Kaip iš anksto nustatyti, ar iškastame tvenkinyje laikysis vanduo? Teko matyti ne vieną tvenkinį, virtusį bala...

Tvenkiniu laikomas vandens telkinys, sudarytas patvenkus natūraliai pratekantį vandenį. Kūdra - dirbtinis, nepratekantis vandens telkinys. Kūdrose, kurios įrengiamos tiesiog iškasus duobę sklype, vandens lygio klausimas visada ypatingai aktualus.

Neblogas orientyras, kad kūdroje turėtų būti vandens - greta sklypo, panašiame su planuojama įrengti kūdra lygyje, telkšantis vandens telkinys (ežeras, upelis, tvenkinys ar net melioracijos griovys), taip pat sklype įrengta drenažo sistema (pastaroji, beje, kūdros kasimą gali ir apsunkinti - ne visas drenažo sistemas galima naikinti arba rekonstruoti).

Norint tiksliau prognozuoti būsimos kūdros vandens lygį, prietakos intensyvumą, kūdros duburio bei iškasamo grunto pobūdį, tikslinga atlikti geologinius tyrimus, t.y., pasikviesti geologus, kurie planuojamos kūdros vietoje išgręš keletą 5-6 m gylio gręžinių, įvertins gruntus ir jų gylį, gruntinio vandens lygį, pakonsultuos apie kūdros įrengimo galimybes.

Kitas būdas - ratiniu ekskavatoriumi iškasti 4-5 m gylio duobę, apžiūrėti ir apibūdinti iškasamą gruntą bei pamatuoti jo slūgsojimo gylį, stebėti, kokiame gylyje iš duobės šlaitų pradeda sunktis gruntinis vanduo, ar nėra didelių dribsmėlio sluoksnių. Jei yra galimybė, tokią duobę naudinga saugiai aptverti ir palikti telkšoti per vasaros sausras - nepatingėję stebėti vandens lygio duobėje, žinotumėte, iki kiek gali nusekti jūsų kūdra. Tai padėtų ne tik priimti sprendimą, kasti kūdrą ar ne. Žinodami, kaip žemai per sausras gali kristi vandens lygis, jūs galėsite į tai atsižvelgti pasirinkdami kūdros gylį - ypatingai svarbų kūdros parametrą visai jos florai ir faunai.

Kiek mažiau dėl gruntinio vandens lygio galėtų jaudintis molinguose sklypuose kūdras kasti sumanę žmonės (nemažai tokių kūdrų yra Kauno apylinkėse, kur nelaidaus molio sluoksniai tęsiasi nuo pat podirvio iki 8-12 m gylio ar daugiau). Tokios "molinukės" kūdros prisipildo kritulių ar drenažo sistemų vandeniu, tačiau, kadangi jos paprastai neturi jokio maitinimo gruntiniu vandeniu, vasarą reikia susitaikyti su vandens lygio kritimu dėl nugaravimo arba papildyti kūdrą iš gręžinio.

Ekstremalėjant klimatui, pageidautina, kad net ir per didžiausias sausras giliausioje kūdros vietoje liktų bent 3-3,5 m vandens gylis. Jei nustatėte, kad planuojamos kūdros vietoje gruntinis vanduo slūgso 1,3-1,5 m gylyje, jūsų kūdros maksimalus gylis turėtų būti bent 4,5 ar 5 m.  Pasitaiko, kad kai kurie tvenkinių kasimu užsiimantys iškasa standartinio 3 m gylio iškasas, kartais realiai tik 2,5 metro, nes ant šlaitų supila metrą iškasto grunto ir sako, kad  pasiekė net 3,5 m gylį.  Per užsitęsusias sausras tokių kūdrų duburiuose lieka tik 1,2-1,5 m vandens, pradeda nevaldomai želti augalija, įšilus vandens masei pradeda dusti jautresnių rūšių žuvys... Per keletą metų tokia kūdra virsta bala.