Lietuvoje mėgstami tinkuoti fasadai, tačiau, jau po kelių metų jie pasidengia dumblių, pelėsių, grybelių sluoksniu, ypač išryškėjančiu vandens nuobėgų vietose. Tuomet norint fasadams grąžinti estetinę išvaizdą, juos tenka plauti ar kitaip atnaujinti.

Net ir neseniai pastatytiems ar atnaujintiems namams po kelerių metų atsiranda remonto, dažymo poreikis, kurių niekas neskuba daryti. Tiesiog apsiprantama su nešvariai atrodančiais pastatais, kurie nepuošia nei miestų, nei gyvenviečių.

Šiai problemai spręsti buvo sukurtas naujos technologijos sienų tinkas, kuris paskirsto drėgmę, ji greitai pasišalina nesiskverbdama gilyn ir nesudaro sąlygų daugintis dumbliams, grybeliams, augti pelėsiams ir kitiems sienas teršiantiems mikroorganizmams. Taip sienos ilgus metus išlieka švarios, nereikia jų plauti, perdažyti.

Pelėsiai, dumbliai, kerpės ant fasado

Lietuvos klimatas yra ganėtinai permainingas ir sudėtingas: lietus, sniegas, karštis, šaltis. Mūsų žiemoms būdingi dažnai pasikartojantys atodrėkiai ir po jų einantys atšalimai, dažnai atšilimo metu iškrenta krituliai, vasarą - rasa. Kritulių poveikis fasadui labai didelis, jis priklauso nuo lietaus lašų dydžio, vėjo greičio, lašų kritimo į fasadą kampo, nuo išorinės dangos vandens pralaidumo savybių.

Drėgnomis ir šaltomis besikeičiančiomis lietuviško oro sąlygomis dažnai pasitaiko, kad palyginti naujų ar renovuotų namų fasadai, tiek tinkuoti, tiek dengti plytelėmis ar plokštėmis, gana greitai papilkėja ar pažaliuoja dėl dumblių ir grybelių atsiradimo bei greito plitimo.

„Ypač apmaudu, kai itin greitai užsiteršia ką tik renovuotų daugiabučių fasadai, kurie būna nutinkuoti pačiu pigiausiu ir, greičiausiai, netinkamu tinku. Gyventojai renovacijai turi imti paskolas, o rezultatu džiaugiasi neilgai, neretai daugiabučių fasadai papilkėja dar nė neišmokėjus paskolų", - sako UAB „Saint Gobain statybos gaminiai" pardavimo vadovas Žygimantas Šarmavičius.

Drėgmė ant fasadų susidaro dėl kelių priežasčių. Tai šoninis lietus, rasa bei iš patalpų vidaus per sieną išeinanti perteklinė drėgmė, kuri, susidarius rasos taškui gali kondensuotis fasado paviršiuje. Kuo drėgnesnė aplinka, kuo daugiau aplink medžių ar vandens telkinių, tuo didesnė tikimybė, kad fasadai bemat pasidengs nešvaria pilkuma ar žaluma. Tokie procesai itin greit išryškėja šiaurinėje pusėje, ypač būdingi matinėms ar faktūrinėms dekoratyvinėms dangoms, faktūriniam dekoratyviniam tinkui. Šis reiškinys nulemtas į apdailos paviršių įsigėrusios drėgmės atidavimo ar išdžiūvimo laiko - kitaip tariant, per kiek laiko sudrėkęs paviršius išdžiūsta. Lietuvos sąlygoms tai itin aktualus tinko parametras, bet jis retai aptariamas ir nenurodomas jokiame standarte.

Kodėl ant fasado atsiranda grybeliai

Pelėsiniai grybeliai veisiasi ten, kur paviršius padengtas organine medžiaga, ant kurios patenka vanduo ir užsilaiko, t.y. ten, kur yra pakankamai drėgmės.

Dumbliai yra „žaliuojančių" fasadų priežastis. Pagrindinės sąlygos jų atsiradimui ir gyvavimui yra šviesa, drėgna aplinka ir vanduo bei neorganinės medžiagos.

