Betono ir cementinių mišinių paruošimas yra neatsiejama daugumos statybos darbų dalis. Betonavimas atliekamas tiek pradiniuose etapuose, liejant pamatus ar perdangas, tiek vėlesniuose – mūrijant sienas, tinkuojant ar įrengiant grindis. Dėl to betono maišyklė yra viena svarbiausių technikos priemonių statybos aikštelėje, leidžianti užtikrinti vienodos sudėties ir tinkamos konsistencijos mišinį.

Priklausomai nuo darbų apimties ir pobūdžio, statybose naudojamos skirtingos talpos betono maišyklės. Tinkamas įrangos pasirinkimas tiesiogiai veikia darbo našumą, betono kokybę ir brigados darbo organizavimą.

Betono maišyklės talpa ir jos parinkimas

Vienas svarbiausių betono maišyklės parametrų yra būgno talpa. Nors nominalus būgno tūris nurodomas litrais, realus vienu kartu išmaišomo betono kiekis visada yra mažesnis. Praktikoje dažniausiai išmaišoma apie 40–50 procentų būgno tūrio.

Mažos talpos, apie 130 litrų būgno, betono maišyklės tinkamos smulkesniems darbams. Jose vienu ciklu galima paruošti maždaug 50 litrų betono ar skiedinio. Tokio kiekio pakanka nedideliam plytų mūrui, lokaliems remonto darbams arba tinkavimui. Su tokia maišykle efektyviai gali dirbti vienas ar du mūrininkai ar tinkuotojai, ypač jei yra pagalbinis darbininkas, atsakingas už mišinio paruošimą.

Vidutinės talpos, apie 250–260 litrų būgno, betono maišyklės jau pritaikytos didesniems darbų mastams. Jos leidžia aptarnauti kelių žmonių brigadą, kai vienu metu vyksta intensyvus mūrijimas ar tinkavimas. Tokios maišyklės dažniausiai prijungiamos prie standartinio vienfazio elektros tinklo ir naudojamos tiek individualių namų statyboje, tiek renovacijos objektuose.

Didelės talpos, apie 400 litrų ir daugiau, betono maišyklės skirtos pagrindinėms konstrukcijoms – pamatams, perdangoms, monolitinėms grindims. Dirbant su tokia įranga, būtina užtikrinti pakankamą elektros galią, o darbų procesas paprastai organizuojamas su keliais pagalbiniais darbininkais, kurie tiekia medžiagas ir prižiūri mišinio ruošimą.

Darbas su betono maišykle

Darbas su betono maišykle reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir griežto saugos taisyklių laikymosi. Maišant betoną rekomenduojama dėvėti prigludusius darbo drabužius, mūvėti pirštines, nusiimti laikrodžius, grandinėles ar kitus aksesuarus, kurie gali įsivelti į besisukantį būgną.

Elektros kabelis turi būti nutiestas sausu paviršiumi, o pati maišyklė statoma stabilioje, sausioje vietoje. Darbui tinkama avalynė turi būti neslidi ir nepralaidi elektros srovei. Kadangi cemento dulkės kenkia kvėpavimo takams, būtina naudoti respiratorių ar apsauginę kaukę, taip pat apsauginius akinius.

Maišyklės būgno negalima prikrauti iki maksimumo. Medžiagos dedamos tik būgnui sukantis, laikantis nustatytos eiliškumo tvarkos. Paprastai pirmiausia pilamas žvyras ar smėlis, vėliau cementas ir tik tada vanduo. Dažniausiai būgnas užpildomas ne daugiau kaip iki pusės jo tūrio, kad mišinys būtų tinkamai išmaišytas ir neperkrautų variklio.

Baigus darbus, betono maišyklė turi būti iš karto išvaloma. Sukietėjusio betono negalima šalinti smūgiais ar kietais daiktais, nes taip pažeidžiamas būgnas. Efektyviausias būdas – įberti žvyro, įpilti vandens ir paleisti būgną, kad jis išsiskalautų savaime.

Betono sudėties lentelė (200 l betono maišyklė, ~100 l betono)

Betono išpylimui kiek toliau praverčia piltuvai

Betono fibros naudojimas

Armatūrinė fibra naudojama betone siekiant sumažinti susitraukimo ir temperatūrinius įtrūkimus bei pagerinti betono struktūros vientisumą. Ji veikia kaip mikroarmavimas ir pasiskirsto visame betono tūryje, tačiau nepakeičia strypinės armatūros laikančiose konstrukcijose.

Polipropileninė fibra skirta mikroįtrūkimų kontrolei grindyse, takuose ir lengvuose betonavimo darbuose, tipinė dozė – iki 1 kg/m³. Plieninė fibra naudojama ten, kur reikalingas realus mechaninis sustiprinimas, dažniausiai pramoninėse grindyse, jos dozė siekia 20–40 kg/m³. Bazaltinė fibra yra tarpinis sprendimas, tinkamas monolitinėms konstrukcijoms kaip papildomas armavimas. Stiklo pluošto fibra naudojama tik AR tipo architektūriniame betone ir plonose konstrukcijose.

Fibra turi būti beriama palaipsniui į jau sudrėkintą mišinį, vengiant pylimo į sausą betoną. Netinkamas dozavimas ar įmaišymas gali pabloginti mišinio darbingumą. Teisingai parinkta ir naudojama fibra ženkliai pagerina betono ilgaamžiškumą ir paviršiaus kokybę.

Giluminis betono vibravimas

Liejant pamatus, monolitines konstrukcijas ar perdangas, labai svarbu užtikrinti, kad betonas būtų tinkamai sutankintas. Netinkamai sutankintas betonas turi tuštumų, kurios mažina konstrukcijos stiprumą ir ilgaamžiškumą.

Efektyviausias būdas betonui tankinti – naudoti giluminį betono vibratorių. Tai įrenginys, kuriame vibracija per lankstų veleną perduodama į vibroelementą, panardinamą į betoną. Vibracijos metu iš betono pasišalina oras, o mišinys tolygiai užpildo visas ertmes.

Tankinamo betono sluoksnio storis neturėtų viršyti 50 centimetrų. Optimalus sluoksnis paprastai siekia 30–50 centimetrų. Vibratoriaus antgalis statomas vertikaliai, vienodais intervalais per visą plotą. Atstumas tarp panardinimo taškų turėtų būti ne didesnis kaip dešimt vibroelemento skersmenų, kad vibracija pasiektų visą betono masę.

Tinkamai naudojant giluminį vibratorių, betonas tampa tankus, vientisas ir įgauna projektines stiprumo savybes, kurios būtinos ilgalaikiam konstrukcijų patikimumui.