Žuvų polikultūra vandens telkinyje - geriausias  ekologinis sprendimas 

Pastaroji žiema ir vėl buvo negailestinga daugelio mažesnių vandens telkinių gyventojams. Vienuose išduso varlės, bet negyvų žuvų kažkodėl nesimato. Kituose nutirpus ledui iškilo ir žuvys. Nuostolių  nepatyrė tie, kurių tvenkiniai pratakūs, kurių balos šviežiai iškastos molyje ar smėlyje ir tie, kurie dalį žuvų rudeniop išgaudė arba nuo pat žiemos pradžios pūtė po ledu orą. Treti, tokie kaip žiniasklaidoje minėti Panevėžio ,,ekologai", dar kartą mums įrodė, kad ekečių kirtimas ir tuo labiau jų užkimšimas meldais žuvims tikrai nepadeda. Nes eketės su šiaudiais per pusdienį sušala į ledą ir oras neturi jokių galimybių patekti į vandenį. Ir kas tokią kvailystę jiems papasakojo? Daug darbo, o rezultatas beveik nulinis.

Pagaliau, nutirpus ledui, viską galime planuoti iš naujo ir nebekartoti klaidų. Tam jums turėtų pasitarnauti keli patyrusių žuvų specialistų paremti praktika patarimai.

Mažas ir rizikingas dėl išdusimo pavojaus balas reikėtų žuvinti didesnėmis nei 300 gramų žuvimis, kurias, jau gerokai paaugusias, rudeniop galima būtų išgaudyti ir suvalgyti, bei žiemą nepergyventi dėl jų likimo. Tai pats protingiausias ir pigiausias sprendimas.

Kad ir kokios paskirties bebūtų vandens telkinys, įžuvinant jį tinkamai parinktos žuvų rūšys, jų kiekis ir suleidimo proporcijos gali padėti išspręsti daugumą iki tol buvusių problemų: skaidrumo, užžėlimo, dumblėjimo. Žuvų polikultūra (įvairovė) vandens telkinyje - geriausias ekologinis sprendimas šiems tikslams pasiekti. Polikultūroje kiekviena rūšis atlieka savo vaidmenį. Tad apie kiekvieną trumpai.

KARPIS buvo, yra ir turėtų ateityje likti pagrindine balų bei tvenkinių žuvimi. Tai visaėdė, nereikli, greitai auganti žuvų  rūšis, vertinama ir dėl gero skonio ir kaip puikus pramoginės žūklės objektas. Gausiau auginami ir nepakankamai šeriami karpiai ieškos maisto, knisdami vandens telkinio dugną, ir tuom drumsdami vandenį. Dėl šios savybės rekreacinės paskirties vandenyse jų kiekį (tankumą) tektų riboti. AB ,,IŠLAUŽO ŽUVIS" siūlo alternatyvą karpiams - vandens nedrumsčiančius, greitai augančius, nereiklius maistui bei deguonies trūkumui - KARPIO-KAROSO HIBRIDUS. Pastarieji puikiai dera ir šalia karpių polikultūroje, siurbčiodami nuo dugno detritą, ir taip sulėtindami dumblo sluoksnio susidarymą.

BALTASIS AMŪRAS - dar vadinamas vandenų „karve", saugo vandens telkinį nuo užžėlimo. Maži, pirmamečiai, amūrai labai išrankūs žolytėms. Antramečiai mažiau išrankūs maistui. O štai kilograminiai, trimečiai ar keturmečiai, jau pajėgūs švariai nuėsti ne tik telkinio dugną, bet ir svyrančias pakrančių žoles. Besimaitinantys nupjauta žole amūrai palieka neužmirštamą įspūdį. Jie kimba ant įvairių masalų, tame tarpe ir ant kabliuko užrištos žolės ar pienės žiedo. Traukiant priešinasi ne prasčiau už lašišą. Neriebi jų žuviena tikrai verta dėmesio. Daline alternatyva baltajam amūrui, kovojant su nepageidautina vandens augmenija, galėtų būti nebent gausiai auginami karpiai, aktyviai knisantys dugną, išknisantys augalus, sudrumsčiantys vandenį ir taip apsunkinantys nepageidaujamos augmenijos vegetavimą.

