Aptrupėjusių, atsisluoksniavusių, apnašų dėmėmis išmargintų tinkuotų fasadų ir cokolių atsiradimo priežastys ir tokių fasadų atnaujinimo bei renovacijos būdai.

Lietus, sniegas, drėgmė, šaltis, karštis, oro užterštumas, automobilių išmetamosios dujos, dulkės ir visos kitos kraštutinės sąlygos nėra palankios pastatų sveikatai. Tad pastatai, kaip ir žmonės, ilgainiui suserga.

Vakarų Europos šalyse fasadų atnaujinimas dažniausiai vadinamas renovacija arba sanavimu (vok. Sanierung, angl. renovation). „Sanare" išvertus iš lotynų kalbos reiškia „gydyti, gerinti sveikatą". Yra nemažai būdų ir priemonių, kaip „pagydyti" pastato fasadą, nesvarbu, ar tai būtų kelių dešimtmečių ar kelių šimtmečių pastatas.

Tinkuotų fasadų pažeidimai

Sunkiausiai „serga" tinkuoti mūriniai senamiesčių pastatai, kurie dažniausiai yra įtraukti į kultūros vertybių sąrašus ir kuriems draudžiama kitokia apdaila. Pagrindinė visų tinkuotų pastatų fasadų „ligų" priežastis yra vanduo ir jame ištirpusios druskos, būna atvejų, kad vanduo ir druskos pažeidžia netgi naujesnių pastatų cokolius ir fasadus. Šie pažeidimai atsiranda dėl statybinės fizikos dėsnių, kurių negalima išvengti, bet kurių poveikį galima sumažinti iki minimumo. Procesai, kurie veikia fasadus yra:

Vandens garų difuzija arba laidumas - tai savaiminis procesas, kurio metu dujinės medžiagos, mūsų atveju oras, skverbiasi iš didesnės koncentracijos link mažesnės. Medžiagų gebėjimas praleisti ore esančius vandens garus paprasčiau vadinamas „kvėpavimu". Šis procesas vyksta tiek pastatų viduje, tiek išorėje, visada iš šiltosios pusės į šaltesnę. Įvairios statybinės medžiagos vandens garus praleidžia skirtingai, jų gebėjimą praleisti vandens garus rodo vandens garų varžos faktorius m - tai oro vandens garų laidumo ir medžiagos garų laidumo koeficientų santykis.

Kapiliarinis laidumas - tai dėl kapiliarinių jėgų medžiagoje poromis ir kapiliarais migruojanti drėgmė. Pastatų sienas veikia požeminė ir paviršinė kapiliarinė drėgmė, t.y., drėgmė migruoja iš grunto, taip pat atsiranda dėl lietaus poveikio, fasadams sušlapus. Ypač dideli fasadų pažeidimai stebimi, kai vandenyje yra ištirpusių druskų. Vandenyje ištirpusios druskos judėdamos kapiliarais ir poromis veikia agresyviai. Pasikeitus oro sąlygoms vanduo išgaruoja, o druskos lieka ir kristalizuojasi, šio proceso metu didėja druskų tūris, jos suardo poras, prasimuša per mūrą bei tinką, pamažu juos ardydamos. Didžiausia druskų daroma žala dažniausiai pasireiškia pagrindo ir tinko jungties plokštumoje, būtent dėl šios priežasties ima trupėti sienų tinkas, dažytame paviršiuje susidaro pūslės, atšoka dažai. Neretai ant fasadų susidaro balkšvos apnašų linijos, vadinamos druskų horizontais. Tai pėdasakai skirtingų druskų, kurių tirpumas vandenyje yra skirtingas, ir dėl to vienos kristalizuojasi greičiau, kitos vėliau, ir kaupiasi ne viename lygyje. Pastebėta, jog nitratai tirpsta greičiausiai ir dėl to nitratinių druskų linijos pakyla aukščiausiai, prasčiau tirpsta chloridai, jų apnašos susidaro žemiau, mažiausiai pakyla sulfatai, o gipsas vandenyje beveik visai netirpus.

