turint laiko, jei žinoma konkreti užšalimo vieta, atšildyti galima palaipsniui, pastačius apačioje šildymo prietaisą. Ilgus vamzdynus, kurių perimetru tikrai nepavyks išstatyti radiatorių eilės, galima atšildyti naudojant specialų vamzdžių atšildymo įrenginį.

1. Nupjaunamas vamzdis.

2. Aparato žarnelė įstumiama į vamzdį, kol įsirems į leda.

Aukšto slėgio vamzdukas įkišamas i užšalusi vamzdį.

3. Per žarnelę aukštu slėgiu purškiamas karštas vanduo, kuris atskirai pašildomas talpoje.

4. Tirpstant ledui stumiama vis tolin, iki 50 metrų.

5. Jeigu tokio ilgio nepakanka, darbas kartojamas iš kitos vamzdžio pusės.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.