Pagrindinės sąlygos kerpių atsiradimui yra vanduo ir drėgna aplinka. Kerpės gali augti ir visiškai mineralinėje aplinkoje.

Kad ant fasadų tinko neaugtų dumbliai, grybeliai, pelėsiai, daugelis gamintojų lauko sienų apsaugai tinko sudėtyje naudoja biocidus - mikroorganizmus naikinančius cheminius priedus ir/arba papildomus hidrofobinius, t.y. vandenį atstumiančius priedus. Taip pat fasadų apsaugai nuo drėgmės naudojami įvairūs impregnantai, hidrofobizuojančios, siloksaninės medžiagos.

Biocidai gerai apsaugo keletą metų, tačiau jie laikui einant išplaunami lietaus, rasos ir kitų gamtos reiškinių, negana to, jie patenka į dirvą ir ją užteršia, kasmet apie 300 tonų biocidų nuplaunama nuo fasadų ir patenka į dirvą ir vandenis. Įgyvendinant žaliąją politiką ir ES šalyse griežtėjant ekologinėms normoms, toks didelis aktyviai veikiančių chemikalų kiekis yra nepriimtinas ir galimos biocidų naudojimo normos kasmet mažinamos.

Kovojant su nepageidaujamais grybeliais ir dumbliais, galima biocidiniais preparatais apdoroti sienas pakartotinai, tačiau gamtai tai ne į naudą. Kitas populiarus būdas - bandyti paviršių padaryti hidrofobiniu, t.y., neįgeriančiu vandens, pasiekti taip vadinamą „lotoso žiedo" arba „vandens nuo žąsies" efektą, kai paviršius nepriima vandens, tampa hidrofobiniu ir vanduo rasos pavidalo lašais laikosi ant paviršiaus. Dažniausiai tam tikslui naudojami silikoniniai ar kitokie priedai, taip elgiasi nemažai tinko mišinių gamintojų. Savaime suprantama, einant tokiu keliu tinko kaina didėja proporcingai šių priedų kiekiui.

Pelėsiams atsparus tinkas

Kompanijos „Saint Gobain statybos gaminiai" Weber padalinio specialistai, siekdami ilgai išlaikyti švarius ir ilgaamžius tinkuotus fasadus bei apsaugoti gamtą, pasirinko kitą, ekologiškesnį dekoratyvinio tinko tobulinimo kelią.

Kadangi vanduo dažniausiai laikosi tik tinko paviršiuje, o nepageidautini mikroorganizmai taip pat auga negiliai, įsitvirtina ir auga įleisdami šaknis tik paviršiniame sluoksnyje, imta ieškoti būdų, kaip vandenį ir drėgmę nuo paviršiaus kuo greičiau pašalinti, nes, žinia, augalai dykumoje juk neauga.

Grįžkime prie to, kaip veikia hidrofobinis tinkas su biocidiniais priedais. Hidrofobinis (graikiškai hidros -vanduo, phobos - baimė ) tinkas vandenį atstumia, tačiau vanduo niekur nedingsta, o dideliais lašais dar gana ilgam išlieka ant paviršiaus. Į tokius lašus spėja nusėsti augalų sporos ir apsigyventi tinko paviršiuje, lašų susitelkimo zonose. Pradžioje augalų sporas, mikroorganizmus užmuša biocidai, tačiau, einant laikui, biocidai išsiplauna ir tada tinko paviršiuje suveši augalija. Ir kuo jos daugiau, tuo geriau žalumoje užsilaiko vanduo jau nebe vien lašais, bet ir visame paviršiuje ir žaliavimas/pilkos apnašos įgauna pagreitį.

Tam, kad vanduo dekoratyvinio tinko paviršiuje nesikauptų ir nesikoncentruotų į lašus, kompanijos Weber laboratorijoje buvo nutarta pagaminti ir išbandyti kitokios technologijos - hidrofilinį tinką (graikiškai hidros - vanduo, philia - meilė ). Principas gana paprastas: dėl specialių priedų džiūnant/rišantis šviežiai nutinkuotam tinkui, jo paviršiaus struktūroje susiformuoja plika akimi nematomi mikro kanalai, kurie vandens lašą paskirsto ir plačiai paskleidžia paviršiuje. Toks paviršius, padengtas plona vandens plėvele, pūstelėjus vėjeliui ar vos pašvietus saulei labai greitai išdžiūsta.