Lietuvos klimato sąlygomis kapiliarinė drėgmė su druskomis labiausiai veikia cokolius, todėl rekomenduojama jų apdailai naudoti cokolio apdailos sluoksnius saugančią hidroizoliaciją - t.y. hidroizoliuoti cokolį prieš apdailos sluoksnius. Hidroizoliaciniai tinkai šiam tikslui netinka, nes tokiu atveju arba vanduo su jame ištirpusiomis druskomis kyla aukštyn ir apeidamas hidroizoliacinį tinką gadina aukščiau jo esančius apdailos sluoksnius, arba tokie hidroizoliacinių tinkų sluoksniai yra atplėšiami nuo druskų veikiamo pagrindo. Taip pat žinotina, kad cokolio tinkai yra skirti cokolių apsaugai ne nuo drėgmės, o tik nuo mechaninių pažeidimų. Beje, naujos statybos namų cokoliams rekomenduojamas specialus Knauf Sockel-SM Pro - cokoliams skirtas mišinys, kuris kartu yra cokolio viršutinio sluoksnio dekoratyvus tinkas ir izoliacinių plokščių klijavimo-armavimo mišinys, turintis apsaugą nuo drėgmės bei mechaninių pažeidimų.

O ką daryti, jei pastato sienos jau subjaurotos drėgmės, jei išryškėjo druskų dėmes? Pirmiausia reiktų išsiaiškinti drėgmės kilmę, paimti tinko ir mūro bandinius ir juos ištirti laboratorijoje. Tyrimų duomenys parodo druskų pobūdį, užterštumo lygį. Visi šie duomenys padeda nuspręsti, kokį fasado sanavimo būdą pasirinkti, koks bus efektyviausias. Jeigu druskų koncentracija tinke ar mūre siekia 1000 mg/l, tai rodiklis, kad joks sanuojantis tinkas negelbės, reikia ieškoti alternatyvių sanavimo būdų. „Knauf" ir šiuo atveju turi sprendimą - naudojamos sanuojančių plokščių sistemą Knauf Satt Platte.

SVARBU Neišsiaiškinę vandens atsiradimo priežasties, sienų užterštumo lygio, druskų apkrovos, nepasikliaukite vien sanuojančiu tinku. Kai kuriais atvejais net 2 cm storio jo sluoksnis gali būti tik laikinas sprendimas. Būtina išsiaiškinti druskų apkrovą ir tik tuomet pasirinkti fasadų sanavimo būdą ir medžiagas.

Užterštumo druskomis lygiai, proc. nuo masės:

Chloridai              <0,2              0,2 - 0,5                  > 0,5

Nitratai                 <0,1              0,1 - 0,3                  > 0,3

Sulfatai                 <0,5              0,5 - 1,5                  > 1,5

Įvertinimas: apkrova nežymi; apkrova vidutinė;  apkrova stipri;

Įvertinus fasado užterštumo druskomis lygį, parenkama tinkamiausia sanuojanti sistema. Labai svarbu žinoti, kad jei druskų apkrova yra vidutinė arba aukštesnė, neužtenka vien sanuojančio tinko, tokiu atveju visada naudojama konkrečiam atvejui pritaikyti produktų rinkiniai arba sistemos, kuriose yra kelios tinkų rūšys.

Tik būklės įvertinimas ir pagal tai parinkta medžiagų sistema duos laukiamą rezultatą - fasado remontas bus ilgaamžis ir atsparus drėgmės bei druskų poveikiui.

Sanavimo tinkų veikimo principas

Jei įprastinių tinkų porėtumas yra 8-10 proc., tai sanuojančiuose tinkuose poros sudaro iki 25-30 proc. Tokio tinko pjūvyje labai aiškiai matyti porėta struktūra.

Knauf Popo tinko porų vaizdas per mikroskopą.

Į sanuojančių tinkų sudėtį įprastai yra dedami tensidai - tai putojanti ir apimtį suteikianti medžiaga, naudojama buityje, daugelyje kosmetikos, valymo, skalbimo priemonių. Ši medžiaga išpučia tinko poras, bet taip suformuotų porų paviršius yra glotnus ir tai nėra ypač efektyvu, kai reikia išlaikyti jose susiformavusius druskų kristalus. Dėl šios priežasties „Knauf" sukūrė naujos kartos produktą, sanuojantį tinką Knauf Popo, kur porų formavimui naudojamos kitokios apimtį suteikiančios medžiagos, kurios formuoja šiurkščias, stiprių sienelių oro poras, jos išsipučia tinką jau padengus ant tinkuojamo paviršiaus.