 BALTASIS PLAČIAKAKTIS, arba dar geriau, BALTOJO IR MARGOJO PLAČIAKAKČIŲ HIBRIDAS (atsparesnis) - nepamainomas vandenų biofiltras. Kol kas tik plačiakakčiai gali išgelbėti vandens telkinį nuo sužaliavimo. Misdami fitoplanktonu ( dumbliais, bakterijomis ), tuo pačiu jie išvalo ir karpių, amūrų, bei kitų žuvų užterštą vandenį. Padaro jį tinkamą maudymuisi. Beje, plačiakakčiai nepaprastai greitai auga. Jų žuviena puikaus skonio. Tačiau pagauti plačiakakčio ant meškerės retai kam pavyksta. Tenka įsigyti tinklą.

Nepamirškime, kad vandens ekosistemoje yra būtini PLĖŠRŪNAI- ligotų, menkaverčių žuvų naikintojai. Jie padėtų sumažinti kultūrinių žuvų konkurentų - varlių bei buožgalvių. Šį vaidmenį gali atlikti lydekos, šamai, ešeriai, starkiai. Nuo seniau tam naudotos LYDEKOS, savo pozicijas pamažu užleidžia ŠAMAMS. Pastarieji pirmiau renkasi smulkesnes aukas ir nepadaro žalos pageidaujamų rūšių žuvims. Lydekos nepamainomos lieka tik tada, kai reikia išnaikinti karosus, ar  auginant tik dideles tveenkinių žuvis. EŠERIAI ir STARKIAI leidžiami ten, kur yra įsiveisusios ir nepageidaujamos saulažuvės.

LYNAI -gurmanų mėgstama, lėtai auganti, todėl brangi žuvų rūšis, gali būti kaip papildoma žuvis ekosistemoje, beveik neįtakojanti vandens telkinio būklės. Dėl puikaus skonio lynai itin vertinami ir verti dėmesio.

Šios keturios ar penkios aukščiau išvardintos žuvų rūšys polikultūroje ir turėtų būti geriausias ekologinis tvenkinio įžuvinimo variantas. Kitų rūšių žuvys sukelia daugiau problemų ir kaip nors teigiamai neįtakoja vandens telkinio.

ERŠKETAI sunkokai randa nišą pasiūlytoje ekosistemoje. Na, nebent kitų žuvų būtų labai mažai.

Be to juos reikėtų šerti specialiais pašarais.

KAROSAI lėtai auga, per daug greitai dauginasi. Jie leidžiami į balas, kur kitos žuvys sunkiai išgyvena. Didesniuose vandenyse karosai yra puikus maistas lydekoms.

VAIVORYKŠTINIAI UPĖTAI mėgsta šaltą pratekantį vandenį, yra reiklesni deguonies kiekiui, sunkiai perneša vandens sušilimą vasarą bei užšalimą žiemą. Upėtakius reikėtų šerti specialiu kombinuotu pašaru.

SPALVOTI KARPIAI IR KAROSAI pastaruoju metu dažnai serga šiuo metu iš Lenkijos plintančiu labai pavojingu KOI HERPES VIRUSU.

Bendros pastabos žuvyčių pirkėjams: ĮŽUVINIMUI SKIRTAS ŽUVIS PIRKITE KASMET IŠ TO PATIES PATIKIMO AUGINTOJO. TAIP BUS LENGVIAU IŠVENGTI UŽKREČIAMŲ LIGŲ PAVOJAUS. DĖL TO YPATINGAI VENKITE ĮKYRIŲ ŽUVŲ PERPARDAVINĖTOJŲ.

ŽUVINKITE TELKINIUS TIK ANKSTI PAVASARĮ- TAIP PADIDINSITE ŽUVŲ PRIGIJIMO PROCENTĄ.

 Daugiau informacijos rasite adresu: www.islauzozuvis.lt skyrelyje - „Naudinga žinoti"