Hidrofilinio ir hidrofobinio paviršiaus skirtumai.

Weber technologai skirtinga vandens lašų koncentracija pasinaudojo kurdami naujos technologijos dekoratyvinį tinką, o pačią hidrofilinę technologiją pavadino AquaBalance Top Dry arba tiesiog AquaBalance.

Dažniausiai kyla klausimas, ar naujos technologijos tinko paviršiuje vanduo lygiai taip pat neįsigeria į paviršių ir nesukuria tinkamos terpės tų pačių augalų augimui, kaip, pavyzdžiui, tradiciniuose mineraliniuose (kalkiniuose, cementiniuose) tinkuose. Atsakymas - ne. Priešingai nei mineraliniai tinkai, AquaBalance tinkas neleidžia vandeniui giliai įsigerti į tinko vidų. Pavyzdžiui, jei eksperimento metu užlašinsime vandens ant mineralinio tinko, o jis taip pat gali būti laikomas hidrofiliniu, t.y., priimančiu vandenį, vanduo gana greitai įsigers į tinką, ir ta vieta patamsėja nuo drėgmės, drėgnos dėmės laikosi ilgai. Ant AquaBalance tinko užlašėjęs vanduo greitai pasiskirsto ir dingsta, tačiau pagrindinis akivaizdus skirtumas tas, kad tinko paviršius nepatamsėja, o tai reiškia, kad vanduo į jį giliai neįsigeria.

Vandens pasiskirstymas ir negilus įsiskverbimas yra principinis hidrofilinio tinko skirtumas. Jei palyginsime su hidrofobiniu tinku, kuris atstumia vandenį, tai vanduo didelių lašų pavidalu ant jo lieka gana ilgai ir įsiskverbia giliai.

Vandens pasiskirstymas ir išgarinimas nuo hidrofobinio ir hidrofilinio tinko.

Taigi, AquaBalance technologija - speciali tinko mikro kanalų struktūra, kuri sąlygoja vandens pasiskirstymą tinko paviršiuje, plonesnę plėvelę ir plokščią vandens lašą bei greitesnį vandens išgarinimą. Vanduo nesikoncentruoja paviršiuje, pasklinda išskaidydamas lašus plačiau, dėl to perteklinė drėgmė greičiau išgarinama.

Pagrindinis AquaBalance technologijos tinko privalumas tas, kad vanduo greitai pasklinda plona plėvele ir greitai išgarinamas. Nereikia mikroorganizmų naikinti cheminiais preparatais, tinko sudėtyje nenaudojami gamtai žalingi biocidai, tik natūralus, gamtos neteršiantis priedas, kuris viso labo pakeičia tinko paviršiaus mikrostruktūrą. Ši tinko savybė yra ilgaamžė - neišsiplauna, nekinta laikui bėgant, fasadas ilgai išlieka švarus ir ilgai atrodo kaip naujas bei nereikalauja daug priežiūros, nereikalingi dažni plovimai.

Ilgus metus išliekantis švarus fasadas - naujos technologijos plonasluoksnio dekoratyvinio hidrofilinio tinko AquaBalance nuopelnas.

Taigi, dėl ko verta rinktis AquaBalance tinką? Dėl savo unikalios struktūros nesudaro sąlygų mikroorganizmams daugintis, jo sudėtyje nėra nuodingų biocidų. Medžiaga tvari ir draugiška aplinkai, nekenkia su ja dirbantiems žmonėms, neteršia nei šalia esančio sodo ar daržo, nei gruntinių vandenų. Visos šios naujo dekoratyvinio tinko savybės tausoja gamtą ir sukuria pastatams papildomą vertę su ilgus metus išliekančiais švariais fasadais.

UAB „Saint Gobain statybos gaminiai" informacija, gamintojų nuotraukos