Sanuojantys tinkai dėl savo specifinės struktūros sugeba gerai įgerti drėgmę kartu su ištirpusiomis druskomis ir jas uždaryti savo porose. Taip tinko paviršius ilgam izoliuojamas nuo žalingo druskų poveikio. Džiūvimo metu druskos kristalizuojasi, o drėgmė garo pavidalu pasišalina iš tinko sluoksnio.

Pagrindinė tokių tinkų savybė - oro poros tinko sluoksnyje. Šiose porose vyksta druskų kristalizavimosi procesas. Druskos yra nukenksminamos, tinko paviršius ilgą laiką išlieka sausas, švarus ir nepažeistas.

Papildomos fasadų remonto priemonės

Sanavimo tinkai - priemonės, šalinančios pasekmes, labai svarbu remontuojant fasadus ir cokolius pašalinti drėgmės šaltinį. Drėgmės šaltinis gali būti išorėje, viduje, grunte, ore ir pan. Dažniausiai drėgmė skverbiasi dėl pažeistos arba susidėvėjusios hidroizoliacijos, dėl neįrengto ar suardyto drenažinio sluoksnio, dėl vamzdynų pažeidimų, viduje - dėl vėdinimo trūkumo.

Nustačius drėgmės šaltinį, jeigu įmanoma, reiktų atstatyti pirminius barjerus: įrengti vertikalią pamatų, cokolio hidroizoliaciją, jei reikia - horizontalią,  drenažą, izoliuoti vamzdynus, viduje įrengti vėdinimo sistemą ir kt.

Paruošiamieji darbai prieš sanavimą

Pagrindinis paruošiamasis darbas prieš dengiant pastato sienas sanuojančia sistema - pašalinti atsisluoksniavusį ir trupantį seno tinko sluoksnį. Netgi jei vietomis senas tinkas laikosi gerai, visvien reiktų jį pašalinti, nes jis yra pažeistas - užterštas druskomis. Tinką reiktų šalinti maždaug 80 cm aukščiau matomos druskų horizonto ribos. Seno tinko liekanas reiktų kuo greičiau pašalinti iš statybvietės, kad jose esančios druskos su lietaus vandeniu nepatektų ant kitų pastato paviršių.

Taip pat reiktų 2 cm gyliu išvalyti mūro siūles, mišinio liekanas irgi reiktų kuo greičiau pašalinti iš statybvietės.

Sienų plokštuma valoma šepečiu, stipria suspausto oro srove. Negalima plauti vandeniu, nes druskos su vandeniu gali patekti ant kitų paviršių.

Sanavimo tinkų sistema

„Knauf" sanavimo tinkus gamina jau daugiau kaip 50 metų, dabar jų gamyboje naudoja naujausias technologijas. Visi „Knauf" sanavimo tinkai turi WTA sertifikatą. WTA - pastatų paminklosaugos ir restauracijos mokslo bei technikos sąjunga, veikianti centrinės Europos šalyse. WTA griežtai reikalauja sisteminio požiūrio į fasadų sanavimą, sertifikuoja tik tokias sistemas, kurių gruntinis pagrindo tinkas užtikrina labai gerą sukibimą su paviršiumi, yra kapiliariškai laidus ir neturi vandenį atstumiančių savybių.

„Knauf" sanavimo sistemose rekomenduoja naudoti gruntinį tinką Knauf Stens Haft, kuris pritaikytas druskų pažeistiems paviršiams ir suformuoja grubų, patikimą pagrindą. Rekomenduojama, kad gruntiniu tinku būtų padengta ne daugiau kaip 50 proc. paviršiaus ploto. Kai gruntinis sluoksnis padengia iki  pusės pagrindo ploto, neužkertamas kelias drėgmės pasišalinimui iš mūro. Didžiausias galimas šio sluoksnio storis - 5 mm. Siūlų specialiai užpildyti nereikia.

Kitas sluoksnis - išlyginamasis. Jo specifika ta, jog jame turi kauptis su drėgme patekusios druskos. Todėl išlyginamojo sluoksnio tinkas turi būti kapiliariškai laidus, neturėti vandenį atstumiančių savybių, kad drėgmė pereitų į kitą, funkcinį sluoksnį. „Knauf" išlyginamajam sluoksniui rekomenduoja šiomis savybėmis pasižymintį Knauf Stens Grund. Galimas šio tinko storis - 20-80 mm.

Dengiamasis, funkcinis sanavimo sistemos tinkas skirtas fasadų paviršių apsaugai nuo drėgmės ir druskų. Jis pasižymi visai kitomis savybėmis nei ankstesnių sluoksnių tinkai. Jis turi būti laidus vandeniui, kuris išgaruoja į išorę, bet turi galutinai sulaikyti druskas. „Knauf" šiam sluoksniui turi seniai gaminamą klasikinį Knauf Stens Hell ir naują produktą - Knauf Popo. Pastarasis yra itin porėtas, uždėjus sluoksnį šis pastorėja 25 proc., o stiprios ir šiurkščios porų sienelės neleidžia į paviršių išlįsti druskų kristalams.

Sanavimo tinkais gali būti dengiami mišrių pagrindų paviršiai, pavyzdžiui, betono, įvairaus mūro ir kt. Jeigu bet kurio sistemos tinko sluoksnis didesnis nei 30 mm, jau reikalingas armavimas, angos armuojamos įstrižai. Taip pat armuojama, jei pasirenkama dekoratyvi danga su nelygia paviršiaus struktūra - samanėlė, veltas, šukuotas paviršius ir pan.

Dėl agresyvių druskų tinkuojant sanavimo tinkais naudojami tik nerūdijančio plieno profiliai. Cinkuoto plieno, aliuminio ir plastikinių profilių naudoti negalima. Jeigu mūras byrantis ir nelaiko apkrovų, irgi naudojami tik nerūdijančio plieno tinko sluoksnio pagrindai.

Paskutinio - dekoratyvinio sluoksnio medžiaga turi pasižymėti aukštu laidumu garams. Todėl rekomenduojama naudoti tik mineralinius dekoratyvinius tinkus, silikatinius dažus, pasižyminčius geru laidumu vandens garams, geriau naudoti dažus su biocidais, kad dėl drėgmės pertekliaus nebūtų sąlygų dumbliams veistis.

Sanavimo plokštėms skirti klijai

Kai fasadai stipriai pažeisti drėgmės ir druskų, kai druskų koncentracija mūre viršija 1000 mg/l, fasadų atnaujinimui naudojamos specialios iš keramzito rutuliukų gaminamos 20 mm storio Knauf Satt plokštės. Keramzito rutuliukai tarpusavyje suklijuoti poliuretaniniais klijais. Plokščių poringumas siekia 40 proc.

Sanavimui skirtos plokštės visiškai atsparios druskų poveikiui, pasižymi itin geromis stipruminėmis savybėmis, veikia kaip drenažas, į dekoratyvųjį sluoksnį nepraleidžia nei drėgmės, nei druskų. Prie paviršių plokštės klijuojamos ir papildomai tvirtinamos smeigėmis. Naudojami tik sanavimo plokštėms skirti klijai ir smeigės:  Knauf Duo Kleber ir Knauf Satt Dübel.

Knauf Satt plokštės: struktūra, klijai ir smeigės.

 

Knauf Satt kapiliarų vaizdas pro mikroskopą.

Mūsų miestų senamiesčiuose apie pusę juose esančių pastatų fasadų laukia atnaujinimo. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybės, suprasdamos, kad patrauklūs senamiesčiai vilioja turistus, senamiesčių atnaujinimui turi specialias programas, skiria šiek tiek lėšų. O būdų ir priemonių, kaip matome, irgi yra. Itin kokybiškų medžiagų turi ilgametę patirtį šioje srityje sukaupęs „Knauf" - tuo galime įsitikinti perėję bet kurio Vokietijos miesto senamiestį, kur matyti, kad pastatai nuolat prižiūrimi, nepaliekami likimo valiai.  Lieka tikėtis, kad ir Lietuvoje, tiek gyventojai, tiek juridiniai asmenys pasinaudos savivaldybių parama. „Knauf" specialistai irgi pasirengę padėti - ne tik medžiagomis, bet ir konsultacijomis, patirtimi, kolegų Vokietijoje patarimais.

 

UAB „Knauf" informacija, gamintojų nuotraukos ir brėžiniai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei Jums reikia konsultacijos, visada galite kreiptis į „Knauf"specialistus telefonu +370 5 213 2222